Cimitero Monumentale (Lenkijos paminklinės kapinės) Milane tai vienas iš dviejų didžiausių nekropolių Lombardijos sostinėje.
Šiose kapinėse nuo antrosios pusės XIX a buvo palaidota daug iškilių miestiečių ir kai kurie kapai nenusileidžia miesto muziejuose eksponuojamoms skulptūroms.
Monumentalus įėjimas į nekropolį (vadinamas Famedio) yra pavyzdinis eklektikos pavyzdys, sukurtas naudojant kelis stilius, tarp kurių dominuoja Pizano romanizmas ir lombardų gotika.
Istorija
Pirmoje pusėje atsirado planai sukurti vienas dideles kapines XIX a. Jis turėjo pakeisti šešias mažesnes kapines, esančias už Ispanijos sienų. Tuo metu Milanas buvo jos ribose Lombardijos-Veneto karalystė (priklauso Regno Lombardo-Veneto)kuri priklausė Austrijos imperijai. Statybos, nepaisant paskelbto konkurso 1838 m, galiausiai neįvyko, nes projektai, apie kuriuos pranešta, pasirodė per brangūs.
Kapinių įrengimo idėja atgimė suvienijus Italiją. IN 1863 m paskelbtas naujas konkursas. Architektas buvo nugalėtojas Carlo Maciachini, kuri ėmėsi ambicingo projekto sukurti nekropolį, vertą likusių svarbiausių milaniečių. Svarbiausias komplekso elementas buvo monumentalus įėjimas (žinomas kaip Famedio), kuris taip pat turėjo būti lombardų didvyrių poilsio vieta. Be jo, taip pat buvo pastatytas osuarijus (panašaus, bet kuklesnio stiliaus į Famedio) ir krematoriumas su dorėniškomis kolonomis, nurodančiomis senovės Graikiją.
Kapinės buvo oficialiai atidarytos 1866 metų lapkričio 2 d ir nuo tada joje atsirado daug meninės vertės kapų ir paminklų, prie kurių dirbo žinomi vietos menininkai. Lombardija buvo vienas iš nedaugelio Italijos regionų, kuriuos visiškai pakeitė prasidėjus pramonės revoliucijai. Turtingų gamyklų ir manufaktūrų savininkų šeimos galėjo sau leisti statyti paminklus ir paminklus, kurie anksčiau buvo prieinami tik aristokratijai.
Kapinėse taip pat buvo sukurta žydų ir nekatalikų skyrius su atskirais įėjimais.
Famedio: monumentalus įėjimas ir iškiliausių gyventojų poilsio vieta
Paminklinių kapinių simbolis – pailgas pastatas Famediokuris buvo sukurtas eklektišku stiliumi. Pastato forma primena Pizano romanizmą ir lombardų gotiką, o viduje pamatysime ir iš Bizantijos šventyklų žinomų elementų. Žodis famedio kilęs iš lotyniško pavadinimo famae aedes, kurį galime išversti kaip garsių veikėjų šventykla.
Šis pastatas atlieka dvi funkcijas: įėjimą į kapines ir iškiliausių milaniečių poilsio vietą. Jis ilsisi centrinėje kameroje (uždarytas aštuonkampiu kupolu) Alessandro Manzoni, italų rašytojas, romantizmo atstovas, o kartu ir politikas bei visuomenės veikėjas, kovojantis už šalies suvienijimą. Manzoni buvo pirmasis žmogus, palaidotas Milano panteone, ir tai įvyko m 1883 mpraėjus dešimtmečiui po jo mirties. Kitas milanietis, kurio kapą ir biustą matysime šiame kambaryje, yra architektas Luka Beltrami, kuri išgarsėjo Sforcų pilies (Castello Sforzesco) rekonstrukcija.
Kameros skliautas dengtas mėlyna spalva, o viršutinėje sienos dalyje – su Milanu susijusių istorinių asmenybių vardai (įsk. Leonardas da Vinčis jeigu Ludovico il Moro).
