Šiaurės pašvaistė, ledynų urvai, nuostabus snieguotas kraštovaizdis - ir galimybė medžioti skrydžius atgal už beveik 100 PLN. Atrodo, kad Islandija yra puiki žiemos vieta.
Kelionė į ledo ir ugnies šalį nuo lapkričio iki kovo turi daug privalumų, tačiau turime atsižvelgti ir į įvairius minusus bei Islandijos žiemos specifiką. Todėl teisingas klausimas nėra ar verta vaziuoti i Islandija ziemanes atsakymas turi būti taip. Atvirkščiai, turėtume atsakyti sau ar Islandija man yra tinkama kelionės tikslas.
Savo vadove palietėme daugybę skirtingų žiemos kelionės į Islandiją aspektų, įskaitant: tipiškas žiemos lankytinas vietas, patarimus apie orą, klausimus, susijusius su automobilio vairavimu ar siūlomus drabužius. Taip pat parengėme subjektyvų privalumų ir trūkumų sąrašą.
Orai ir klimatas – ko tikėtis?
Artumas poliariniam ratui leidžia daryti prielaidą, kad žiemos temperatūra Islandijoje turėtų būti panaši į temperatūrą Arktyje. Laimei, nieko negali būti blogiau - sala šildoma Golfo srovė (Golfo srovė tiekia karštą vandenį iš Meksikos įlankos), o temperatūra Reikjavike ir populiarioje pietinėje pakrantėje gali būti šiltesnė nei kai kuriose Europos šalyse.
Tiesą sakant, Islandija yra dviejose klimato zonose. Pietinė ir pietvakarinė pakrantės yra vėsaus vidutinio klimato zonoje, o likusioje salos dalyje vyrauja subpoliarinis klimatas. Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad kuo toliau žemyn ir į šiaurę, tuo žemesnė vidutinė temperatūra. Nors pietinėje pakrantėje sniegas tirpsta valandomis ar dienomis, šiaurėje aukštas bangavimas gali išlikti ilgą laiką. Tačiau jei judame už Reikjaviko ribų, tada mums neturėtų kilti problemų matydami žiemos (apsnigtus) kraštovaizdžius.
Kaip tai atrodo skaičiais? Vidutinė visos dienos žiemos temperatūra salos pietuose jis svyruoja apie nulįtodėl statistiškai dienos metu jis turėtų būti šiek tiek teigiamas. Tačiau tai nereiškia, kad tai bus ir suvokiama temperatūra – didžiausias mūsų priešas dažniausiai būna žvarbus šaltis, o kartais ir stiprus vėjas, kuris kraštutiniais atvejais gali partrenkti suaugusį žmogų ir nuplėšti automobilio dureles.
Islandijos orai taip pat pasižymi dideliu nenuspėjamumu ir permainingumu. Didžiąją dienos dalį gali būti saulėta, o po sekundės kils pūga, kuri užvers kelius. Tokią situaciją turėjome vasarį kelyje numeriu 1 salos pietuose - didžiąją dienos dalį žiema priminė tik horizonte stūksančias sniego kalvas, o visa pakrantė atrodė panašiai kaip vasara. Kol mus daug valandų užklupo sniego audra, dėl kurios nematėme daugiau nei metro.
Kitas nemalonus Islandijos orų elementas – lietuskurios ekstremaliais žiemos mėnesiais pietuose gali atsirasti dažniau nei sniegas. Būtent todėl neperšlampami drabužiai turėtų būti mūsų garderobo pagrindas.
Niekada nežinome, kokio oro laukiame kitą dieną. Iš čia ir skirtingai skambantys pranešimai internete – turistas, kuriam pasisekė orams, savo kelionę prisimins kitaip nei tas, kuris dėl smarkių pūgų kelioms dienoms įstrigo viešbutyje. Tačiau abu pranešimai bus teisingi ir liudija apie legendinį Islandijos orų nenuspėjamumą.
Deja, oro sąlygų lėktuvų bilietų pirkimo etape niekaip negalime numatyti. Todėl visada turime atsižvelgti į tai, kad oras gali sužlugdyti mūsų kruopščiai parengtą planą.
NUOTRAUKOS: Kerið – Kerid krateris žiemą.
Žiema Islandijoje iš turisto perspektyvos
Vykstant į Islandiją žiemą turėtume atsižvelgti į šio laikotarpio specifiką. Kas vienam gali būti trūkumas, kitam gali būti privalumas – pavyzdžiui, trumpa gruodžio diena palanki auroros stebėjimui, bet ne ekskursijoms. Kitais atvejais nauda gali būti tik akivaizdi, pavyzdžiui, turint mažiau turistų.
