Šikšnosparniai yra gyvūnai, kurie neturi geros reputacijos. Galima net sakyti, kad juos gaubia visa krūva mitų, o palankumo šiems padarams tikrai nekelia tai, kad jie taip dažnai atsidurdavo tamsių liaudies pasakų puslapiuose. Šių gyvūnų išvaizda įkvėpė idėją apie tokią kultinę popkultūros figūrą kaip vampyrą. Taigi, kaip jums patinka šikšnosparniai? Galbūt verta prisiminti, kad be gana makabriško Drakulos personažo, jie įkvėpė ir socialiniam gyvenimui jau naudingą Betmeno personažą. Taip pat ir šios būtybės – viena vertus, nieko tamsaus ir atstumiančio, kita vertus – jie tiesiog bando išgyventi, kartais net išsigandę ir išsigandę (nors tai dažniau baisūs) būtybės. Būtybės, kurios, kaip įdomu, priešingai populiarioms prielaidoms, gali būti labai naudingos.
Šikšnosparniai – pavojingi į vampyrus panašūs padarai, ar žavūs ir naudingi žinduoliai?
1. Šikšnosparniai, kaip ir daugelis žinduolių, žiemą miega.
2. Prieš užmiegant žiemos miegu (žiemos miegu) labai intensyvus maitinimas.
3. Riebalinis audinys, kurį šikšnosparniai kaupia, kad išgyventų žiemą, sudaro 20-30% jų kūno svorio.
4. Žiemos miego metu šikšnosparnių kūno temperatūra smarkiai nukrenta – ji tik laipsniu ar dviem aukštesnė už aplinkos temperatūrą.
5. Žiemos miego metu sulėtėja ir šikšnosparnio kvėpavimo dažnis bei širdies plakimas.
6. Šikšnosparniai žiemos miego metu yra visiškai neapsaugoti.
7. Tai, kas nutinka šių žinduolių žiemojimo vietose, yra gana dramatiška – tokie plėšrūnai kaip lapės valgo miegančius šikšnosparnius, kurie negali apsiginti.
8. Šikšnosparniai yra vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie gali ilgai kabėti aukštyn kojomis.
9. Šie gyvūnai neabejotinai yra „naktinės pelėdos“ – jie veda naktinį gyvenimo būdą.
10. Lenkijoje visos šikšnosparnių rūšys yra griežtai saugomos.
11. Šikšnosparniai ypač mėgsta „rasti namus“ bažnyčiose, palėpėse, bokštuose ir varpinėse. Jie dažnai gyvena gana paslaptingose vietose, šiek tiek primenančiose siaubo filmų dekoracijas, todėl žmonės jų nemėgsta.
12. Tačiau tokio tipo vietos pasirinkimas turi praktinį pritaikymą – ten, kur ji yra aukštai, nepasiekia žmonės, kurie galėtų juos įskaudinti.
13. Šikšnosparnių dėka akivaizdžiai sumažėja kenkėjų tose vietose, kurias jie pasirinko savo „namui“ (šie gyvūnai atlieka insekticidų vaidmenį).
14. Keista, kad šie gyvūnai – nors dažnai juos galima rasti tarp gana baisių, atstumiančių peizažų – yra saugesni naujose ar atnaujintose vietose. Tuomet yra menka tikimybė, kad žmonės, besisaugodami nuo karščio, laikinai užsandarins vietas, pro kurias šikšnosparniai patenka į pastatą, neleisdami jiems grįžti į pastatą ar išeiti iš pastato.
15. Istorinės bažnyčios Lenkijoje dažnai atlieka šikšnosparnių kolonijos vaidmenį – pavyzdžiui, Visų Šventųjų bažnyčia Wielkie kalnuose yra didžiųjų škotų ir mažųjų pasagos šikšnosparnių veisimosi vieta.
16. Šikšnosparnių nereikia bijoti – priešingai populiariam įsitikinimui, jie žmonių nepuola.
17. Šikšnosparniai minta vabzdžiais, pasisavindami nemažus jų kiekius – vienas šikšnosparnis per naktį gali suėsti iki 3000 uodų.
18. Šikšnosparniais galime pasirūpinti patys - jei turėsime galimybę pakabinti medinę dėžę palėpėje ar miške, yra tikimybė, kad šie gyvūnai ten apsigyvens.
19. Senovės Kinijoje šikšnosparnis buvo sėkmės simbolis.
20. Senojoje kinų kalboje žodžiai „laimė“ ir „šikšnosparnis“ skambėjo vienodai.
21. Šikšnosparnių žiemos miegas nėra itin gilus miegas – šie gyvūnai iš žiemos miego gali pabusti net kelis kartus per žiemą.
