Pastaraisiais metais atsirado vadinamųjų genetiškai modifikuoti organizmai. Žmones apėmė plačiai paplitęs susirūpinimas, ar netyčia jų valgomas maistas nebuvo pakeistas, o parduotuvėse ant mėsos ir daržovių atsirado specialūs lipdukai su užrašu „ne GMO“.
Šis gerai žinomas santrumpa yra kilusi iš angliškos frazės „genetically modified organism“, reiškiančios, kad tam tikro organizmo genai buvo pakeisti, o tai leido labai išvystyta genų inžinerija. Organizmų genai pakeičiami, kad susidarytų naujos arba pakeistos fiziologinės savybės, kurios natūraliai neatsiranda.
Tai nėra visiškai nauja tema mokslo pasaulyje. Pirmoji organizmo genetinė modifikacija buvo atlikta 1973 m. Pirmieji bandymai buvo susiję su tabaku ir pomidorais. Kalbant apie raudonąsias daržoves, buvo bandoma sumažinti geno, atsakingo už pomidorų nokimą ir minkštėjimą, aktyvumą.
Ar genetiškai modifikuoti produktai yra pavojingi sveikatai ir renkantis maistą parduotuvėje reikėtų ieškoti tik natūralių produktų su lipduku? Yra daug mitų ir sąmokslo teorijų apie GMO. Žmonės susirūpinę dėl genetinės modifikacijos, nes tai vis dar yra paslaptis.
Kaip netgi įmanoma, kad mokslininkai gali modifikuoti genetinį kodą? Natūralu, kad žmonės bijo to, kas jiems nežinoma ir nesuprantama.
Ar GMO saugus sveikatai?
Nepaisant stiprėjančios neigiamos nuomonės apie genetiškai modifikuotus organizmus, atsakymo į šį klausimą verta ieškoti ir patikimesniuose šaltiniuose. Įvairiuose moksliniuose leidiniuose galite rasti nemažai vertingos informacijos šia tema.
Pasirodo, genetinės modifikacijos neturi neigiamo poveikio mūsų sveikatai. Be to, kai kurios modifikacijos leidžia gauti geresnių sveikatai savybių turinčius produktus.
Pavyzdys – modifikuota Innate bulvė, kuri kepant gamina mažiau kancerogeninių medžiagų nei tradicinėse bulvėse. Genetikos inžinieriai žino, ką daro. Juk mokslininkai atlieka šimtus tyrimų ir bandymų prieš leisdami savo tiriamajam objektui išeiti už laboratorijos sienų.
Genetinės modifikacijos tikslas – pagerinti produktą, bet ne bet kokia kaina. Jei tokio tipo produktai darytų kokią nors žalą sveikatai, jie tikrai nebūtų parduodami.
GMO egzistavo visada
Tiesą sakant, maistas buvo genetiškai modifikuotas šimtmečius, tačiau niekas apie tai nežinojo. Anksčiau žmonės, atlikę įvairių rūšių augalų ar gyvūnų kryžminimo eksperimentus, nežinojo, kad jie taip pat kažkaip trukdo genetiniam organizmų kodui.
Gamtoje tokio tipo kryžiažodžių nebūna. Tiesą sakant, nė vienas iš mūsų valgomų maisto produktų nėra labai panašus į jų laukinius protėvius. Žmonės prieš šimtmečius kišosi į gamtą, pavyzdžiui, augindami ir atrinkdami tam tikras augalų rūšis.
Daugelis žinomų vaisių ir daržovių gamtoje niekada neatsirastų savaime. Pavyzdys yra braškės, kurios buvo sukurtos sukryžminus dviejų rūšių laukines braškes, atkeliavusias iš dviejų skirtingų žemynų. Genų inžinerija yra tik dar vienas, sąmoningesnis žingsnis siekiant tobulinti konkrečius produktus. Turėtume to nebijoti, o tik pasinaudoti mokslo ir technologijų pažangos teikiama nauda.
Kodėl mes taip bijome GMO?
Atsakymas į šį klausimą labai paprastas: žiniasklaida ir spauda mus apgavo, kad bijotume genetiškai modifikuoto maisto. Kiek antraščių mus įspėja apie GMO? Kiek televizijos laidų parašyta apie šios temos pavojus?
Labai per daug. Tačiau dauguma mokslininkų paneigia šį mitą ir mano, kad genų inžinerija yra tiksli ir saugi biotechnologijų priemonė. Tačiau tokios nuomonės žmonių nepasiekia. Vargu ar kas nors pasiekia mokslinių publikacijų ar šios srities žinovo nuomonės.
Žiniasklaidoje šiuo klausimu galite išgirsti daugiausia neigiamų komentarų. Natūralu, kad kiekvienas, kuris yra dabartinės GMO kampanijos liudininkas, nenorės vartoti tokio tipo produktų. Baimė dėl sveikatos yra giliai įsišaknijusi žmoguje.
Ir teisingai, bet į tai, ką girdi, visada reikia žiūrėti per atstumą ir stengtis gauti nuomones iš įvairių, patikimesnių šaltinių. Kur gauti tikros ir patikimos informacijos? Geriausia pasikalbėti su žmogumi, kuris tai išmano – biotechnologu ar genų inžinieriumi.
Tačiau tai nėra labai didelė žmonių grupė, todėl galite pasiekti ir jų leidinius ar knygas. Marcino Rutkevičiaus knyga „Monszatanos karalystėje. GMO, glitimas ir vakcinos“. Autorius įdomiai paneigia žalingus mitus apie GMO pagrįstais argumentais.
Verta perskaityti ir tik tada apsispręsti, ar iš tikrųjų genetiškai modifikuoti organizmai yra tokie blogi, kaip anksčiau buvo pristatomi žiniasklaidoje.