Praėjus 33 metams po Černobylio atominės elektrinės sprogimo, pavadinimas „Černobylis“ vis dar yra katastrofos sinonimas. Ir vis dėlto žmones žavi paslaptis, kas tiksliai įvyko tą dieną.
Skirtingai nuo branduolinės krizės Japonijoje, kurią sukėlė stichinė nelaimė, sprogimas ir gaisras Černobylio jėgainėje. 1986 m. balandžio 26 dbaisiausia branduolinė avarija pasaulyje įvyko dėl žmogaus klaidos. Čia yra informacijos, įdomybių ir faktų apie Černobylį
1. Operatoriai, pažeisdami saugos taisykles, išjungė svarbias valdymo sistemas Ukrainos ketvirtajame reaktoriuje ir leido pasiekti nestabilias, mažai energijos vartojančias sąlygas, teigiama JT pranešime.
2. Černobylio branduolinių kritulių iškrito iki pat Airijos vakarų.
3. Galios padidėjimas sukėlė daugybę sprogimų 1.24 val., kuri nuplėšė sunkų plieninį ir betoninį reaktoriaus dangtį ir išmetė radioaktyvių dulkių debesį per Šiaurės ir Vakarų Europą iki JAV rytų.
4. Paukščiai aplink Černobylį turi daug mažesnes smegenis nei gyvenantys nešvitintose vietose.
5. Radioaktyvaus stroncio, cezio ir plutonio debesis daugiausia paveikė Ukrainą ir kaimyninę Baltarusiją, taip pat dalį Rusijos ir Europos.
6. 2015 m. mokslininkai apskaičiavo, kad dėl žmonių nebuvimo išskirtinėje zonoje vilkų buvo septynis kartus daugiau nei panašiuose gretimuose rezervatuose.
7. Černobylio sprogimas sukėlė mažiausiai 400 kartų daugiau radioaktyvių kritulių nei bomba, kurią JAV numetė ant Hirosimos 1945 m.
8. Černobylis – vienintelė avarija istorijoje, pasibaigusi mirtimi nuo radiacijos.
9. Netinkama reaktoriaus konstrukcija kartu su žmogiška klaida sukėlė katastrofą. Šį rytą inžinieriai paleido elektrinę labai mažu pajėgumu, kai reaktoriai buvo labai nestabilūs ir nesiėmė reikiamų atsargumo priemonių bei tinkamai nederino savo procedūrų su saugos darbuotojais. Staiga padidėjo karštis, todėl sprogo kai kurie kuro slėgio vamzdžiai.
10. Černobylio sprogimas yra viena iš dviejų branduolinės energetikos avarijų, priskirtų 7 lygiui pagal tarptautinį branduolinių incidentų skalę. Antroji – 2011 metais Japonijoje įvykusi Fukušimos Daiichi branduolinė katastrofa.
11. Kai karštos kuro dalelės sureagavo su vandeniu, įvyko garų sprogimas, kuris nupūtė reaktoriaus dangtį ir suplėšė likusius slėgio vamzdžius. Dėl to įvyko antrasis sprogimas.
12. Černobylio katastrofa turėjo ir kitokių pasekmių: ekonominė ir politinė rinkliava paspartino SSRS pabaigą ir paskatino pasaulinį antibranduolinį judėjimą. Skaičiuojama, kad nelaimė kainavo apie 235 milijardus dolerių nuostolių. Šiandieninė Baltarusija prarado apie penktadalį savo žemės ūkio paskirties žemės. 1991 m., reagavimo į stichines nelaimes įkarštyje, Baltarusija išleido 22% viso savo biudžeto Černobylio žvaigždės sprogimui įveikti.
13. Antžeminio branduolinio ginklo bandymai šeštajame ir šeštajame dešimtmečiuose į aplinką išmetė 100–1000 kartų daugiau radiacijos nei Černobylyje.
14. JT agentūros teigė, kad iš viso apie 4000 žmonių mirs nuo radiacijos poveikio.
15. „Greenpeace Group“ teigia, kad mirčių skaičius gerokai viršija oficialius skaičiavimus – 93 000 mirčių nuo vėžio visame pasaulyje.
16. Ukrainos Černobylio sąjunga, nevyriausybinė institucija, apskaičiavo, kad šiuo metu dėl nelaimės žuvo beveik 734 000 žmonių.
17. Parodyk man fantastinį romaną apie Černobylį – tokio dalyko nėra! Nes tikrovė yra fantastiškesnė, – sakė Svetlana Aleksejevič
18. Katastrofą slėpė sovietų valdžia, kuri iš karto nepripažino protrūkio.
19. Mažiausiai 28 žmonės žuvo tiesiogiai dėl avarijos ir daugiau nei 100 buvo sužeisti.
20. Reaktoryje vis dar yra apie 200 tonų radioaktyviųjų medžiagų.
21. Pasaulis apie Černobylio katastrofą sužinojo tik iš Švedijoje esančio radiacijos detektoriaus rodmenų.
22. Nelaimingas atsitikimas susilpnino Sovietų Sąjungos reformistų lyderio Michailo Gorbačiovo įvaizdį, kuris anksčiau pradėjo savo atvirumo politiką sovietinėje visuomenėje.