Žiemos vizitų į Islandiją privalumai ir trūkumai (subjektyvus sąrašas)
-
mažesnės skrydžių, apgyvendinimo ir automobilių nuomos kainos,
-
trumpos dienos - Jei mums pirmiausia rūpi ekskursijos, turime tai atsiminti žiemą dienos trumpos arba labai trumpos - ir mėnuo mėnesiui nelygus - gruodžio viduryje šviesu bus apie 5 valandos, bet jau vasario antroje pusėje beveik 7.
-
nenuspėjamas oras - Galime sulaukti septynių saulėtų dienų arba septynių dienų sniego audrų, dėl kurių įstrigsime viešbutyje - žiemos kelionė reikalauja suvokimo, kad planas gali subyrėti per naktį. Visada gerai turėti pakankamai laiko ir neplanuoti visko – pavyzdžiui, pasiekti oro uostą prieš pat išvykimą.
-
sudėtingos kelio sąlygoskurie reikalauja lėtesnio vairavimo ir gali būti pražūtingi vairuotojams, neturintiems vairavimo žiemą patirties.
- sunku pasiekti kai kurias lankytinas vietas - žiemą prie kai kurių lankytinų vietų yra ribotas, o kartais net visiškai neįmanomas - pvz., takas, vedantis į Seljalandsfoss krioklį, gali būti uždarytas, o prie Gullfoss krioklio ant uolos nestovėsime.
- lankytinos vietos tik žiemą - kita vertus, laukia veiklos, kurios vasarą nepatirsime - pvz. šiaurės pašvaistės stebėjimas arba galimybė aplankyti ledynų urvus.
Paskutinis punktas yra salą aplanko mažiau turistų. Daugelyje vadovų minima, kad atrakcionai žiemą mažiau perpildyti, tačiau tai tik pusė tiesos. Žinoma, Auksinio rato ar pietinės pakrantės lankytinose vietose yra mažiau turistų nei vasarą, bet vis tiek daug. Dieną Strokkur geizeris taip pat tankiai apsuptas kaip ir vasarą.
Dėl trumpų dienų prarandame galimybę aplankyti šias vietas ne piko metu. Islandijoje vasarą visą laiką šviesu. Taigi į populiarias lankytinas vietas galite važiuoti 7:00 arba 8:00 ryto, kai daugelis turistų dar miega, ir pabūti su jais praktiškai vieni. Galite vykti ir vėliau, kai visos organizuotos ekskursijos išvyko. Deja, žiemą ši strategija nepasiteisins, todėl iš mūsų perspektyvos žmonių dažnai būdavo daugiau nei vasarą!
Pavyzdys yra Þingvellir nacionalinis parkas, kuriame vasaros sezonu lankėmės vakare ir be mūsų buvo tik du žmonės, o žiemą, likus valandai iki sutemų, turėjome daugybę kelionių.
Žiemos pramogos ir pramogos
Dauguma pagrindinių lankytinų vietų veikia ištisus metus. Mes aprašėme didelį lankytinų vietų sąrašą mūsų lankytinų vietų Islandijoje vadove. Žemiau pateikiame keletą pasirinktų užsiėmimų, skirtų žiemos laikotarpiui.
Šiaurės pašvaistės stebėjimas
Galimybė pamatyti šiaurės pašvaistę yra magnetas, traukiantis į Islandiją daug turistų. Ir tai nenuostabu – stebėti šį unikalų šviesų šou yra nepakartojama patirtis.
Tačiau verta tai suvokti mes niekada negarantuojame, kad pamatysime aurorą. Visiška tamsa yra tik viena iš būtinų sąlygų, be to, jai reikia ir tinkamo geomagnetinio aktyvumo bei be debesų dangaus.
Daugiau praktinės informacijos apie šiaurės pašvaistės medžioklę rasite mūsų straipsnyje: Šiaurės pašvaistė Islandijoje: kada ir kur tai pamatysime?
Ledynų urvų lankymas
Kita veikla skirta tik žiemos laikotarpiui galima aplankyti ledynų urvuskurios kasmet susidaro prie Islandijos ledynų – ir dažniausiai išnyksta atėjus vasarai. Jų skiriamasis bruožas yra mėlyna (kristalinė) spalva, nors yra ir šiek tiek pilkesnių ir net juodesnių.
Dėl jų trumpalaikio pobūdžio niekada nežinome, ko tikėtis vietoje. Vienais metais urvai (ar urvas) gali suformuoti nuostabias formas, o kitais metais – kiek kuklesnes. Geriausias būdas patikrinti šių metų urvų išvaizdą – ieškoti kitų turistų paskelbtų naujausių nuotraukų.
