„Biblija nėra eilinė knyga, o gyva būtybė, galinti įveikti viską, kas jai prieštarauja“
Napoleonas Bonapartas
Biblija vadinama Knygų knyga. Jį sudaro dvi pagrindinės dalys. Pirmasis, vadinamas Senuoju Testamentu, parodo žydų istoriją nuo seniausių laikų. Jame yra turinys, kuriame aprašoma naujos religijos pamatų klojimo pradžia. Jame pateiktos pranašystės tarsi nurodo kelią, kuriuo žmogus turėtų eiti ilgą kelionę į Gelbėtojo gimimą.
Naujajame Testamente, kuris yra antroji Biblijos dalis, pateikiama istorija po Gelbėtojo, kuris buvo Viešpats Jėzus, gimimo. Pats Jėzus nerašė tekstų, tik žodžiais pateikė tai, ką Dievas turi perteikti žydams. Turinį sukūrė Jėzaus mokiniai, o vėliau ir jų mokiniai.
Skaityti Bibliją ir mokytis iš jos nėra paprastas dalykas. Žmonės, nežinantys abiejų Knygų susidarymo aplinkybių ir visko, kas vyko jų kūrimo metu to meto pasaulyje, daugelį mokymų gali priimti iškreiptai. Gilinantis į Bibliją reikėtų susipažinti ir su kitais kūriniais bei žiniomis, lydinčiomis besikuriančią naują religiją.
Žodynas
Kad būtų lengviau ir suprantamai naršyti pateikiamame turinyje, pateiktą tekstą papildo parengtas daugelio žodžių ir posakių reikšmę paaiškinantis žodynas.
1. Kanonas – visuotinai priimtas principas, formulė, taisyklė, norma
2. Biblijos kanonas – pagrindinis šventraščių rinkinys, pripažintas kaip autentiškas, įkvėptas ir įkvėptas Dievo.
3. Apokrifai – neįkvėptas religinis tekstas, Bažnyčios pašalintas iš Biblijos kanono.
4. Dogma – krikščioniškosios teologijos terminas, griežtai Bažnyčios apibrėžtas aiškinimas.
5. Užrašai – užrašai iškalti iš patvarios medžiagos, tokios kaip medis, uola, metalas, keramika.
Senas testamentas
Knygos, kuri yra seniausia Biblijos dalis, pradžioje yra tekstai, klasifikuojami kaip įkvėpti, kurie yra būsimos Biblijos skeletas. Senojo Testamento pagrindas – įvairių užrašų, susijusių su tikėjimu, rinkinys, rodantis kasdienybę, papročius, ritualus ir kt.
1. Penkiaknygė – laikoma pirmosiomis penkiomis Biblijos knygomis, autorystė priskiriama Mozei. Kitas pavadinimas – Mozės Penkiaknygė, jis įtrauktas į istorines knygas, nes jame, šalia įstatymų, yra istorijos įvykių aprašymai.
- Pradžios knyga - sieja žmogaus sukūrimo ir nuopuolio veiksmą, žada atpirkimą.
– Išėjimas – vadinamas Išėjimo knyga, aprašo žydų tautos išėjimą į Pažadėtąją žemę.
– Leviticus – taip pat žinomas kaip Kunigystės knyga, jame yra gairių rinkinys, kaip gyventi savo gyvenimą garbinant Dievą.
- Skaičių knyga, vadinama Skaičių knyga, aprašo 40 izraelitų gyvenimo dykumoje metų, yra vadovas, kaip šlovinti Dievą ir gyventi oriai kaip išrinktoji tauta,
– Pakartoto Įstatymas – vadinama Pakartoto Įstatymo knyga, jame yra paskutiniai Mozės žodžiai, primenantys apie Dievo įstatymus ir palaiminimus, pabrėžiantys privilegijas, kurios sutiks jų pasekėjus, ir bausmę, su kuria susidurs atsimetėliai.
2. Išminties knygos - skiriasi nuo Mozės ir jo knygų žinios, jos daugiausia susijusios su kasdienio gyvenimo ir elgesio aprašymais, rodančiais Dievą kaip kasdienių reikalų palydovą, o ne šventyklų gyventoją.