Lankydamiesi pastate aptinkame garsių italų biustus ir bareljefus (įsk Giuseppe Garibaldi jeigu Giuseppe Verdi).
Du sparnai nukrypsta nuo Famedio: rytų ir vakarų, taip pat užpildyti plokštelėmis ir antkapiais.
Kapai ir paminklai
Pasivaikščiojimo atviroje dalyje metu susiduriame su daugybe paminklų, skulptūrų ir antkapių, kurie išsiskiria idėja ir aukšta menine verte. Netgi gali kilti pagunda sakyti, kad tai atvira meno galerija. Žemiau pateikiame keletą atrinktų paminklų.
- centrinėje kapinių dalyje (vadinamoje Nekropoliu) rasite paminklą, nurodantį romėnišką Trajano koloną, kurioje vaizduojamos Viešpaties kančios scenos. Tai Antonio Bernocchi, senatoriaus ir pramonininko iš Lombardijos, kapas. Jo autorius buvo Giannino Castiglioni.
- šeimos kapas Sonzogno (Nekropolio sritis) senovinio pastato pavidalu, kuris reiškia pastatą, pastatytą valdant imperatoriui Nerono Saulės šventykla (savo Tempio del Sole).
- Campari šeimos kapas (pasaulyje žinomo gėrimo kūrėjai)kuriame vaizduojama Paskutinės vakarienės scena. Jį randame vietovėje, vadinamoje Rialzato A Ponente (rytinėje pusėje). Jos autorius taip pat buvo Giannino Castiglioni.
-
juodos bronzos statula ant jauno lakūno Umberto Fabe kapo (Rialzato A Ponente, šalia XVII skyriaus)kuris sudužo virš Libijos būdamas 23 metų. Paminklas susideda iš dviejų dalių. Pirmasis rodo Medūzos galvą, kuri yra vaizdo interpretacija Caravaggio (pagal Graikijos gimtąją Hesiodas būtent Libija turėjo būti Forkos dukters namai). Virš jos – nuoga figūra su sparnu ant peties.
-
Goglio antkapis (XII skyrius) sulaužyto rutulio, užpildyto moderniais mechanizmais, pavidalu; jis pastatė šį paminklą Arnaldas Pomodoro, populiarios kiemą puošiančios skulptūros autorius Cortile della Pigna Vatikano muziejuose.
- susidedantis iš dviejų dalių Gaetano Besenzaniko kapas (VI skyrius). Apatinė dalis – skulptūrinė grupė, vaizduojanti valstiečius, besiimančius su jaučiais, virš kurios dominuoja monumentali moters galva. Paminklą finansavo žinomo inžinieriaus ir geležinkelių tinklų projektuotojo Ernesto sūnus.
-
paminklas obelisko pavidalu ant Carlo Erby kapo (I skyrius), žinomos farmacijos kompanijos įkūrėjai.
-
Toscanini kapas (VII skyrius) - pagamintas iš Kararos marmuro, italų dirigento finansuotas jo mirusiam sūnui Arturo Toscanini. Paminklą puošė simbolikos stiliumi pagaminti reljefai.
Apsilankymas Monumentaliose kapinėse
Cimitero Monumentale galime lankytis nuo antradienio iki sekmadienio nuo 8:00 iki 18:00 val. Įėjimas nemokamas. (2022 m. sausio mėn.)
Paskutinis įėjimas galimas likus 30 minučių iki uždarymo. Prieš pat užsidarius vartams, pasigirsta sirenos, primenančios palikti nekropolį.
Ramiai pasivaikščioti ir visas kapines mums reikia apytiksl 45-60 minučių. Prieš pradedant ekskursiją verta užeiti į informacinį stalą (pagrindinio pastato kairiajame sparne), kur galima parsisiųsti žemėlapį. Kapinėse taip pat iškabintos informacinės lentos.