Galime aplankyti ledynų urvus tik su vadovu, pradedant nuo spalio antrosios pusės arba lapkričio pradžios iki kovo mėnesio. Daugelis kompanijų siūlo keliones į ledyno liežuvio sukurtus urvus Vatnajökull. Jie prasideda nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie Jökulsárlón ledynų lagūnos, o į vietą nuvežami ekstremalioms sąlygoms įveikti pritaikyta transporto priemone.
Dėmesio! Nepamirškite šiek tiek iš anksto užsisakyti ekskursijas. Gaila būtų atidėti paskutinei minutei, kad galų gale pritrūktų vietų.
Dėmesio! Nepainiokime ledyno urvų su ledo urvu. Ledo urvai yra įprasti urvai, kuriuose yra ledo. Kai kuriuos iš jų galima įsigyti ir vasarą.
Pasivaikščiojimai ledynais ar paspirtukai
Kadangi jau aplankėme urvus, kodėl gi neišėjus pasivaikščioti ant paties ledyno? Pirma mintis apie tokią kelionę gali pasirodyti ekstremali, tačiau vaikščioti ledu nėra taip daug pastangų, kaip gali pasirodyti – iš gido gautų mėšlungio dėka turėtume tvirtai išsilaikyti.
Dauguma kelionių vyksta didžiausio Europos ledyno liežuviais Vatnajökull.
Deja, vaikščiojimas ledynu yra labai brangus, kaip ir sniego motociklai. Be kita ko, organizuojami pasivažinėjimai sniego motociklais ant antrojo pagal dydį Islandijos ledyno Langjokull.
Kriokliai ir kitos pramogos žiemos peizažuose
Islandijos žiemos peizažas gali jus sužavėti, ir nėra lengva rasti ką nors žavesnio už ledinius ir sniegu padengtus krioklius. Net jei pagrindinė vandens srovė teka nepažeista, aplinkui esantis žiemos peizažas jį priima visiškai kitaip nei vasaros mėnesiais.
Beveik kiekvienas kraštovaizdžio elementas žiemos auroje atrodo fenomenalus. Pavyzdžiui, lavos tunelis Raufarhólshellirkurios viduje susidaro ledo dariniai arba padengtas sniego pūkelėmis ir žinomas iš „Sostų žaidimo“ serijos, Kirkjufelo kalnas.
Viena didžiausių teigiamų žiemos kelionės staigmenų mums išgarsėjo Deimantų paplūdimys. Eidami juo birželį pravažiavome tik filigraniškas ledo nuotrupas, o jei ne ruonių banda, jaustume nepatenkinti. Visai kitaip buvo vasarį, kai paplūdimyje jis buvo pilnas milžiniškų ledinių širdžių.
Pirtis karštose versmėse
Karštos versmės yra ištisus metus, tačiau jų naudojimas žiemos peizažuose ir temperatūroje yra unikali patirtis. Ypač aplinkui krentantis sniegas, kuris ištirpsta prieš pat užkritęs ant galvos.
Mes iš savo pusės galime rekomenduoti atnaujintą Slaptoji lagūnakurį vietiniai vadina paprastai senas baseinas (isl.gamla laugin). Nepaisant mažo dydžio, čia turėtų būti mažiau žmonių nei populiariojoje Mėlynojoje lagūnoje.
Islandijos arklys žiemos kailyje (ir kiti gyvūnai)
Neatsiejamas Islandijos kraštovaizdžio elementas – Islandijos arklys, kuris šaltuoju metų laiku nešioja storą ir šiltą kailį. Šis gyvūnas į salą atkeliavo su vikingais daugiau nei prieš 1000 metų ir tapo vienu iš jos simbolių. Arkliai yra maži ir labai bendraujantys su žmonėmis. Kai kuriuose ūkiuose šeimininkai išleidžia maistą, kuriuo galime juos pamaitinti.
Tačiau žiemą nepamatysime avių, kurios šiuo laikotarpiu laikomos patalpose. Vairuotojų tai neturėtų jaudinti – oro sąlygos ir taip gali būti kaprizingos, tad staiga viduryje kelio pasirodančių avių niekas nepasigenda…
Kelionės metu galime sutikti ir laukinių gyvūnų – pvz. šiaurės elniaikurie buvo atvežti į salą aplink 18-ojo amžiaus. Vasaros mėnesiais jie gyvena kalnuose, o žiemą leidžiasi į slėnius. Visą bandą pavyko rasti kelyje numeris 1, šiek tiek už Jökulsárlón ledynų lagūnos.
