Senovės Paestum buvo vienas svarbiausių miestų Didžioji Graikija (Magna Graecia)kaip graikų kolonizuoti buvo vadinami Apeninų pusiasalio pietinės dalies ir Sicilijos sritimis.
Paestum buvo įkurta m VII amžiuje prieš Kristų o graikų laikais vadinosi Poseidonija. Iki mūsų laikų išliko senovinių pastatų ir pastatų fragmentai trys gerai išsilaikiusios dorėniškos šventyklos.
Šiuo metu Paestumas laikomas vienu svarbiausių archeologinių parkų Europoje. IN 1998 m ant jo buvo parašyta UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jis yra regiono pietuose Kampanija ir yra populiari vienos dienos kelionių kryptis iš Neapolio.
Jis saugomas vietinio archeologijos muziejaus kolekcijose brangus kapas nuo pat pradžių V amžiuje prieš Kristųkuri buvo papuošta freska vaizduojantis į vandenį šokinėjantį narą.
NUOTRAUKOS: Archeologijos muziejus – Paestum.
Istorija
Graikijos laikai: Poseidonija
Paestumo ištakos siekia pusiaukelę VII amžiuje prieš Kristų. Miestą įkūrė gyventojai Sybaris, garsėjantis graikų kolonijos turtais, gulinčiais ant Tarenka įlanka (Jonijos jūra)kurie norėjo saugaus prieglobsčio Tirėnų jūroje.
Jie pradėjo statydami uostą, apsaugotą sienomis, aplink 10 km į pietus nuo modernaus archeologinio parko. Originalus miestas buvo pastatytas mažame pusiasalyje, kuriame jis stovi šiandien viduramžių pilis Agropolis. Naujoji kolonija buvo pavadinta Poseidonija, kuri buvo duoklė mitologiniam jūrų, ežerų ir upių dievui. Taip pat buvo pastatyta jam skirta šventykla.
Poseidonija suaktyvino prekybą su etruskais ir kitais Graikijos miestais, todėl greitai sustiprėjo. Netrukus jis buvo perkeltas į vidų, toliau į šiaurę, pažymint ambicingesnį miesto planą, kurį supo storų ir aukštų miesto sienų žiedas.
Poseidonijos raida pasiekė aukščiausią tašką laikotarpiu tarp 550 ir 440 m. pr. m. e.apie tai liudija trys šventyklos, išlikusios iki mūsų laikų. Miesto svarbos didėjimas sutapo su paties Sibario žlugimu – galima manyti, kad turtingiausi jo gyventojai emigravo į savo buvusią koloniją.
Apie 9 km į šiaurę nuo miesto, prie upės žiočių Sele, pastatytas m VI amžiuje prieš Kristų Herai skirta šventovė (Foce del Sele). Tiesa, iš šio komplekso išlikę nedaug, tačiau Paestumo muziejuje pamatysime archeologinių darbų metu rastą kelių dešimčių metopų (dekoratyvinių reljefų) grupę.
NUOTRAUKOS: Archeologijos muziejus – Paestum.
Vėlesni pokyčiai: nuo Paistos iki Paestum
Paskutiniame ketvirtyje VI amžiuje Poseidoniją užvaldė čiabuviai Lukanovaskuris pakeitė miesto pavadinimą į Paistos. Tačiau yra neaiškumų dėl šio proceso detalių. Viena hipotezė, kad tai buvo laipsniškas procesas – lukanus įdarbino graikai, jie pamažu apgyvendino savo miestą, kol galiausiai juos išstūmė.
Nors graikų mene buvo ilgesys prarastos kolonijos ir apgailestaujama dėl jos kultūros žlugimo, archeologiniai radiniai rodo, kad miestas taip pat klestėjo pagal naują valdžią, ir abi tautos galėtų jame gyventi greta. Tai liudija, be kita ko, kapai ir vazos puoštos freskomis.
