Penktoji planeta nuo saulės, Jupiteris yra didžiausia planeta mūsų saulės sistemoje. Šios didžiulės planetos atradimas buvo svarbus, nes įrodė, kad Žemė nėra visatos centras. Pirmą kartą po Jupiterio ir jo 4 palydovų atradimo pastebėta, kad dangaus objektai skrieja aplink kitą kūną, kuris nėra Žemė. Pateikiame įdomiausią informaciją ir įdomybes apie Jupiterį.
1. Jupiteris yra ketvirtas ryškiausias objektas Saulės sistemoje, žiūrint iš Žemės. Ryškesnė tik Saulė, Mėnulis ir Venera.
2. Jupiteris yra toks masyvus, kad jo bendra masė yra du kartus didesnė už visų Saulės sistemos planetų masę kartu paėmus. Jupiterio talpa yra 1300 Žemių. Tačiau Jupiterio masė yra tik tūkstantoji visos Saulės masės.
3. Senovės babiloniečiai pirmieji atrado Jupiterį maždaug VIII amžiuje prieš Kristų, beveik prieš 3000 metų.
4. Jupiteris turi daugiausiai palydovų Saulės sistemoje iš 67 patvirtintų. Pirmuosius keturis Galilėjus rado 1610 m.
5. Jupiteris, kaip dujų milžinas, daugiausia sudarytas iš vandenilio ir helio, todėl jo paviršius nėra kietas.
6. Jupiteris turi spalvotas juosteles. Jie matomi kaip šviesios zonos ir tamsios juostelės. Šios spalvotos juostelės kyla dėl stipraus rytų-vakarų vėjo, kuris viršutinėje planetos dalyje sklinda 640 kilometrų per valandą greičiu.
7. Nors Jupiteris pavadintas romėnų dievų karaliaus vardu, graikai jį pažinojo kaip Dzeusą – griaustinio dievą. Germanų gentys planetą vadino tiesiog Toru.
8. Jupiteris yra 7 % platesnis ties pusiauju, palyginti su platuma ties ašigaliais. Taip yra dėl didelio sukimosi greičio, dėl kurio planeta išsipūtė.
9. Jupiterio šerdis yra masyvi ir tanki. Jo sudėtis neaiški. Šerdį supa skysto metalinio vandenilio sluoksnis, kuriame yra daug helio.
10. Jupiterį tyrinėjo 8 erdvėlaiviai, kurie buvo išsiųsti į kosmosą.
11. Žvelgiant iš Žemės perspektyvos, Jupiteris danguje juda labai lėtai. Taip yra todėl, kad aplink Saulę skrieja beveik 12 metų.
12. Jupiteris turi didžiausią palydovą Saulės sistemoje – Ganimedą. Jo skersmuo yra 5262 km.
13. Jupiterio planetą galima apžiūrėti plika akimi be teleskopo. Jupiteris yra ketvirtas ryškiausias objektas danguje. Pirmiausia yra Saulė, Mėnulis, o paskui Venera.
14. Jupiteris dar vadinamas Saulės sistemos dulkių siurbliu dėl savo masės ir stipraus magnetinio lauko gebėjimo pritraukti kitus dangaus kūnus.
15. Jupiterio viršutinę atmosferą daugiausia sudaro sieros ir amoniako debesys. Jei užuostum, tai smirdėtų.
16. Jupiterį 1610 m. atrado Galilėjus. Jis taip pat atrado 4 Jupiterio palydovus. Šie mėnuliai jų atradėjo garbei vadinami Galilėjos mėnuliais. Galilėjaus atrasti keturi palydovai yra Callisto, Ganymede, Europa ir Io.
17. Jupiterio šerdies masė yra 10 kartų didesnė už mūsų Žemės masę. Skysto metalinio vandenilio sluoksnis, dengiantis šerdį, tęsiasi iki 90% planetos skersmens. Kai kurie mokslininkai mano, kad Jupiterio šerdį sudaro uola, metalai ir ledas.
18. Jupiteris yra didžiausias radijo bangų spinduliavimo šaltinis danguje. Jo radijo bangos fiksuojamos net Žemėje, tačiau dažniausiai jos yra žemiau lygio, kurį gali girdėti žmonės.
19. Jupiterio magnetinis laukas yra 20 000 kartų stipresnis nei Žemės.
20. Jei Jupiteriui būtų pavykę surinkti 80 kartų didesnę masę nei dabartinė jo masė, jis būtų žvaigždė, o ne planeta.
21. Jupiteris apie savo ašį sukasi kas 9 valandas ir 55 minutes. Tai suteikia jam trumpiausią dieną iš bet kurios Saulės sistemos planetos.
22. Jo gravitacija tokia stipri, kad raketa dėl stipraus magnetinio lauko, kad išskristų, turėtų pasiekti net 217 000 kilometrų per valandą greitį.
23. Apskaičiuota, kad Jupiterio magnetinis laukas yra 20 000 kartų stipresnis nei Žemės.
24. Jupiteris dėl greito sukimosi yra šiek tiek suplotos formos.
25. Temperatūra prie planetos šerdies gali būti apie 24 000 laipsnių Celsijaus, o tai yra šiltesnė nei saulės paviršius.
26. Jupiteris turi daugiausiai palydovų Saulės sistemoje – patvirtinti 67. Pirmuosius keturis Galilėjus rado 1610 m.
27. Baltus debesis sudaro sušalę amoniako kristalai, o tamsūs debesys yra kitų cheminių medžiagų, esančių tamsesnėse juostose, veikimo rezultatas.
28. Jupiteris garsėja savo spalvotais debesimis, kurie yra raudoni, rudi, geltoni ir balti. Šie debesys planetoje atrodo juostelėmis ir suteikia Jupiteriui labai savitą išvaizdą.
29. Didysis Raudonasis taškas – audra Jupiterio atmosferoje. Tai eina iš proto jau daugiau nei 300 metų.
30. Jupiteris padeda Žemei, nukreipdamas nuo jos kometas ir asteroidus. Priešingu atveju šios kometos ir asteroidai gali atsitrenkti į Žemę ir padaryti galimos žalos.
Ar žinote daugiau faktų, informacijos ir įdomybių apie Jupiterį? Parašykite apie juos komentaruose.
skaityk