Lankantis Jökulsárlón ledynų lagūnoje, reikėtų ieškoti ledo lyčių, kurios teka priešinga vandens srovei kryptimi – greičiausiai tai bus ne ledo nuotrupos, o plombos! Matėme juos ir vasarą, ir žiemą.
Laimingi turistai gali susidurti arktinė lapė (deja, mums nepavyko!). Verta pabrėžti, kad arktinė lapė yra vienintelis žinduolis, gyvenęs saloje iki jos įsikūrimo. Visus kitus gyvūnus atsivežė naujakuriai.
Þorrablót - galimybė tradicinei šventei (tik drąsiems)
Atvykę į Islandiją nuo sausio vidurio iki vasario vidurio susidursime su tradiciniu festivalio laikotarpiu Þorrablot (Thorrablot). Jo istorija siekia vikingų laikus, kurie ketvirtąjį žiemos mėnesį (vad Þorri) jie aukojo savo dievams. Atėjus krikščionybei, šios kruvinos tradicijos buvo atsisakyta.
IN XIX a festivalis buvo atkurtas labiau civilizuota forma, o po Antrojo pasaulinio karo tapo nuolatiniu Islandijos kalendoriaus įrašu. Þorrablotų metu gyventojai plūsta ir valgo tradicinius patiekalus, kurie buvo jų protėvių virtuvės pagrindas. Šventės metu patiekiami patiekalai turi bendrą pavadinimą Thorramatur ir jiems būdinga tai tiesiogine prasme nė vienas iškepto gyvūno gabalėlis nenueina perniek..
Islandijos restoranai Þorrablót metu patiekia degustavimo lentas, tačiau turime ištikimai perspėti – tai patiekalai, skirti tik drąsiausiems.
Kai kurie šventės metu patiekiami „gardumynai“:
- virta avino galva (isl.svið),
- marinuotos avino sėklidės (isl.súrir hrútspungar),
- Islandiškas juodasis pudingas iš kraujo ir avies mėsos (isl.blóðmör),
- rūkyta aviena (isl. hangikjöt),
- džiovinta ir sūdyta menkė (isl.saltfiskur),
- fermentuotas ryklys (isl.hákarl)tai tikriausiai yra blogiausia, ką esame valgę per visą savo gyvenimą;)
Minėti patiekalai patiekiami pridedant tamsiai rudos spalvos ruginė duona (isl.rúgbrauð)kuris tradiciškai buvo kepamas karštųjų versmių apylinkėse užkastose statinėse.
NUOTRAUKOS: Tradicinių islandiškų patiekalų rinkinio fragmentas festivalyje Thorramatur; 2. Rauginame ryklį.
Kelio sąlygos ir savarankiška kelionė automobiliu
Teiginyje, kad žiemos kelių sąlygos Islandijoje nėra būtent tokios, kokios norite, nieko neatskleidžia. Gali būti slidu, kelias dažnai būna padengtas sniegu, taip pat greitai temsta, o dauguma kelių nėra niekaip apšviesti.Jei to nepakako, turime atsižvelgti į bet kada užklupusią pūgą, dėl kurios matomumas gali būti apribotas iki pusės metro ir priversianti važiuoti sraigės tempu.
Patyręs vairuotojas, prisimenantis atšiaurias Lenkijos žiemas, susitvarkys nesunkiai, tačiau mažiau įgūdžių turintiems žmonėms gali kilti sunkumų. Dieną aplenkėme daugybę turistų, laukiančių, kol bus ištraukti iš kelio.
Slidžios dangos yra viena, tačiau daugiausiai nervų gali kainuoti važiavimas pūgoje, kai beveik nieko nesimato, o mes žinome, kad prie pat jos yra atvira jūra. Kai kurie Islandijos keliai yra labai siauri, todėl mums gali būti sunku rasti vietą, kur sustoti ir palaukti.
Taip pat turime prisiminti, kad padėtis kelyje gali pasikeisti greitai (tiesiog per kelias minutes)ir kai kurie keliai gali būti uždaryti (net kelioms dienoms). Prieš išvykdami visada turėtume apsilankyti road.is svetainėje, kurioje pateikiama naujausia informacija apie oro sąlygas ir kelio sąlygas. Verta suprasti, kad kartais net 1 pagrindinio kelio ruožai yra uždaromi.