IN 273 m. pr. Kr. miestą užkariavo romėnai ir jie jį pervadino Paestum. Jis buvo apgyvendintas iki ankstyvųjų viduramžių (joje buvo vyskupija), tačiau dėl epidemijų ir invazijų buvo apleistas. Iš naujo jie buvo atrasti tik m 18-ojo amžiaus, tiesiant kelią.
Deja, iki praėjusio šimtmečio teritorija buvo privačiose rankose, o savininkai joje statė pastatus nežiūrėdami į po jais palaidotus paminklus. Daugelis objektų ar architektūrinių elementų buvo negrįžtamai prarasti.
Paestum: Ekskursija po senovinį miestą
Įjungta Paestumo archeologinis parkas (priklauso Parco Archeologico di Paestum) jį sudaro dvi lankytinos vietos: pati archeologinė vietovė ir muziejus (įskaitant Museo Archeologico Nazionale di Paestum).
Archeologinė vietovė yra stačiakampio formos, apytiksliai 600 m x 200 m ir tęsiasi per vietovę, kuri senovėje buvo miesto širdis. Todėl parkas nėra mažas, nors senovės Poseidonija buvo daug didesnė, ką liudija išlikęs gynybinių sienų žiedas, besitęsiantis toli į rytus ir vakarus nuo kasinėjimų vietos. Pavyzdžiui, Undinių vartai (Porta Sirena) yra maždaug 500 m.
Svarbiausi Paestumo paminklai yra trys monumentalios dorėniškos šventykloskurie yra pakankamai arti kelio, kad galėtume juos pamatyti net neįėję į parką.
Be jų, jie buvo išsaugoti gana geros būklės amfiteatras ir eklesiastreonas - pastatas pagal centrinį planą, kuris buvo demokratinių žmonių susirinkimų vieta.
Prie svarbiausių paminklų sumontuotos aprašomosios lentos anglų kalba.
Paestumas yra maždaug 90 minučių kelio traukiniu nuo Neapolio, todėl dauguma turistų pasirodo po atidarymo. Jei atvyksite anksti ryte, tikėtina, kad be jūsų nebus beveik niekas. Vėlesnėmis valandomis ima grūstis, o priešais Neptūno šventyklą gali susidaryti net eilės norinčių patekti į vestibiulį.
Verta planuoti apytiksliai 90-120 minučių. Mums reikės dar vieno muziejui 60-90 minučių (nors besidomintys senove gali joje praleisti daugiau laiko). Norėdami susipažinti su visu kompleksu, geriausia bent jau užsisakyti nuo 3 iki 4 valandų.
Aplankę archeologinį parką galime pailsėti šalia esančiame paplūdimyje. Per mūsų vizitą pavasarį, išskyrus mus, nieko nebuvo.
Paestum: šventyklos ir kiti paminklai
Heros šventykla (Tempio di Hera)
Seniausias iš visų. Jis buvo pastatytas aplink 550–540 m. pr. m. e. Ten buvo garbinama Dzeuso žmona Hera ji buvo svarbiausia Poseidonijos dievybė. Ant jo rasti užrašai rodo tikslią šventyklos paskirtį.
Jį supa įvairių dydžių kolonada 9 ant 18kuris iki mūsų laikų išliko labai geros būklės. Sunku rasti kitą archaiško laikotarpio graikų šventyklą, kurioje visas ją supantis išorinių kolonų žiedas kartu su antablementu būtų išlikę geresnės būklės.. Deja, iš vidinio pastato nieko neišliko.
Pirmas 18-ojo amžiaus tyrėjai ją paėmė net už romėnų bazilikosnes dydis ir neįprastas, nelyginis kolonų skaičius priekyje privertė juos patikėti, kad tai ne graikų pastatas.
Ekskursijos metu galime patekti į jos vidinę dalį.
