Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Damaskas (kartais vadinamas Jasmino miestu) yra Sirijos sostinė. Tai didžiausias Sirijos miestas, kuriame gyvena apie 4,8 mln.
Didžioji dalis Damaske, kaip ir Sirijoje, pagamintų prekių išdalinama į Arabijos pusiasalio šalis.
Įkurta III tūkstantmetyje prieš Kristų Damaskas buvo svarbus kultūros ir prekybos centras dėl savo geografinės padėties Rytų sankryžoje tarp Afrikos ir Azijos.
Damasko senamiestis laikomas vienu seniausių nuolat gyvenamų miestų pasaulyje.
Damaskas buvo pastatytas strategiškai plynaukštėje virš jūros lygio ir apie 80 km nuo Viduržemio jūros, apsaugotas Anti-Libano kalnų, tiekiamas vandeniu Barados upe ir šiaurės-pietų prekybos kelių, jungiančių Egiptą su Azija, sankirtoje. Mažasis ir rytų-vakarų krypties dykumos maršrutas, jungiantis Libaną su Eufrato slėniu.
Šiuolaikinis miestas užima 105 km2 plotą, iš kurio 77 km2 yra miestas, o Jabal Qasioun užima likusią dalį.
Kasinėjimai prie Tell Ramad miesto pakraštyje rodo, kad Damaskas buvo apgyvendintas jau 8000–10 000 m.pr.Kr.
Viduramžiais tai buvo klestinčios amatų pramonės centras, o įvairios miesto sritys specializavosi tam tikrose amatų srityse.
Miestas turi puikių jį sukūrusios civilizacijos liudijimų – helenizmo, romėniškos, bizantiškos ir islamo.
Konkrečiai, Omajadų kalifatas įkūrė Damaską kaip savo sostinę, suteikdamas pagrindą tolesniam miesto vystymuisi, kaip gyvybingu musulmonų arabų miestui, kuriame kiekviena iš eilės einanti dinastija palieka savo pėdsakus.
Nepaisant dominuojančios islamo įtakos, mieste vis dar matomi senovės kultūrų, ypač romėnų ir bizantiečių, pėdsakai. Taigi miestas šiandien yra paremtas romėnišku planu ir išlaiko graikų miesto aspektą bei orientaciją, nes visos jo gatvės yra orientuotos į šiaurę-pietus arba į rytus-vakarus.
Damasko plienas turi legendinį statusą pasaulio istorijoje. Europiečiai su Damasko plienu susipažino per kryžiaus žygius XI–XII a. Krikščionių riteriai kovėsi epiškai kovodami dėl Jeruzalės ir Šventosios žemės kontrolės.
Būtent šių mūšių metu jie pirmą kartą pamatė Damasko plieninius kardus, kuriuos nešiojo musulmonai. Šie kardai galėjo perpjauti šarvuotą riterį per pusę su minimaliomis pastangomis. Damasko plieniniai kardai taip pat galėjo sulenkti kaip guma nesulūžę.
Vakarų pasaulis greitai sužinojo, kad šį nuostabų Damasko plieno ginklą pagamino ašmenų meistrai Damaske, Sirijoje. Tiesą sakant, šimtus metų prieš kryžiaus žygius Damaske jie gamino plieninius kardus ir peilius. Pirmieji įrašai apie Damasko plieno ašmenis datuojami maždaug 300 m.