Šiaurės ir Pietų Amerikoje gyvena labai neįprasti gyvūnai, vadinami šarvuočiais. Jie klasifikuojami kaip žinduoliai. Jų išskirtinumas slypi tame, kad jų kūnas yra padengtas labai kietomis apnašomis, kurios sudaro kažką panašaus į riterio šarvus.
1. Pietų Amerika yra pagrindinė buveinė visų tipų mūšio laivams, kuriuose yra 11 rūšių, didžiausia koncentracija yra Paragvajuje.
2. Kai kurių tipų mūšio laivai pasiekė Šiaurės Ameriką ir jų galima rasti JAV bei Meksikoje. Pasiekti centrinius JAV regionus ir jų paplitimą daugiausia lemia natūralių priešų šiose srityse trūkumas.
3. Natūrali šarvuočių buveinė yra pusdykumės, pievos ir atogrąžų miškai.
4. Šių žinduolių kūną dengiančios kaulinės žvyneliai papildomai turi raginį sluoksnį. Šarvai dengia didžiąją šarvuočio kūno dalį, tik pilvas ir vidinės galūnių dalys yra padengtos plaukais. Svarstyklės turi lanksčią jungtį, kuri leidžia judėti.
5. Šarvuotis neturi riebalinio audinio ir dėl šio negalavimo labai blogai reaguoja į temperatūros svyravimus ir žūva per ilgais šaltais ir šaltais laikotarpiais.
6. Koviniai laivai garsėja tuo, kad, nepaisant labai trumpų kojų, jie gali judėti labai dideliu greičiu, iki 50 kilometrų per valandą. Dėl tokių neįprastų motorinių įgūdžių jiems lengvai pavyksta pabėgti nuo juos medžiojančių plėšrūnų.
7. Šarvuočiai gyvena gana pavienį gyvenimo būdą, retai būna poromis, o dar rečiau – didesnėmis grupėmis.
8. Pagrindinis šarvuočio maistas yra tas, kad vabzdžiai nevengia paįvairinti savo patiekalų, padidindami juos varlėmis, vorais ir gyvatėmis. Būdas gauti maisto – subraižyti ir ištraukti vabzdžius iš žemės ilgu lipniu liežuviu.
9. Urvų kasimas ir miegas yra pagrindinė mūšio laivų veikla. Jie gali miegoti iki 16 valandų per parą.
Prastas mūšio laivo regėjimas buvo pakeistas labai gerai išvystyta uosle. Jų aštrūs nagai leidžia iškasti urvus.
10. Mažiausias mūšio laivas pasaulyje sveria apie 100 gramų. Tai nykštukas, gyvenantis Argentinos lygumose. Gyvenimas daugiausia teka po žeme, retai pasiekia jo paviršių.