Šių knygų turinyje esanti žinia rodo, kaip svarbu gyventi pagal Dievo valią, įstatymus ir jos nešamą išmintį.
– Jobo knyga – poetiškai parodo kenčiančio, tikėjimo Dievu neprarandančio žmogaus tragediją
– Psalmių knyga – 150 giesmių, eilėraščių ir maldų, atspindinčių visas emocines žmogaus gyvenimo būsenas. Nesvyruojantis tikėjimas Dievo meile yra viršesnis už visas proto abejones.
- Patarlių knyga - išmintis, teisumas, kvailumas ir nedorumas, skurdas ir turtas, viltis ir baimė, džiaugsmas ir liūdesys, šios temos yra paliestos patarlių ir visų pirma nurodo dieviškąją išmintį.
- Ekleziasto knyga – didaktinė knyga, nurodanti svarstymus apie gyvenimo tikslingumą ir tikėjimą Dievu.
- Dainų dainelė – 6 dainų rinkinys, nurodantis vyro ir moters santykius, kalbantis apie dviejų žmonių meilės fiziškumą.
3. Pranašų knygos - trečią pagal dydį Senojo Testamento tekstų rinkinį, vadinamą pranašišku, sudaro 17 knygų. Autoriai yra pranašai, kurie buvo laikomi Dievo pasiuntiniais, o Mozė laikomas didžiausiu tarp jų
-1 Izaijo knyga - daugiausia reiškia Mesijo atėjimo pažadą, tuo pačiu įspėjant apie Dievo nuosprendį visus, kurie nuo jo nusisuko.
- 2 Jeremijas - savo pranašystėje jis paskelbė apie Jeruzalės žlugimą, kuris įvyko dėl Babilono karaliaus užkariavimo Nebukadnecarui.
- 3 raudų knyga - susideda iš 5 nežinomų autorių dainų, apraudančių sunaikintos Jeruzalės griuvėsius, kai jis įsako Dievui už savo žmonių padarytas nuodėmes.
– Ezechielio knyga – savo vizijose perspėja dėl neišvengiamos bausmės už nešvarumą ir stabmeldystę, taip pat pranašauja Jeruzalės žlugimą.
- 5 Danielius - jo vizijos rodo Dievo pergalę ateityje, kai bus persekiojami juo tikintys.
– 6 Ozėjas – pranašas, skelbiantis gilią Dievo meilę neištikimam Izraeliui.
- 7 Joelis - perspėdamas, kad skėrių maras yra bausmė ir įspėjimas, skelbiantis Viešpaties dienos atėjimą kaip dar didesnę bausmę, ragino jį atgailauti.
– 8 Amoso knyga – socialinio teisingumo kviečiantis pranašas, kritikuojantis kitų tautų nuodėmes, taip pat parodė izraelitų nedorybes.
- 9 Obadijo knyga - trumpiausia knyga ir praleista Katalikų bažnyčioje.
- 10 Jonos knyga - labiausiai nenoriai iš pranašų, jis buvo įsitikinęs, kad Dievo gailestingumas priklauso tik izraelitams, o ne priešams.
– 11 Michėjo knygos – daugiausia buvo nagrinėjamos socialinio teisingumo ir tikrojo dvasingumo temos.
– 12-oji Nahumo knyga – jis nekvietė atgailauti, pabrėždamas, kad Dievas yra tautų ir pasaulio istorijos Viešpats.
– 13-oji Habakuko knyga – nagrinėja neteisybės problemą ir klausimą, kaip Dievas gali padėti nedorėliams.
– 14-oji Sofonijo knyga – jo pranašystėje iškyla jį varginantis klausimas: kaip tolimesnės ateities viltis nugalės artėjantį Jeruzalės sunaikinimą?
– 15 Agėjaus knyga – vienas iš trijų paskutinių pranašų, skatina iš nelaisvės paleistus žmones palikti namų statybą savo patogumui ir prašyti atstatyti šventyklą, ką klausytojai padarė.
– 16-oji Zacharijo knyga – priešpaskutinis Išrinktosios tautos pranašas, nedidelė bendruomenė, sugrįžusi į Jeruzalę, išpranašavo naują pradžią darnoje pagal Dievo nurodymus.
