Šventieji laiptai (Scala Sancta) Romoje yra vieni įdomiausių tradicinio katalikiškojo religingumo ir vėlyvojo renesanso meno derinio pavyzdžiai. Jei prie to pridėsite buvusią popiežiaus koplyčią ir neįprastą ikoną, kuriai priklausė acheiropoietos, tuomet Šventieji laiptai turėtų būti įtraukti į paminklų grupę, kurią turėtų pamatyti kiekvienas sakralinio meno mylėtojas!
Šventųjų laiptų legendos
Pasak katalikų legendos, tai yra laiptai, vedę į Judėjos gubernatoriaus rūmus Poncijus Pilotas. Nuplaktas Kristus ruošėsi pereiti per juos, o jo kraujo lašai nukrito ant kai kurių laiptų. Nors šaltinių, galinčių patvirtinti šį faktą, nėra, laiptų statyboje panaudotas marmuras yra identiškas rastam prie Jeruzalės.
Susidedantis iš 28 laipsnių laiptus surado imperatorienė Helena (pirmojo krikščionių imperatoriaus motina Konstantinas Didysis) per savo piligriminę kelionę į Šventąją Žemę ir nugabeno juos į Konstantinopolį, o paskui į Romą. Tokio didingo statinio transportavimas buvo tikras inžinerinis iššūkis ir pareikalavo milžiniškų finansinių išlaidų. Lankydamasi Judėjoje, vėlesnė šventoji taip pat rado tariamą Jėzaus nukryžiavimo ir palaidojimo vietą, aptiko medieną, paimtą kryžiui, ant kurio jis buvo nužudytas – tai įvairiose vietose rasta mediena. šventojo kryžiaus relikvijos.
Pasak protestantų legendos, jaunasis Martynas Liuteris ėjo Šventaisiais laiptais, norėdamas paprašyti atlaidų savo seneliui. Kai, kupinas abejonių, jis pasiekė viršūnę, jo galvoje išgirdo žodžius iš Habakuko knygos: „Štai kas neteisus dvasia, pražus, o teisusis gyvens dėl savo ištikimybės“ (kuris turėjo būti išverstas į vėlesnį Liuterio mokymą apie išganymą).
NUOTRAUKOS: 1. Šoniniai laiptai prie Šventųjų laiptų (Scala Sancta) Romoje; 2. Koplyčia priešais įėjimą į koplyčią Šv. Lawrence Sancta Sanctorum; Šventovė su Šventaisiais laiptais.
Šventųjų laiptų likimas Romoje
Tuo metu, kai popiežiaus sostas buvo Laterane, laiptai vedė į apaštalų rūmus ir buvo uždengti stogu. Vatikano bibliotekoje buvo išsaugoti keli eskizai su šio pastato atvaizdais. Per Avinjono nelaisvę popiežių apleistas Lateranas krito į nuosmukį. Kai įeina XVI amžiuje pradėta viso komplekso rekonstrukcija, popiežiaus architektas Domenico Fontana buvo apibrėžti, kas išliko: „Seni pastatai, neturintys vertės, dauguma jų sugriauti ir nenaudojami“.
Vienintelė išimtis buvo Šventieji laiptai, kurie buvo išsaugoti puikios būklės. popiežius Sikstas V nusprendė juos atskirti nuo likusių rūmų ir sukurti atskirą koplyčią. Iš pradžių planuota sukurti nesudėtingą statinį, tačiau naujosios šventovės rangą kelti norėjęs popiežius įsakė Fontanai projektą pratęsti papildomomis koplyčiomis ir keturiomis (vietoj dviejų) laiptų eilėmis šonuose. Šiuo laikotarpiu buvo daromos ir tapybos dekoracijos. Skaičiuojama, kad prie jo dirbo keliolika menininkų. Paveikslai turėjo praktinę funkciją – padėjo piligrimams kontempliuoti Jėzaus kančią.
Pasak legendos, laiptai buvo statomi iš viršaus, kad mūrininkai ant jų neužliptų. IN 18-ojo amžiaus Jie buvo uždengti mediniais laipteliais, kad piligrimų keliai nenuvalytų kraujo pėdsakų. Pagal Laterano sutartis Šventieji laiptai yra Vatikano valdoma ekstrateritorinė zona. Įdomu tai, kad relikvijų populiarumas buvo toks didelis, kad panašios kopijos buvo statomos visoje Europoje (Prahoje, Neapolyje ir Lenkijoje, pavyzdžiui, Góra ar Sośnica).