Neptūno šventykla (Tempio di Nettuno)
Pats nuostabiausias ir geriausiai išsilaikęs. Jis buvo įkurtas aplink 460 m. pr. Kr., prie pat anksčiau aprašytos Heros šventyklos. Jis buvo pastatytas ant trijų lygių pagrindo ir apsuptas tokio dydžio kolonada 6 iki 14. Iki mūsų laikų išliko ir pačios šventyklos fragmentai, ir juos supantis kolonų žiedas.
Mokslininkai į 18-ojo amžiaus jie tikėjo, kad ten buvo garbinamas Poseidonas / Neptūnas, miesto globėjas. Enciklopedijose šventykla dažniausiai vadinama Hera II. Pačiame archeologiniame parke randame informacijos, kad naujausi tyrimai rodo, kad jis buvo pastatytas Apolonui.
Rytinėje šventyklos dalyje yra išlikę dviejų altorių liekanos - senojo graikiško ir naujesnio iš romėnų laikų (I a. pr. Kr.). Šventykla tikriausiai buvo naudojama iki IV amžiujelaukiant visiško visų formų pagoniškų kultų draudimo.
Unikali Paestumo atrakcija – galimybė patekti į Neptūno šventyklos vestibiulį.
Atėnės šventykla (Tempio di Athena)
Atėnės šventykla, anksčiau žinoma kaip Cereros šventykla, buvo įkurta priešingoje miesto pusėje m paskutinis VI amžiaus ketvirtis prieš mūsų erą ir yra daug kuklesnė nei kitos dvi maldos vietos.
Iki mūsų laikų išliko tik išorinė kolonada (dydis 6 x 13). Gaila, nes vidinį pastatą puošė joniško stiliaus kolonos - tai buvo vienas pirmųjų kartų, kai viename pastate buvo sujungti du švaros darbai.
Apie Aštuntas amžius celė buvo nugriauta, o likusi pastato dalis paversta katalikų bažnyčia. Praėjusiame amžiuje visi papildymai buvo pašalinti, tačiau originalios senovinės konstrukcijos buvo prarastos amžiams.
Pastatu, skirtingai nei ankstesniais dviem, galima grožėtis tik iš išorės.
Forumas (Foro): Romos viešasis centras
Romėnai, užėmę miestą 273 m. pr. Kr. nusprendė perkelti pagrindinį visuomenės centrą. Graikijos agoros pietrytiniame gale buvo įrengtas naujas forumas.
Pagrindinė aikštė buvo apsupta svarbiausių visuomeninių pastatų (įskaitant kuriją, termines pirtis, uždarą turgų ar imperatoriaus kulto vietą). Deja, jų išliko nedaug – šiandien galime atpažinti tik iš pamatų.
Amfiteatras (Anfiteatro)
Buvo pastatyta apie pusė amfiteatro I amžiuje prieš Kristų (jau Paestumo laikais) ir buvo vienas pirmųjų tokio tipo statinių romėnų pasaulyje.
Iš originalaus amfiteatro išliko tik apatinė tribūnų dalis (lot. cavea), vienas iš įėjimų ir aukšta palangė, saugojusi publiką nuo arenoje pasirodančių gyvūnų.
Didžiąją paminklo dalį pavyko išsaugoti, bet m 1829 m buvo priimtas sprendimas nutiesti kelią, vedantį palei archeologinę vietovę – kažkam kilo mintis, kad šio sprendimo dėka keliautojai karietoje galės iš arti pasigrožėti senovinėmis šventyklomis… Dėl to dalis paminklo buvo sunaikinta. sunaikinta, o likusi dalis visam laikui buvo po žeme.
Eklesiastreonas: Graikijos demokratijos liudijimas
Eklesiastreonas buvo pastatas, pastatytas pagal centrinį planą, apsuptas sėdynių žiedais. Statyba buvo pastatyta aplink 480 m. pr. Kr. o savo klestėjimo laikais net galėjo sutalpinti 1800 žmonių. Būdinga, kad jo apatinė dalis yra išraižyta uoloje.
