Vos keli kilometrai į rytus nuo centro Puikutik už kalno Borono kalnas, yra vienas didžiausių Prancūzijos Rivjeros lobių – miestelis Villefranche-sur-Mer.
Miestas buvo pastatytas ant natūralios įlankos, apsuptos jau minėto Boron kalno ir kyšulio Feratas (Cap Ferrat). Žydras vanduo, jachtos ir laivai tarsi tingiai plaukiantys vandens paviršiuje, daug žalumos įlanką supančioje teritorijoje – visa tai kartu atrodo tarsi ištraukta iš atviruko.
Pats miestas iš krantinės atrodo kaip tingus žvejų kaimelis. Spalvingi namai ir senamiestis primena itališką regiono kilmę (miestas į Prancūziją buvo įtrauktas tik viduryje XIX a).
Šios vietos žavesys visada traukė filmų kūrėjus. Čia buvo nufilmuota dešimtys filmų ne tik Prancūzijoje. Čia, be kita ko, buvo kuriamos scenos į filmą iš serialo apie Džeimsą Bondą arba filmą Roninas su Robertu de Niro pagrindiniu vaidmeniu.
Villefranche-sur-Mer, nepaisant savo išskirtinio žavesio, nėra toks populiarus kaip, pavyzdžiui, Kanai, Mentonas ar Monakas. Tai suteikia turistams galimybę maloniau leisti laiką.
Istorija
Pirmieji įrašai apie šių vietovių apgyvendinimą siekia senovės laikus. Tačiau pabaigą galima apibrėžti kaip šiandieninio miesto įkūrimo datą XIII amžiuje, kai Provanso valdovas Karolis II nusprendė sukurti uostą, kad apsaugotų savo žemę nuo atakų iš jūros. Siekdamas paskatinti juos įsikurti naujajame uoste, valdovas naujus gyventojus atleido nuo mokesčių mokėjimo – iš čia ir kilo vietos pavadinimas – Villefranche pažodžiui reiškia laisvą miestą arba laisvą uostą.
Kiti šimtmečiai miestui, kaip ir kitiems šio regiono miestams, buvo labai neramūs. XVI amžiaus viduryje įlankai apsaugoti buvo pastatyta citadelė, kiek vėliau – Darsės uostas, aplink kurį buvo pastatytos kareivinės ir arsenalas.
Per abu karus įlankoje švartavosi karo laivai. Iki šiol čia atplaukia dideli transatlantiniai laivai.
Prieplauka
Viena vaizdingiausių Villefranche-sur-Mer vietovių yra krantinė, nuo kurios ji driekiasi Šv. Petras (Chapelle de Saint-Pierre des Pecheurs) iki pat paplūdimio.
Šv. Petras išsiskiria spalvingu fasadu. Šventykla tikriausiai buvo pastatyta XVI a. Devynioliktame ir XX amžiaus pradžioje koplyčia buvo vietos žvejų sandėlis. Koplyčios vidus buvo restauruotas ir in 1957 m papuoštas Jeano Cocteau freskomis, vaizduojančiomis apaštalo Petro gyvenimą. Įėjimas mokamas, bilieto kaina 3€.
Pirmoji krantinės dalis eina per admirolo dokus Courbet („Quai de l'Amiral Courbet“)kad tada perjungtumėte į Jūrininkų promenada (Promenade des Marinières).
Per visą krantinės ilgį mūsų laukia spalvingi namai, kavinės su lauke pastatytais stalais, gražūs laiveliai ir jachtos. Pasivaikščiojimas krantine neabejotinai yra maloni patirtis.
Deja, vargu ar čia pamatysime daug žvejų laivelių, primenančių miesto paveldą.
Senamiestis
Seniausia Villefranche-sur-Mer dalis kaskada kyla aukštyn nuo krantinės. Kai kurie senamiesčio pastatai buvo pastatyti posūkyje XII ir XIII a. Daugelio namų fasadai spalvingi, o visuma atrodo labai prižiūrėta.
Planuodami pasivaikščiojimą per visą istorinę dalį, turėtume pasiruošti šiek tiek pastangų - kita gatvė yra viena virš kitos ir sujungta gana stačiais laiptais. Šiandien istorinė dalis yra stipriai orientuota į turistus – čia daugiausiai galime rasti įvairių parduotuvių ir restoranų.
Reikšmingiausias senamiesčio paminklas – barokinis Šv. Michaelas (Eglise Saint-Michel). Šventykla pastatyta per pusę 18-ojo amžiaus Iš išorės jis per daug neišsiskiria, tačiau viduje galime rasti brangakmenių – tarp jų 1790 metais brolių Grindų pastatytus vargonus.