22. Negąsdinkite žiemą miegančių šikšnosparnių! Riebalų atsargos, kurias šikšnosparnis sukaupia žiemai, leidžia gyvūnui išgyventi kelias dešimtis, įrašytas jo prigimtyje, tačiau šikšnosparniui neužtenka, jei jį papildomai pažadina žmogus.
23. Šikšnosparniai yra vieni prasčiausiai žinomų žinduolių – apie šiuos gyvūnus dar žinome labai mažai.
24. Nors žinios apie daugelį gyvūnų rūšių populiarinamos (net rašant mokslo populiarinimo knygas), šikšnosparnių taip nėra. Rinkoje yra nedaug lengvai parašytų leidinių apie šiuos gyvūnus.
25. Šikšnosparniai yra labiausiai pasaulyje paplitę žinduoliai.
26. Jie yra vieninteliai žinduoliai, galintys aktyviai skraidyti.
27. Šikšnosparnių galima rasti visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
28. Atogrąžų zonose gyvenantys šikšnosparniai mėgsta valgyti vaisius, o ne vabzdžius. Jie taip pat geria nektarą.
29. Šikšnosparniai dažnai valgo maistą skrisdami. Tačiau kartais jie nusineša didesnį grobį į slėptuves, kad galėtų ramiai suvalgyti.
30. Jei ne šikšnosparniai, vabzdžių populiacijos dydis galėtų tapti nekontroliuojamas ir gerokai apsunkintų mūsų gyvenimą.
31. Vaisiai ir nešėdžiai šikšnosparniai vaidina svarbų vaidmenį augalų dauginimuisi.
32. Taigi jie taip pat prisideda prie žmogaus auginamų javų vystymosi.
33. Iš tikrųjų yra šikšnosparnių, kurie minta krauju. Tačiau tokių šikšnosparnių nedaug.
34. Šio tipo šikšnosparniai gali sukelti didelių nuostolių ūkinių gyvūnų žmogui.
35. Mokslininkai vis dar mažai žino apie šikšnosparnių poravimosi sezoną.
36. Šikšnosparniai turi puikų gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos – jie sėkmingai gyvena šalia žmogaus, net ir apsigyvenę miestuose.
37. Šikšnosparniai gali labai gerai platinti epidemijas. Jie jautrūs tiek žmonių, tiek kitų gyvūnų virusams.
38. Kadangi gyvūnai gali lengvai pakeisti aplinką skrisdami, jie taip pat gali perduoti virusus tarp ekosistemų, o tai ypač pavojinga.
39. Kinijoje buvo teigiama, kad šikšnosparniai yra SARS (kvėpavimo nepakankamumo) epidemijos šaltinis.
40. Kai kurie šikšnosparniai Europoje yra itin nykstančios rūšys.
41. Europoje visi šikšnosparniai yra vabzdžiaėdžiai.
42. Jei šikšnosparniai neturi žmonėms priklausančių pastatų (bažnyčių, varpinių ir kt.), jie noriai apsigyvena „natūraliose“ slėptuvėse – pavyzdžiui, urvuose ar įdubose.
43. Dideliuose pastatuose – pavyzdžiui, pilių rūsiuose – žiemą galima rasti šimtus šikšnosparnių.
44. Ne visi šikšnosparniai vienodai gerai toleruoja šaltį – yra šikšnosparnių, kurie ir mažiau, ir labiau termofiliški.
45. Vienas iš populiariausių šikšnosparnių gebėjimų – echolokacija yra vietos nustatymas aidų pagalba.
46. Garsai, kuriuos šikšnosparniai naudoja norėdami surasti objektus erdvėje, mums negirdimi.
47. Šikšnosparniams regėjimą pakeičia klausa.
48. Garsus, naudojamus echolokacijai, gali „išgauti“ gyvūno burna ir šnervės.
49. Dėl puikaus echolokacijos gebėjimo šikšnosparnius sunku pagauti – šie gyvūnai puikiai jaučia jiems paspęstas spąstus.
50. Šikšnosparnių tyrinėtojas yra chiropterologas.
51. Šikšnosparniams gaudyti naudojami specialūs plonos medžiagos tinklai, kurių šikšnosparniai nesugeba aptikti.
52. Specialių detektorių pagalba normaliomis sąlygomis žmonės girdi šikšnosparnių skleidžiamus garsus, kurie žmogui negirdimi.
53. „Maitinimosi šurmulys“ – šikšnosparnio, siunčiančio echolokacinius signalus, sustiprėjimo momentas. Tai atsitinka, kai gyvūnas artėja prie aukos.
