Paprasčiausiu apibrėžimu urbanizacija yra laipsniškas miestų aglomeracijose gyvenančių žmonių skaičiaus didėjimas. Miesto vietovių gyventojų skaičiaus didėjimas stebimas kartu su kaimo vietovių gyventojų mažėjimu.
Gyventojų migracija
Šį procesą lemia įvairūs sociokultūriniai, ekonominiai ir demografiniai veiksniai. Amerikos, Europos, Australijos ir šiaurinės Azijos šalys pasiekia didžiausią urbanizacijos laipsnį. Kita vertus, daugumoje Afrikos šalių miestuose gyvena mažiausias procentas žmonių.
Miesto teritorijų apgyvendinimo procesas nebuvo staigus – pamažu, vykstant pramonės ir ekonomikos plėtrai, vis daugiau žmonių veržėsi į didesnes aglomeracijas ir apleido savo ankstesnį gyvenimą kaime, kuris ne visada galėjo užtikrinti turtingą gyvenimą.
Papildomas veiksnys, daręs įtaką urbanizacijos spartėjimui, buvo kultūrinio gyvenimo raida didžiuosiuose miestuose. Atsikraustydami į didesnes aglomeracijas, žmonės įgijo galimybę patirti meną, taip pat naudotis pramogomis, kurių tuo metu kaime nebuvo.
XIX amžiaus pradžioje miestuose gyveno nedaug žmonių. Visame pasaulyje tai sudarė tik apie 2,5% gyventojų. Labiau išsivysčiusiose, intensyviai urbanizuojančiose šalyse jis siekė nuo kelių iki keliasdešimt procentų, o tai taip pat nesudarė didelės dalies gyventojų.
Tuo metu Belgija pasižymėjo didžiausiu urbanizacijos laipsniu – 30% jos gyventojų gyveno miestuose. Būtent XIX amžiuje pasauliniu mastu prasidėjo intensyvus urbanizacijos procesas. Daugelis šalių pradėjo intensyviai vystytis, todėl į miestus plūstelėjo didžiulis žmonių srautas.
Šiuo metu urbanizacijos lygis yra labai didelis, ypač labai išsivysčiusiose šalyse. Argentinoje ir Australijoje yra vienas didžiausių urbanizacijos procentų – ji svyruoja apie 90 proc. Žmonės, ypač jaunimas, ieškodami pajamų ir sėkmingo socialinio gyvenimo iš kaimo emigruoja į didmiesčius. Remiantis prognozėmis, labai tikėtina, kad po kelerių metų daugiau nei 60% pasaulio gyventojų bus miestiečiai.
Urbanizacija – tai ne tik gyventojų skaičiaus augimas. Tiesioginis miestų apgyvendinimo poveikis yra jų erdvinė plėtra. Esant tokiai situacijai, didelės miestų aglomeracijos gerokai padidina savo pasiekiamumą – miestų teritorijos taip pat pradeda apimti nuolat plečiamus priemiesčius.
Urbanizacijos priežastys
Kas lemia nuolatinį urbanizacijos reiškinio eskalavimą? Pagrindinė priežastis, be abejo, yra darbo paieška. Vis sunkiau susirasti darbą kaime ar mažuose miesteliuose. Didelės miestų aglomeracijos siūlo daug didesnę ir patrauklesnę darbo rinką.
Užsienio įmonės ir didelės įmonės dažniausiai yra didelėje aglomeracijoje arba jos apylinkėse. Tokio tipo įmonės ieško tūkstančių darbuotojų įvairioms pozicijoms, kurių dėka jaunuoliai po mokyklos ar universiteto ten gali pretenduoti į darbą.
Didelis miestas savo gyventojams atveria daug profesinių galimybių, nes darbo pasiūlymų yra įvairių, įvairiose pramonės šakose ir jų daug. Taip pat galite tikėtis gana didelio atlyginimo, palyginti su tarifais jūsų gimtajame mieste.
Žinoma, tai siejama ir su didele konkurencija darbo rinkoje, kurią dažnai gana skausmingai pajunta atvykėliai. Į miestus žmones vilioja ne tik karjeros perspektyvos. Visiems šiais laikais pasaulis domisi daug labiau nei prieš du šimtmečius.
Didelis miestas siūlo daug daugiau pramogų ir bendravimo su menu bei kultūra formų. Dideliame mieste taip pat galite geriau pasirūpinti asmeniniu tobulėjimu, taip pat pasirūpinti tinkamu vaikų ugdymu. Žinoma, gyvenimas didelėse aglomeracijose turi ir trūkumų, tokių kaip triukšmas, oro tarša, didelis nusikalstamumas. Nepaisant to, kai būtinas profesinis tobulėjimas, daugelis žmonių renkasi persikelti gyventi į miestą.
Urbanizacijos pasekmės
Atrodo, kad urbanizacija yra gana teigiama raida – ekonominės ir pramonės plėtros pasekmė, o tai, galų gale, yra naudinga. Deja, tai nėra visiškai tiesa. Daug problemų kelia ir nuolat augantis miesto gyventojų procentas.
Didėjantis žmonių, gyvenančių miestuose, skaičius lemia didėjančią gyvenamųjų vietų paklausą. Kasmet didžiuosiuose miestuose daugėja daugiaaukščių pastatų, pastatytų už želdynų lėšas. Butai juose nedideli, bet kasmet vis brangesni.
Be to, želdinių trūkumas miestuose ir didelis automobilių skaičius sukelia labai didelę oro taršą, smogą ir nuodingus dūmus. Kita problema – tinkamas geriamojo vandens tvarkymas. Dėl didelės paklausos mažame reljefe tai nėra lengva užduotis.
Ta pati problema egzistuoja ir nuotekų valymo srityje. Vietiniai nuotekų valymo įrenginiai ne visada gali susidoroti su didžiuliais nuotekų kiekiais, dėl kurių vietiniai vandenys užteršiami. Susisiekimas gali būti problema ir didžiausių aglomeracijų gyventojams.
Kartais gyvenant didelio miesto priemiestyje tenka daug laiko praleisti važiuojant į darbą, esantį pačiame centre. Didelis savarankiškų transporto priemonių skaičius reiškia, kad piko valandomis galite įstrigti varginančiose spūstyse.
Didelė žmonių koncentracija mažoje teritorijoje taip pat palanki sukrėtimams socialinio gyvenimo plotmėje. Greitas gyvenimo tempas, tikro kontakto nebuvimas ir didelis stresas verčia žmones greičiau depresuoti, vartoti stimuliatorius, o blogiausiu atveju griebtis savižudybės.
Didelės aglomeracijos taip pat pasižymi dideliu nusikalstamumu. Prievartavimai, mušimai, vagystės ir net žmogžudystės, deja, pasitaiko vis dažniau. Didelis urbanizacijos tempas turi daug privalumų, tačiau tai nėra nekenksmingas procesas. Urbanizacija taip pat turi daug nepageidaujamų padarinių, kurie bėgant metams gali pablogėti.