23. Anot tuometinių sovietų mokslininkų, Černobylio 4 reaktoriuje buvo 190 tonų urano dioksido kuro ir skilimo produktų. Skaičiuojama, kad į atmosferą buvo išleista 13–30 proc.
24. Černobylio inžinieriai 2000 m. gruodį išjungė paskutinį veikiantį trečiąjį reaktorių.
25. Trys vyrai, žinomi kaip „Savižudžių komanda“, neleido garui sprogti po pirmosios Černobylio avarijos. Dėl šio sprogimo būtų sunaikinta visa Černobylio elektrinė, o visa Europa šimtams metų taptų negyvenama.
26. Praėjus šešiems mėnesiams po sprogimo, buvo pastatytas „sarkofagas“. Jame yra sugadintas reaktorius, skirtas apsaugoti aplinką nuo radiacijos mažiausiai 30 metų.
27. Nors Černobylio avarija įvyko Ukrainoje, apie 70 % taršos pateko į Baltarusiją.
28. Budėję ugniagesiai, padėję sutramdyti Černobylio sprogimą, apie pavojus nebuvo informuoti. Jie visi mirė praėjus kelioms dienoms po sprogimo.
29. Ekspertai teigia, kad gali prireikti iki 100 metų, kol jėgainė bus visiškai uždaryta.
30. Reaktoriaus nuolaužos dabar yra masyvioje plieninėje izoliacinėje konstrukcijoje. Ji buvo įkurta 2016 metų pabaigoje. Tikimasi, kad išmetamųjų teršalų mažinimo ir stebėjimo veikla bus tęsiama, o valymas tęsis mažiausiai iki 2065 m.
31. Černobylio atominės elektrinės nelaimė įvyko Pripjato gyvenvietėje, keli kilometrai nuo tikrojo Černobylio miesto Ukrainoje. Tuo metu Ukraina buvo Sovietų Sąjungos dalis.
32. Medžiai aplink Černobylį auga lėčiau nei jų neapšvitinti kolegos. Be to, aplink Černobylį yra mažiau vorų ir vabzdžių.
33. Laukiniai gyvūnai grįžta į šią zoną. Čia gyvena daugiau nei 60 skirtingų žinduolių rūšių, įskaitant šernus ir briedžius.
34. Per keturis mėnesius po avarijos mirė beveik 30 stipriai apšviestų reaktorių darbuotojų ir avarinių darbuotojų.
35. Tyrimams tęsiant, buvo paskelbtos pirmosios ataskaitos apie ilgalaikę radiacijos žalą, o rezultatai rodo, kad radiacija padarė mažiau žalos, nei buvo baiminamasi iš pradžių. „Yra tendencija priskirti visų susirgimų vėžiu padidėjimą per Černobylio avariją, tačiau reikia pažymėti, kad padaugėjo ir prieš avariją nukentėjusiose vietovėse“, – padarė išvadą JT mokslinis komitetas.
36. Kadaise šurmuliavęs miestas Pripyat, kuriame gyveno daug atominės elektrinės darbuotojų, per naktį tapo miestu vaiduokliu.
37. Nelaimė taip pat sukėlė 7000 vaikų skydliaukės vėžio atvejų.
38. Pirmasis žmogus, žuvęs per Černobylio avariją, buvo Valerijus Chodemčiukas, elektrinės darbuotojas, stebėjęs vandens siurblius iki branduolinės zonos.
39. Aplink sprogimo vietą yra 30 km ribojama zona.
40. Miestelis arčiausiai elektrinės buvo naujai pastatytas miestas Pripyat. Prireiks 3000 metų, kol Pripjatas vėl bus pripažintas saugia žmonėms vieta.
41. JT ataskaitoje daroma išvada, kad didžioji dauguma gyventojų neturi bijoti rimtų Černobylio avarijos radiacijos pasekmių sveikatai.
42. Praėjus 36 valandoms po Černobylio avarijos, sovietų valdžia pradėjo evakuoti teritoriją. 1986 metais buvo evakuota 115 000 gyventojų. Tada vyriausybė perkėlė dar 220 000 žmonių.
43. Pripjato miestas buvo pastatytas atominės elektrinės darbuotojams aštuntajame dešimtmetyje. Nelaimės poveikis aplinkiniams miškams ir augalijai bei faunai tebėra aktyvių tyrimų sritis. Iškart po avarijos maždaug 6 kvadratinių kilometrų plotas tapo žinomas kaip „Raudonasis miškas“, nes daugelis medžių tapo raudonai rudi ir žuvo sugėrę didelį radiacijos lygį.
44. Šiandien Černobylis pritraukia turistus, kurie domisi jo istorija ir pavojumi. 2022 metais Rusijoje vis dar veikia 11 RBMK reaktorių.
45. Černobylio atominę elektrinę šiandieninėje Ukrainoje sudarė keturi 1000 MW galios reaktoriai ir du papildomi reaktoriai, kurie buvo statomi.
Naktį iš 1986 m. balandžio 25 d. į 26 d. sovietų technikai pradėjo bandyti 4 bloko turbiną prieš pat įprastinės priežiūros išjungimą. Norėdami atlikti bandymą, jie nepagrįstai išjungė avarinio šerdies aušinimo sistemą ir kitus svarbius saugos įtaisus. Vėliau buvo padaryta keletas veikimo klaidų, dėl kurių susikaupė vandens garai, dėl kurių reaktorius perkaisdavo.