San Lorenzo (Šv. Lauryno) koplyčia / Sancta Sanctorum
Šv. Lorensas (Chiesa di San Lorenzo in Palatio ad Sancta Sanctorum), esantis pastato viršuje, senovėje buvo privati popiežių koplyčia. Pirmasis paminėjimas kilęs iš Aštuntas amžius. Jis buvo atstatytas XIII amžiujetuo metu interjeras buvo išklotas freskomis (polichromijose pavaizduotas popiežius Nikolajus III ir šventieji, keturi evangelistai, kankiniai, pvz., šv. Laurynas, šv. Agnė ir šv. Steponas).
Piligrimai atvyksta čia melstis anksčiau acheiropoietosem. Šis terminas vartojamas apibūdinti atvaizdams ir ikonoms, kurie, kaip manoma, buvo sukurti antgamtiniu būdu, taip pat visoms šių vaizdų kopijoms. Laterano piktograma sujungia abi sąvokas, nes pagal tikėjimų pradėjo piešti ją Šv. Lukas ir angelai baigė. Paveikslas tikriausiai atsirado Romoje maždaug VI amžiuje (iš kai kurių šaltinių galima daryti išvadą, kad jau tada buvo garbinamas, pvz., dėvėtas procesijos viršūnėje), tačiau vėlesniais metais kelis kartus perdažytas.
Miesto gyventojai tikėjo, kad paveikslas „apsaugo“ Romą nuo svetimšalių invazijų ir nelaimių. IN Aštuntas amžiusKai Amžinajam miestui grėsė lombardų antskrydis, dažnai būdavo rengiamos specialios procesijos. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventę mieste pajudėjo du paradai su atvaizdais: vienas iš Laterano, kitas nuo Šv. Marijos Didžiosios bazilikos. IN XV amžius stebuklingoji ikona buvo su specialiomis „durimis“. Virš paveikslo yra lotyniškas užrašas:
„Non est in toto sanctior orbe locus“ („Visame pasaulyje nėra šventesnės vietos“).
Koplyčios sienos dekoruotos freskomis, o grindys – geometriniu ir romėnišku Cosmati stiliumi.
Šventieji laiptai: ekskursijos ir praktinė informacija
Šventieji laiptai yra vieni iš svarbiausių piligriminių vietų Romoje. Juos galime rasti pastate, esančiame šalia Šv. Jonas Laterane (tiesiog pereikite gatvę).
Laiptai prieinami visiems atvykusiems Laisvas. Tikslias darbo dienas ir valandas galite patikrinti oficialioje svetainėje.
Tačiau atminkite, kad jei norite lipti garsiaisiais laiptais turime tai padaryti atsiklaupę. Žinoma, mūsų apsilankymas nebūtinai turi būti religingas, o šoninių laiptų dalių dėka galime pakilti ant kojų. Tačiau jei norime užkopti Šventaisiais laiptais – mums nelieka nieko kito, kaip eiti per juos ant kelių. Ant jų yra tik vienas judėjimo būdas (iš apačios į viršų).
Kitokia situacija yra su koplyčia Sancta Sanctorum, kuri yra bilietas. Dabartines įėjimo bilietų kainas, darbo dienas ir valandas taip pat galite rasti oficialioje svetainėje. Alternatyva nusipirkti bilietą – pažvelgti į vidų pro vieną iš langų.
Katalikams buvimas koplyčioje yra galimybė gauti plenarinius atlaidus. Keletą kartų istorijoje popiežiai palaikė šią galimybę savo dekretais. Naujausiose gairėse (2015 m.) rašoma, kad atlaidus gaus kiekvienas, lipantis laiptais ant kelių, mąstydamas apie Jėzaus kančią, ir kiekviename žingsnyje atsisakęs: Tikėjimas, vienas Tėve mūsų, viena „Sveika, Marija“, viena šlovė Tėvui (plius standartinės indulgencijos sąlygos, t. y. malda už popiežių, taip pat Komunijos priėmimas). Žmonės su judėjimo negalia gali melstis nelipdami į laiptus.