54. Banginių šeimos gyvūnai yra kiti žinduoliai, naudojantys echolokacijos mechanizmą.
55. Šikšnosparniai naudoja garsą, kad pritrauktų savo draugus.
56. Šikšnosparniai dažnai kopuliuoja, kai vienas iš gyvūnų miega.
57. Žmonėms svarbių augalų, prie kurių dauginimosi šikšnosparniai netiesiogiai prisideda, pavyzdžiai yra, pavyzdžiui, bananai ir mangai, taip pat prieskoniai, tokie kaip gvazdikėliai ir kvapieji pipirai.
58. Šikšnosparniai atlieka tokį svarbų vaidmenį užtikrinant aplinkos pusiausvyrą, kad jų gyvenimo pažinimas yra susijęs ir su bendru ekologijos srities žinių tobulėjimu.
59. Šikšnosparnius, nors jie gyvena taip arti mūsų, labai dažnai itin sunku aptikti.
60. Šikšnosparniai mėgsta slėptis tiek didelėse, tiek mažose erdvėse – jų galima rasti ir rūsiuose, ir paslėpti ankštuose tarpeliuose po medžių žieve.
61. Vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai sudaro apie 70 % visų pasaulio šikšnosparnių.
62. Lenkijoje šikšnosparniai smulkūs – mažesni už žvirblį.
63. Mažiausi lenkiški šikšnosparniai sveria mažiau nei vieno zloto moneta.
64. Už Lenkijos ribų šikšnosparniai gali pasiekti naminių gyvūnų, pavyzdžiui, kačių, dydį.
65. Keturi šikšnosparnio rankos pirštai tvirtinami lakia plėvele, o nykščiai yra laisvi ir naudojami, pavyzdžiui, sugriebimui.
66. Priešingai, nei baiminasi kai kurie šikšnosparniai, kabodami aukštyn kojomis nepasišlapina – šie gyvūnai gali akimirksniu pakeisti savo padėtį, kad galėtų patenkinti šiuos poreikius ir tuo pačiu nesipurvinti.
67. Šikšnosparniai savo slėptuvėse nieko nestato ir kitaip jų nekeičia.
68. Jie nekramto nei medžių, nei polistirolo, tačiau dažnai yra tuo kaltinami.
69. Šikšnosparnių veisimosi sezonas patenka į pavasario ir vasaros sezoną.
70. Gebėjimas skraidyti reiškia, kad šikšnosparniai dažnai priskiriami prie jiems netinkamų gyvūnų grupių ir nėra vadinami žinduoliais.
71. Tokias problemas, susijusias su šikšnosparnių priskyrimu atitinkamai gyvūnų grupei, atskleidžia ir jų lenkiškas pavadinimas. "Nietoperz" yra "ne perz" (kušetės žolė - senas paukščių terminas Lenkijoje "). Šis pavadinimas turėjo priminti, kad gyvūnas nėra paukštis.
72. Šikšnosparniai iš tikrųjų neturi daug bendro su paukščiais - jie neturi plunksnų (bet turi žinduoliams būdingą kailį), taip pat jo nesulanksto (panašiai - yra gyvybingi kaip žinduoliai).
73. Šikšnosparniai neįsikimba į plaukus. Tai tik prietaras.
74. Šikšnosparnis gali įkąsti, bet tai padarys tik kritiniu atveju.
75. Norint fotografuoti šikšnosparnius Lenkijoje, reikalingas atitinkamas leidimas.
76. Nepaisant to, kad šikšnosparniai sugeba prisitaikyti prie gyvenimo šalia žmonių, spartūs aplinkos būklės pokyčiai jiems vis dar kelia didžiulę grėsmę (dėl to šie gyvūnai gali net išnykti).
77. Natūralioje aplinkoje šikšnosparniai neturi daug priešų (tai kiaunės, pelėdos, katės ir kai kurie plėšrieji paukščiai), didžiausią grėsmę jiems kelia žmogus ir žmogaus sukeltos ekologinės nelaimės.
78. Nors šikšnosparniai „mato“, kai girdi (echolokacija), jie nėra akli (kaip paprastai manoma). Jie turi gana gerai išvystytą regėjimą.
79. Šikšnosparnio akių proporcijos su likusia galvos dalimi yra labai didelės.
80. Šviesai jautrių ląstelių skaičius šikšnosparnio akyse yra panašus į kitų naktinių gyvūnų, tokių kaip katės ir pelėdos, skaičių.
81. Jei šikšnosparnių randame netoli savo gyvenamosios vietos, tai įrodo gerą, švarų tos vietos klimatą.
82. Šikšnosparnių išmatos yra puiki trąša.