Tačiau pati originaliausia senamiesčio dalis iš pirmo žvilgsnio nuo turistų paslėpta. Viena iš seniausių Villefranche dalių, dengta gatvė Rue Obscuretęsiasi iki galo 100 metrų į kitą gatvę ir apšviečiama tik nuo lubų pakabinamų lempų. Rue Obscure buvo pastatyta palei istorines miesto sienas ir leido pasislėpti nuo galimo jūros apšaudymo. Vėlesniais šimtmečiais dalis gatvės buvo išplėsta ir ja, be kita ko, naudojosi kaip bombų priedanga. Tikriausiai kai kurie pastatai išilgai gatvės buvo pastatyti 1260 m.
Saint-Elme citadelė
Įspūdingiausias miesto statinys – Saint-Elme citadelė. Tvirtovė buvo pastatyta 1557 m. Citadelė kartu su Mont Boron tvirtove ir Ferato kyšulio bokštu gynė prieigą prie įlankos.
Šiandien citadelėje yra miesto rotušė (neatvira visuomenei) ir muziejai, įskaitant:
-
Volti muziejus - muziejus įsikūręs istorinėse tvirtovės patalpose. Parodose pamatysime skulptūras, atiduodančias duoklę moters kūnui. Net jei toks menas mūsų nedomina, verta žvilgtelėti į vidų ir pasižiūrėti, kaip atrodė citadelės kambariai.
-
Roux kolekcija - mažų figūrėlių ir lėlių kolekcija, vaizduojanti viduramžių scenas.
-
Saint-Elme koplyčia - koplyčioje pamatysime eksponatus ir plakatus, pristatančius Villefranche miestelyje nufilmuotus filmus.
Verta pasivaikščioti po sienas ir citadelę. Čia, be kita ko, rasime jaukus sodas. Įdomus vaizdas į įlanką atsiveria iš nedidelio bokštelio, esančio šalia Saint-Elme koplyčios.
Įėjimas į citadelę ir muziejus tai nemokama. Citadelė dirba visus metus nuo 10:00 iki 18:30 (nuo spalio iki gegužės iki 17:00). Sekmadienio rytą citadelė uždaryta. Šeštadieniais ir sekmadieniais muziejai paprastai nedirba.
Darso fortas
Į vakarus nuo citadelės yra buvęs karinis uostas – Port Darse. Įtvirtintas uostas buvo pastatytas vėliau nei citadelė ir buvo skirtas apginti laivyną nuo užpuolimo iš jūros. Vėlesniais šimtmečiais, be uosto, buvo statomi ir kiti pastatai – arsenalas, karinės kareivinės, kalėjimas. Pastatai tebeegzistuoja ir šiandien, tačiau nėra atviri visuomenei. Pats uostas istorijos gerbėjams įdomi atrakcija, likusiems gal ir nelabai.
Į uostą galime patekti eidami citadelės sienomis nuo jūros arba kitoje pusėje gražiu parku (tačiau teks kilti aukštyn ir leistis žemyn).
Paplūdimiai
Eidami į Promenade des Marinières galą, patenkame į ilgą paplūdimių eilę. Palyginti su Nicos paplūdimiais, Villefranche paplūdimiai yra labai malonūs. Galite juos apibūdinti net kaip smėlio paplūdimius – nors nedidelių akmenėlių rasite ir paplūdimyje, ir vandenyje. Dėl savo vietos natūralioje įlankoje, esant vėjams, bangos čia nėra tokios smarkios, kaip Nicos Promenade des Anglais paplūdimiuose.
Antrasis paplūdimys yra Darse uoste. papludimys Plage de la Darse tačiau tai tikrai mažiau malonu. Jis visiškai uolėtas – tai galioja ir paplūdimiui, ir vandeniui. Kita vertus, žmonių čia nėra tiek daug ir lengviau rasti laisvą vietą. Jei nuspręstume rinktis čia, turėtume iš anksto įsigyti specialius užvalkalus kojoms. Be jų patekti į vandenį gali būti traumuojanti patirtis.
Iš Nicos galima patekti į Villefranche-sur-Mer
Villefranche-sur-Mer pasiekiame autobuso numeriu 100. Bilietas kainuoja 1,50€ ir mes jį nupirksime iš vairuotojo. Kelionės traukiniais bus šiek tiek brangesnės. Geležinkelio stotis yra beveik virš paplūdimio. Nepriklausomai nuo transporto priemonės pasirinkimo, būsime greičiau nei per 20 minučių.
Jei nebijome ilgo pasivaikščiojimo, Villefranche-sur-Mer iš Nicos nesunkiai pasieksime pėsčiomis, pasivaikščiodami po Mont Boron palei jūrą. Pasivaikščiojimo metu mūsų lauks puikūs vaizdai, nors dalį maršruto teks kilti aukštyn arba žemyn.