- 17 Malachijas - paskutinis Izraelio pranašas, kritikuoja nepaklusnumą Dievui. Jis ragino keistis mainais už būsimą palaiminimą.
Trys pristatytos knygos yra Senojo Testamento pagrindas. Manoma, kad kūrimo pradžia yra XIII amžius prieš Kristų. o tekstų rašymo pabaiga atėjo I amžiuje prieš Kristų.
Naujasis Testamentas
Antroji Biblijos dalis vadinama Naujuoju Testamentu. Tema apima laiką po Jėzaus gimimo. Jėzaus gyvenimas ir mokymai sudaro naujojo kūrinio turinio pagrindą.
1. Kaip ir Senasis Testamentas, čia jis suskirstytas į keturias dalis:
- 1 / Evangelija, pagal šv. Matas, Šv. Lukas, Šv. Jonas, Šv. ženklas
- 2 / Apaštalų darbai, Bažnyčios gimimo istorija, parašyta šv. Lukas
- 3 / Apaštališki laiškai, 21 Jėzaus mokinių laiškas
- 4 / Apokalipsė, pranašystė apie pasaulio pabaigą
2. Naujasis Testamentas buvo sukurtas ir tinkamai užbaigtas tarp 60 ir 120 naujosios eros metų.
3. 1520 m. buvo išleistas pirmasis Naujojo Testamento leidimas lotynų-graikų kalba.
4. 180 m. Muratori kanonas yra seniausias Naujojo Testamento knygų katalogas. Romoje buvo parašyta graikiškai.
5. Apreiškimo knyga – baigiamasis Naujojo Testamento rinkinys, priskirtas pranašui Jonui. Pagal jos turinį ateities įvykiai ves į antrąjį Jėzaus atėjimą. Knyga taip pat žinoma kaip Apokalipsė Šv. Jonas.
6. Naujasis Testamentas – pavadinimas kilęs iš hebrajų kalbos, pirmą kartą pasirodo pranašo Jeremijo knygoje ir verčiamas kaip Naujoji Sandora.
7. Paulius iš Tarso – laikomas daugiausiai Naujojo Testamento knygų autoriumi.
8. Naujojo Testamento kanonas – vienodo kanono nustatymas sukėlė ir sukelia daug diskusijų ir remiasi dviem kryptimis:
- pirmasis numanomas nuolatinio kanono išplėtimo iš evangelijų iki 27 knygų pripažinimas
- antroji prielaida buvo pagrįsta Kanono sukūrimu pašalinant kanoniškumą iš daugelio knygų
Diskusija šiuo klausimu tęsiasi ir šiandien.
Įdomūs faktai, susiję su Biblija
1. Codex Sinaiticus, parašytas graikų kalba apie 350 m. po Kr., yra seniausias viso Naujojo Testamento egzempliorius. Ranka rašyti puslapiai buvo sujungti stuburu, primenančiu šiuolaikines knygas.
2. Biblija yra kūrinys, parašytas keliomis kalbomis. Senasis Testamentas hebrajų kalba su fragmentais aramėjų ir graikų kalbomis. Naujasis Testamentas parašytas graikų kalba, o fragmentai – lotynų, aramėjų ir hebrajų kalbomis.
3. Biblijos skyriai ir eilutės, tiksliau – skirstymas į juos, nėra teksto autorių, tai padaryta vėlesniuose tekstuose.
4. Dabartinis Biblijos skirstymas į skyrius ir eilutes yra Stepheno Langtono ir buvo nustatytas XIII amžiuje.
5. Tėvo Wujkos Biblija – Jakubas Wujekas, jėzuitas, Biblijos vertėjas į lenkų kalbą, laikomas geriausiu autoriumi dėl vertimo grožio ir ištikimybės. Naujojo Testamento vertimas buvo išleistas 1593 m., Psalmės – 1594 m., o visas – 1599 m.
6. Tūkstantmečio Biblija – Senojo ir Naujojo Testamento Šventasis Raštas, išleista Lenkijos krikšto 1000 metų sukakties proga 1965 m. Tai garsiausias šiuolaikinis Šventojo Rašto vertimas. Kolektyvinį darbą redagavo kunigas Augustynas Jankovskis.