83. Šikšnosparniai priklauso vienai iš penkių gyvūnų tipų, kurie yra būtini žmogaus išlikimui. Šiame sąraše jie aptinkami kartu su bitėmis, planktonu, primatais ir drugeliais.
84. Cheminis junginys, atskirtas nuo šikšnosparnių seilių, turi gydomąjį poveikį, ypač širdies priepuolių atveju (turi antikoaguliacinį poveikį).
85. Šikšnosparniai kartais šnekamojoje kalboje vadinami „skraidančiomis pelėmis“.
86. Šikšnosparniai ir žmonės genetiškai turi daugiau bendro, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio (nes jie yra labai skirtingi savo išvaizda organizmai). Vienas iš panašumų yra tas, kad šikšnosparniai turi tokią pačią skeleto sistemą kaip ir žmonės.
87. Vienas iš žmonių ir šikšnosparnių sandaros skirtumų – oda, ištempta ant plaštakų ir pirštų kaulų.
88. Mažieji pasagos šikšnosparniai apvynioja sparnus žiemos miego metu. Tai leidžia jiems išlaikyti kuo daugiau šilumos.
89. Kiti šikšnosparniai – panašiai, kad sušiltų žiemos miego metu – slepia ausis po dilbiu.
90. Šikšnosparnis, kurio mėgstamiausia prieglauda yra medžių daubos, yra „miško šikšnosparnis“ – kiaulytė.
91. Viena didžiausių grėsmių šikšnosparniams yra vėjo jėgainės.
92. Šikšnosparnių rūšių apsauga Lenkijoje tęsiama nuo 1952 m.
93. Šikšnosparniai yra nepamainomas „ginklas“ nuo uodų.
94. Lenkijos pietuose natūralių prieglaudų šikšnosparniams yra daugiau nei šiaurėje, nes pietinėje šalies dalyje yra daug urvų.
95. Jei šikšnosparnis įskrenda į mūsų namus ar butą, geriausias sprendimas šioje situacijoje yra išjungti šviesą, palikti atidarytas duris ar langus ir laikinai išeiti iš kambario – šikšnosparnis turėtų greitai pats rasti išsigelbėjimo kelią. .
96. Viduramžiais buvo manoma, kad šikšnosparniai valgo mėsą.
97. Kita vertus, Lenkijoje vienas iš liaudies tikėjimų buvo, kad nužudyti šikšnosparnį reiškia greitai susituokti.
98. Dauguma šikšnosparnių rūšių gyvena tropikuose.
99. Šikšnosparniai, skirtingai nei paukščiai, gali pakaitomis plasnoti sparnais ir keisti sparnų formą.
100. Šie gyvūnai taip pat viršija paukščių manevringumą skrendant.
101. Kai kurie šikšnosparniai gali skristi iki 100 km/h greičiu.
102. Dauguma šikšnosparnių gyvena sėsliai, tačiau migruoti šie gyvūnai pasirenka sezoniškai.
103. Tokių ekspedicijų metu kai kurios šikšnosparnių rūšys gali įveikti iki 2000 km atstumą.
104. Mažiausias šikšnosparnis gyvena Tailande, Jis pasiekia 2 gramų svorį.
105. Šikšnosparniai gali gyventi labai ilgai, sulaukę 30 metų amžiaus.
106. Didžiausia šikšnosparnių kolonija rasta Australijoje (30 000 000 individų).
107. Tikimybė užsikrėsti pasiutlige nuo šikšnosparnio, priešingai populiariai nuomonei, nedidelė – tikrai negalime užsikrėsti pasiutlige tik prisilietę prie gyvūno. Kad kiltų ligos grėsmė, gyvūnas turėtų mus įkąsti. Taigi nereikėtų taip bijoti šių būtybių.
108. Apie guanus – šikšnosparnių išmatas, kurios gali būti trąšos – kažkada vyko karai. Vienas iš pavyzdžių – Bolivijos ir Čilės karas. Šių gyvūnų išmatos tuomet buvo tokios vertingos jau vien dėl to, kad jos buvo svarbi salietros, iš kurios buvo gaminamas parakas, komponentas.
109. Nemažai tropinių augalų evoliucijos eigoje prisitaikė prie apdulkinimo tik šikšnosparnių.
110.Šikšnosparnių gebėjimas kabėti aukštyn kojomis nulemtas specifinės jų galūnių sandaros – taip yra dėl specialių blokinių jungčių tarp kaulų, nagų ir raiščių. Dėl šios struktūros suglebimas nesukelia raumenų tempimo, o šikšnosparnis nerizikuoja numesti svorio, o tai kenkia jo sveikatai.