Graikijos laikais čia vykdavo tarybos posėdžiai, vietiniai susirinkimai, kurių metu būdavo priimami svarbiausi sprendimai. Eklesiastreonas buvo įsikūręs Agoroje, t.y. pagrindinėje aikštėje.
Laikui bėgant jis buvo apleistas ir palaidotas.
Heronas: tikėtinas Poseidonijos įkūrėjo kapas
Žodis garnys senovės pasaulyje buvo vadinamas šventyklomis, skirtomis žemiškiems didvyriams. Heronas Poseidonijoje buvo pastatytas Agoroje ir tikriausiai buvo legendinio miesto įkūrėjo kapas. Megylloskurio pavadinimas figūruoja ant daugelio rastų monetų.
Įdomu tai, kad didžioji dalis originalios šventyklos yra po žeme, o paviršiuje matomas tik stogas. Jį palaidojo romėnai, kurie tada apjuosė ją siena, pagerbdami buvusių gyventojų šventumą.
Buvęs gyvenamasis rajonas
Rytinėje parko dalyje – buvusio gyvenamojo rajono griuvėsiai. Iš pirmo žvilgsnio jie neatrodo įdomūs, tačiau juose galime rasti įdomių elementų – pavyzdžiui, grindų mozaikų fragmentų ir didelio baseino liekanų.
Paestumo namai buvo panašūs į rastus Pompėjoje.
Gynybinės sienos ir vartai
Senovės miestas buvo apsuptas beveik 5 km ilgio gynybinių sienų žiedas, kurio aukštis iki 7 m. Galėjai patekti į vienus iš keturių vartų, esančių kiekvienoje pasaulio pusėje. Jie buvo (pradedant iš rytų ir pagal laikrodžio rodyklę): Porta Sirena, Porta Giustizia, Porta Marina ir Porta Aurea.
Dauguma senovės įtvirtinimų išliko iki mūsų laikųo jų ilgis leidžia įsivaizduoti pradinį miesto dydį.
Beveik visi turistai, atvykstantys į Paestumą traukiniu, praeina pro Porta Sirena vartus, esančius visai šalia geležinkelio stoties. Alternatyva – kiek ilgesnis pasivaikščiojimas gatve Via Porta Giustizia - eidami palei sienas pamatysime du puikiai išsilaikiusių gynybinių bokštų pavyzdžius.
Prie pietinių vartų, priešingoje gatvės pusėje yra pamatai Santa Venera šventovė (ital. Santuario di Santa Venere), kur rasta daug votų terakotos daiktų.
Archeologijos muziejus
Paestumo archeologijos muziejus, nors ir neužima per daug patalpų, gali pasigirti labai turtinga ir įvairia kolekcija. Jame pristatomi objektai, rasti keliose vietose: paties senovinio Paestumo teritorijoje, aplinkiniuose nekropoliuose ir Heros šventovės, buvusios prie Selės upės žiočių, teritorijoje.
Prie eksponatų yra daugybė aprašomųjų lentų, kurios supažindina lankytojus su senovės pasaulio vingiais.
Apsilankymą muziejuje verta planuoti nuo 60-90 minučių, nors besidomintys senove gali joje praleisti daugiau laiko.
Metopai iš Heros šventovės prie Selės upės žiočių
Centrinė muziejaus patalpa buvo skirta metopų (bareljefų) parodai, kuri puošė šventyklą Heros šventovėje prie Selės upės žiočių.. Jie tikriausiai kilę iš 570–560 m. pr. m. e. ir, be kita ko, pristato scenas iš dvylikos Heraklio kūrinių ir Trojos karų motyvus.
Jie buvo pakabinti ant specialiai paruošto šventyklos maketo skalėje nuo 1 iki 1, išlaikant tvarką, kuria, anot archeologų, būtų galima juos išdėstyti. VI amžiuje prieš Kristų
Tačiau archeologinių kasinėjimų metu buvo rastos trys anksčiau nežinomos plokštės, kurios suabejojo ankstesniais radiniais. Ant baliustrados buvo pastatytos naujos metopos.