Išlieka tinkamo automobilio pasirinkimo klausimas. Internete galite rasti pranešimus apie turistus, kurie išsinuomojo nedidelius nebrangius automobilius ir tyliai tvarkėsi. Visi nuomojami automobiliai turi žiemos sąlygoms pritaikytas padangas, tačiau jei per daug nesijaučiate savimi, vertėtų pagalvoti apie brangesnio modelio su keturių varančiųjų ratų pasirinkimą.
Ką atsivežti į Islandiją žiemą?
Iš pradžių verta pabrėžti tai: netinkamai parinkti drabužiai gali sugadinti visą kelionę.
Jei įvardintume tik vieną dalyką, be kurio niekada nevažiuotume į Islandiją žiemą, tai taip ir bus neslystantys batų užvalkalai arba turistinės rankenos. Pirmieji iš jų yra pigūs ir juos galite nusipirkti už maždaug 20 Lt. Turistų mėšlungis – brangesnės išlaidos. Neslystančius įklotus galima lengvai supakuoti į rankinį bagažą.
Islandijos klimatas palankus ledui formuotis. Kartais visas maršrutas nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki atrakcionų yra viena milžiniška čiuožykla. Dėl įprastų perdangų galėjome lengvai judėti, o daugeliui žmonių net vienas žingsnis buvo tikras iššūkis. Taip pat matėme keletą grėsmingai atrodančių kritimų.
Kiti drabužiai (ir daugiau), kuriuos verta pasiimti su savimi:
- vandeniui ir vėjui nepralaidi striukė – Neįprasta, kad, pavyzdžiui, vasario mėnesį gali iškristi daugiau lietaus nei sniego. Jei sušlapsime, labai sušalsime. Ne mažiau svarbus yra atsparumas vėjui, kuris yra didesnis priešas nei pati žiemos temperatūra.
- vandeniui atsparios kelnes arba vandeniui atsparūs įklotai/perdangos kelnėms, kurios apsaugos mus nuo lietaus ir sušlapimo patekus į gilų sniegą,
- šilti ir neperšlampami kulkšnies batai - būtinas vaikščiojant sniegu, ypač po stipraus lietaus,
- skara ar balaklava veidui apsaugoti vakarinei auroros medžioklei (vėjas gali pakenkti) arba sniego audrai,
- šiltos pirštinės - tai gali atrodyti kaip klišė, bet jei lauksime kelias valandas auroros, tada labai šiltos pirštinės yra nepakeičiamos. Paprastuose mūsų pirštai labai greitai sulenks,
- akiniai nuo saulėskuris išgelbės mus nuo spindinčios saulės atspindžio lede / sniege,
- maudymosi kostiumėlis prie karštųjų versmių,
- trikojis - būtinas norint gerai nufotografuoti pašvaistės.
Ar tikrai žiemos kelionė į Islandiją daug pigesnė?
Į šį klausimą yra tik vienas atsakymas - priklauso. Jei sumedžiosime labai pigų skrydį ir pasirinksime ekonomiškiausią variantą, tai yra mažo biudžeto automobilį, galėsime sumažinti išlaidas, palyginti su kelione vasaros metu.
Kita vertus, jei norėtume išsinuomoti galingesnę keturiais ratais varomą transporto priemonę, nuomos kaina bus didesnė nei vasarą, kai be problemų apkeliausime visą salą su mažučiu nebrangiu automobiliu (išbandėme). empiriškai).
Blogiau, jei nesijaučiame galintys savarankiškai vairuoti automobilio žiemos sąlygomis. Netgi paprastos kelionės nėra pigios, o dvi ar daugiau dienų – daug brangesnės nei keliauti vienam.
Be to, yra žiemos pramogų – pavyzdžiui, ledynų urvų lankymas kainuoja gerus kelis šimtus zlotų. Apie paspirtukus ir panašią veiklą nieko nepasakoja.
Žinoma, žiemą nakvynė pigesnė ir mažiau žmonių, tačiau vasarą daug turistų apsistoja kempinguose, todėl yra pasirengę mokėti mažiau nei už pigiausią nakvynę patalpose.
Kita problema yra trumpos dienos ir didesnis noras suvalgyti ką nors šilto – restoranuose ir baruose kainos vienodai aukštos ištisus metus.
Apibendrinant – žiemos kelionė į Islandiją gali būti kur kas pigesnė nei vasaros kelionė, tačiau tik pasirinkus pačius biudžetiškiausius variantus. Priešingu atveju išleisime panašią sumą. Taip pat kyla klausimas dėl atrakcionų skaičiaus – net jei vasarą mokėsime daugiau, baltų naktų ir labiau nuspėjamų orų dėka pamatysime kur kas daugiau.