7. Pradžioje Dievas sukūrė – šiais žodžiais prasideda pirmoji pirmojo skyriaus eilutė, pirmoji iš Biblijos knygų.
8. Ararato kalnas – pagal biblinę žinią Nojaus arka sustojo ten 17 dieną, 7 mėnesį, 600-aisiais Nojaus gyvenimo metais.
9. Jėzaus gimimo data, Biblija nenurodo tikslios datos, pirmasis variantas priimtas po 754 metų nuo Romos įkūrimo, patikrinus, 750 metų nuo Romos įkūrimo, pagal šią klaidą reikėtų manyti, kad Viešpats Jėzus gimė 4 metus prieš Kristų.
10. Naujojo Testamento apokrifai – raštai, pasakojantys apie Jėzų ir apaštalus, kurie nepateko į Naujojo Testamento kanoną. Jų autoriai dažniausiai nebuvo apaštalai, nors jiems buvo priskirta jų autorystė.
11. Gnostikai – šiai grupei priklauso žmonės, kurie netikėjo, kad Viešpats Jėzus yra Dievas, o tik žmogus, rodantis naują kūrimo kelią.
12. Judo evangelija – apokrifai, parodantys Jėzaus kančią ne per Judo išdavystę, o tik Jėzaus valios ir prašymo išsipildymą.
13. Biblija be Dievo vardo – Esteros knyga ir Saliamono giesmė yra vieninteliai du Biblijos tekstai, kuriuose nėra Dievo vardo.
14. Avis Biblijoje – labiausiai paplitęs gyvūnas Biblijoje, pasitaiko daugiau nei 400 kartų.
15. Seniausias Biblijos žmogus – Pradžios knygoje yra Matušelio figūra, gyvenusi 969 metus, tai ilgiausiai Biblijoje aprašytas žmogus.
16. Naujojo Testamento rekordininkas – pagal tyrimus ir lyginamąsias suvestines, paaiškėjo, kad Naujasis Testamentas buvo dažniausiai kopijuojamas raštas. Nuo II iki XV amžiaus buvo pridėta apie 25 000 rankraščių
17. Nebijokite – šie žodžiai Biblijoje vartojami 365 kartus, todėl jie gali būti paguoda kiekvienai nelyginių metų dienai.
Frazės tiesiai iš Biblijos
1. Kaino stigma – kilusi iš Pradžios knygos, tai reiškia, kad Kainas nužudė savo brolį Abelį, už kurį Dievas jį paskyrė stigma.
2. Egipto tamsa – kilusi iš Išėjimo knygos, ji nurodo tris tamsos dienas Egipte.
3. Mana iš dangaus – kilusi iš Išėjimo knygos, reiškia manos siuntimą iš dangaus izraelitams pamaitinti
4. Akis už akį – kilęs iš Leviticus, tai reiškia keršto nutraukimą, tik bausmės lygybę žalos atžvilgiu.
5. Kas sėja vėją, tas audrą pjauna – kilęs iš Ozėjo knygos, nurodo blogą piktų schemų praktiką, kurios dažnai pakeičia gavėją ir grįžta pas įkvėpėją.
6. Nieko naujo po saule – jis kilęs iš Ekleziasto knygos, reiškia pokyčių, kurie neatneša pokyčių, modeliavimą.
7. Neištikimas Tomas – nurodo Tomo elgesį, kuris, norėdamas tikėti Jėzaus prisikėlimu, norėjo paliesti jo žaizdas.
8. Našlės centas - kilęs iš Morkaus evangelijos, reiškia našlę ir iždą, į kurį ji įdeda 1 centą, nors tai buvo labai maža vertė, nes tai nebuvo dideli pinigai
9. Sūnus palaidūnas – kilęs iš Jėzaus palyginimo, nurodo tėvo ir sūnaus istoriją bei jų tarpusavio santykius.
10. Tikėjimas, kuris judina kalnus – kilęs iš Evangelijos pagal Matą, jis reiškia ligonių gydymą ir apsėstųjų atsivertimą.
11. Vilkas avies kailyje – kilęs iš Evangelijos pagal Matą, nurodo klaidingas religinių lyderių nuostatas.
12. Ieškok ir rasi – kilęs iš Jėzaus Kalno pamokslo, užsimena apie skatinimą ieškoti.
13. Kolosas ant molinių kojų – kilęs iš Danieliaus knygos, nurodo pamatų trapumą, palyginti su likusia pastato dalimi.
14. Išdidi dvasia eina prieš nuopuolį – ji kilusi iš Patarlių knygos, nurodo Saliamono žodžius apie jo paties sukeltą nelaimę.