Šventyklų ir paties Paestumo istorija
Apsilankę tolimesnėse muziejaus patalpose sužinosime daugiau apie Paestumo ir apylinkių architektūrinį santvarką, istoriją, pamatysime archeologinių darbų metu rastus artefaktus. Tarp jų yra:
- gerai išsilaikiusios bronzinės vazos, puodai ir kiti puošybos elementai, rasti legendinio miesto įkūrėjo kape,
- terakotos fragmentai, rasti seniausioje iš šventyklų (Heros šventykloje), kurių pagrindu buvo rekonstruota dekoracija (spalva),
- marmurinė Heros statula,
- auskarai ir kiti dekoratyviniai daiktai,
- amforos ir raižiniai.
Paestum naras ir kiti kapo radiniai
Kitoje muziejaus dalyje pristatomi kapai ir laidojimo radiniai iš netoliese esančių nekropolių.
Tik vienas iš nutapytų kapų yra iš graikų laikų, bet būtent jis laikomas didžiausiu viso objekto lobiu. Jis buvo rastas m 1968 metai, apie 1,5 km į pietus nuo miesto sienų. Ant jo esančios freskos datuojamos m 480/470 B.C.E.
Taip vadinamas Paestum naras, scena, kurioje vaizduojamas jaunas berniukas, šokinėjantis iš aukščio į vandenį, galintis simbolizuoti perėjimą iš gyvųjų pasaulio į pomirtinį pasaulį. Tai bene seniausias į vandenį šokinėjančio žmogaus atvaizdas ir viena seniausių visiškai išlikusių šio laikotarpio graikų freskų.
Likusios keturios išorinės plokštės dekoruotos simpoziumo tema.
Kiti tapyti kapai datuojami Lukano epochoje.
Kitas
Paskutinė muziejaus dalis yra pirmame aukšte, joje pristatomi priešistorinio laikotarpio radiniai. Iš viršaus galime geriau pažvelgti į metopes.
Paestum: bilietai, darbo dienos ir valandos, bilietų kasos
nuo 2022 m
Abu lankytinas vietas (archeologinį parką ir muziejų) aplankome bendru bilietu. Jis taip pat leidžia patekti (per 3 dienas nuo pirkimo) į vietą, esančią maždaug 50 km į pietus Velia archeologinis parkas (priklauso Parco Archeologico di Velia).
Bilietų kainos priklauso nuo sezono.
- gruodžio – sausio mėn kaina yra 6€ (18-25 m. 2 eurai). Šeimos bilietas (du suaugę + vienas ar daugiau vaikų iki 25 m.) kainuoja 10 €.
- kovo – lapkričio mėn kaina yra 12€ (18-25 m. 2 eurai). Šeimos bilietas (du suaugę + vienas ar daugiau vaikų iki 25 metų) kainuoja 20 €.
NUOTRAUKOS: Paestum – archeologinės vietovės vaizdas iš išorės.
Bilietus perkame kasoje prie pagrindinių vartų, vedančių į archeologinį parką, priešais Neptūno šventyklą.
Saugiausia dabartines dienas ir darbo valandas pasitikrinti čia.
Kaip patekti į Paestum?
Geležinkelio stotis yra maždaug 10 minučių pėsčiomis nuo archeologinio parko. Traukiniai iš Neapolio (per Salerną) važiuoja kelis kartus per dieną. Kelionės laikas yra apytiksl 90 minučių.
Iš karto išėję iš stoties, eikite link senovinių Porta Sirena vartų ir toliau važiuokite tiesiai (arba Via Porta Giustizia).
Atvykstantieji automobiliais stovės archeologinio parko apylinkėse.
NUOTRAUKOS: Paestum – archeologinės vietovės vaizdas iš išorės.