Rossa kapinės yra vienas iš lankytinų vietų, kurias būtina pamatyti Vilnius. Tai vienas iš keturių Lenkijos nacionaliniai nekropoliait.y. vietos, kur buvo palaidota daug iškilių mūsų tautiečių ir per daugelį metų kovojusių karių 1919-1920 ir 1939-1944.
Šiandien kapinės pirmiausia žinomos dėl savo mauzoliejaus Motina ir Sūnaus Širdisį kurį buvo įdėta širdis Józefas Piłsudskis šalia mamos, Marija. Pats Piłsudskis turėjo tokį norą – kad po mirties jo širdis būtų artima jo kariams Vilniuje.
„Nežinau, ar mane palaidos Vavelyje. Leisti! Tegul jie mano širdį tada paslėpia Vilniuje, kur guli mano kariai, kuriuos 1919 metų balandį kaip dovaną man po kojomis metė kaip Vilniaus vadą…“
Antkapinis paminklas atvežtas iš Voluinės. Kapinėse palaidota ir pirmoji Piłsudskio žmona bei sesuo.
Mauzoliejus yra viduryje karių būstai, kur daugiausia palaidoti 1919-1920 m. kovų už Vilnių savanoriai ir kariai, 1944 m. bandę užimti miestą operacijos metu. Aušros vartai.
Kapinės įkurtos m 1769 metais (dar prieš pirmąjį Lenkijos padalijimą), ir buvo oficialiai pripažintas Vilniaus valdžios m 1801 metų. Po Antrojo pasaulinio karo kapinės buvo uždrausta vieta, oficialiai uždarytos (nauji laidojimai buvo uždrausti) m. 1965 metų.
Į kapinių kompleksą įeina:
- Old Ross (1769 m.)
- „The New Ross“ (1847 m.)
- Karių kapinės (1920) ir Motinos ir Sūnaus širdies mauzoliejus (1936).
Eidami po senąją kapinių dalį, galime grįžti į praeitį. Pasivaikščiojimas alėjomis, nepaisant žiemos sezono, priminė, kad aplankėme mus paryžietė kapinės Monmartas. Gražūs paminklai, kai kurie iš jų atrodo kaip meno kūriniai, ir vieta ant nedidelės kalvos – visa tai suteikia šiai vietai reikšmingos atmosferos. Pasiekę pačią kalvos viršūnę, galime pažvelgti į apatinę kapinių dalį, kurioje išvysime tūkstančius nelygiai ir dideliame chaose gulinčių antkapių.
Deja – kitaip nei Prancūzijos sostinėje, čia matome bėgantį laiką ir tinkamos priežiūros stoką. Tik dalis mauzoliejaus tikrai tvarkinga maršalka. Sunku suprasti, lenkų valdžia turėtų formaliai ar neformaliai labiau rūpintis šia vieta, pasitelkdama su Lietuvoje gyvenančiais lenkais susijusias Lietuvos NVO. Priešingu atveju po kelių dešimčių metų šioje istorinėje vietoje liks tik griuvėsiai.
Tarp gražių paminklų galime rasti daugelio žinomų lenkų poilsio vietas, įskaitant: Joachimas Lelevelis, Ludwikas Kondratowiczius (slapyvardis Władysław Syrokomla) ar daug intelektualų, istorikų ir architektų.