15. Uždraustas vaisius – kilęs iš Senojo Testamento, nurodo Dievo draudimą, sulaužytą Adomo ir Ievos.
16. Kruvinas prakaitas – kilęs iš Evangelijos Šv. Luko, kalbant apie Jėzaus kančias Alyvų sode, gydytojai teigia, kad toks reiškinys gali įvykti labai stengiantis.
17. Kas širdyje ir liežuvyje – ateina iš Evangelijos šv. Łukasz, užsimena apie sąžiningą ir atvirą išraišką, kai žodžiai teka tiesiai iš širdies.
18. Kas kovoja kalaviju, miršta – kilęs iš Mato evangelijos, remiasi Jėzaus žodžiais
19. Alfa ir Omega – ateina iš Šv. Apokalipsės. Jonas, užsimena apie visažinį Dievą
20. Kaip avis, vedama į skerdimą – kilusi iš Izaijo pranašystės, tai reiškia Mesijo susitaikymą su jo likimu.
Biblijos smulkmenos
1. Didžiausia pasaulyje Biblija turėjo 3500 puslapių ir svėrė daugiau nei 7 kilogramus. Kūrinį ranka parašė 3014 žmonių. Ji dienos šviesą išvydo krikščionių knygų mugėje Indijos mieste Čenajuje.
2. Pirmieji Biblijos pėdsakai Lenkijoje kilę iš XIV amžiaus pradžios. Biblijos citatos yra įtrauktos į Šventojo Kryžiaus pamokslus.
3. Biblija buvo parašyta daugiau nei 1500 metų, ji buvo parašyta ir aprašo trijų žemynų sritis: Azijos, Afrikos ir Europos.
4. Gineso rekordų knygos duomenimis, parduota per 5 mlrd.
5.Biblija buvo išversta į daugiau nei 1500 kalbų ir tarmių.
6. Visą Bibliją garsiai perskaityti prireiks maždaug 100 valandų.
7. 118 psalmė užima patį Biblijos centrą
8. 2-asis šv. Jonas yra trumpiausia knyga, joje yra per 1000 laiškų.
9. Mažoji Biblija, taip vadinasi Izaijo knyga. Jame yra 66 skyriai, 39 apie praeitį ir 27 apie ateitį.
10. Biblija, parašyta ant 470 palmių lapų, yra Getingeno universiteto bibliotekos fonduose.
11. Pelplino muziejuje yra viena iš nedaugelio pirmųjų Biblijų, išspausdintų pasaulyje. Jis kilęs iš 1452–1455 m.
12. Šventojo Rašto prisiekimas kilęs iš senojo žydų principo duoti pažadus ir ištarti žodžius – Dievas bus liudytojas tarp tavęs ir manęs.
13. Biblijoje dažniausiai minimas vardas yra Dovydas, pavartotas daugiau nei 1118 kartų.
14. Dainų dainelė ir Himnas meilei laikomos gražiausiomis dainomis apie meilę.
15. Ilgiausias žodis Biblijoje yra Maher-Shalal-Hash-Baz, išverstas pavadinimas yra Rychły-Loot-Near-Prey.
Keletas paskutinių žodžių
Daugelis žmonių stebisi Biblijos teiginių tikrumu. Svarstant ir analizuojant tokiame monumentaliame kūrinyje aprašytus įvykius dabartinių žinių šviesoje, pasitvirtina daugumos aprašymų tiesa.
Daugelis mokslininkų visame pasaulyje užsiima tyrimais, susijusiais su Biblijoje aprašytais laikais. Daugelio šiuolaikinių tyrimų išvados pagrįstos archeologiniais tyrimais. Per šimtmečius buvo padaryta daug atradimų, liudijančių apie Biblijoje aprašytų vietų egzistavimą, patvirtinančių tūkstančių metų senumo įvykių autentiškumą.
Mokslo raida labai prisideda prie daugelio Senajame ir Naujajame Testamentuose rastų galvosūkių iššifravimo.