Ne visi žino, kad Roma, tiksliau sritis už senosios Aureliano sienos, turi tamsią paslaptį: dešimčių kilometrų požeminių koridoriųkur pirmieji krikščionys laidojo savo mirusiuosius. Daugelis žmonių katakombas sieja tik su krikščionimis, tačiau žydai ir paprasti romėnai (dabar vadinami pagonys) taip pat laidojo savo mirusiuosius požeminėse kamerose, ir tai buvo prieš naujosios religijos atėjimą į imperiją.
Šiuo metu visi požeminiai pasaulio nekropoliai vadinami katakombomis, tačiau šis pavadinimas kilęs iš Romos ir iš pradžių buvo naudojamas tik pradiniam Šv. Sebastianas, pastatytas buvusių karjerų vietoje. Sunku pasakyti, iš kur kilo žodis katakombos. Gali būti, kad tai buvo dviejų žodžių junginys, kurį romėnai vartojo apibūdindami vulkaninių pelenų gavybos vietą – o pats pavadinimas turėjo reikšti „požeminių kasinėjimų apylinkes“. Taip tai pristato ir katakombų vadovai, nors teorijų apie pavadinimą yra ir daugiau.
Pirmaisiais krikščionybės amžiais (daugmaž nuo antrojo pradžios iki IV amžiaus pradžios) Romos apylinkėse buvo sukurta net keliolika požeminių kapinių, kai kurias iš jų galime aplankyti ekskursijų su gidu metu.
Romos katakombų istorija
Beveik nuo pat Romos įkūrimo galiojo griežta taisyklė uždrausta palaidoti mirusiųjų kūnus miesto ribose. Dėl šios priežasties kapinės, mauzoliejai ir antkapiai buvo statomi atokiau nuo miestų centrų. Pagrindiniai keliai buvo populiarus laidojimo vietos pasirinkimas. Norint apie tai sužinoti, užtenka pasivaikščioti po mauzoliejus Appian kelias (Via Appia). Situacija buvo kitokia tarp galingų romėnų, kurie turėjo priemiesčių valdas ir pastatė įspūdingus kapus savo ribose.
IN 1-asis amžiusvos atėjus krikščionybei naujosios religijos pasekėjai neturėjo savo kapinių ir buvo laidojami kartu su likusiais romėnais. Pradžioje pradėjo atsirasti pirmieji grynai krikščioniški nekropoliai 2-asis amžius po turtingų romėnų, atsivertusių į naują tikėjimą, namais. Po atsivertimo jie norėjo paremti naująjį judėjimą ir suteikė vietą laidojimui; iš pradžių kankiniams, šeimai ir draugams. Kai kurios katakombos pavadintos buvusių žemės savininkų vardais, pavyzdžiui, Domitiljos ir Priscilos katakombos. Tik vėliau bažnyčios valdžioje buvo įkurtos kapinės, pvz katakombos Šv. Kalikstas.
Įrengiant pirmąsias katakombas niekas nesitikėjo galutinės jų formos, todėl pradėjo kasti negilius tunelius ar kriptas, kurios laikui bėgant buvo pratęstos. Per visą koridorių ilgį ant abiejų sienų buvo sukurtos arkos nišos (arkosolios), kuriose buvo dedami kūnai. Kai ėmė plūsti naujosios religijos šalininkų (taigi ir mirusiųjų) lavina, buvo imtasi kitokio požiūrio – pradėti kasti, kurių dėka ėmė atsirasti aukštos galerijos. Pasiekus atitinkamą aukštį buvo pradėtos kasti naujos grindys, į kurias vedė laiptai. Kalbant apie katakombas aplink Apijos kelią, šis metodas nebuvo toks sudėtingas, nes jis buvo iškastas vulkaniniame tufe.
Priešingai nei atrodo, Romos valdovai žinojo apie požeminių krikščionių nekropolių egzistavimą ir neturėjo su tuo didelių problemų. Tuo labiau, kad kai kurie imperatoriai buvo abejingi ar net draugiški naujajai religijai. Situacija virto 257 metaikai imperatorius Valerijonas uždraudė krikščionims patekti į katakombas. Akivaizdu, kad dėl tunelių ir koridorių dydžio šį draudimą buvo sunku įgyvendinti, nors krikščionys turėjo slėptis ir iškasto grunto į paviršių nekėlė. Padėtis pradžioje normalizavosi IV amžiuje imperatoriaus valdymo laikais Konstantinas Didysiskuris Milano ediktu visoje imperijoje įvedė religijos laisvę.
Milano ediktas visiškai pakeitė krikščionių funkcionavimą. Nepaisant to, kad katakombos buvo naudojamos ir kitus šimtmečius, mirusieji pradėti laidoti kapinėse prie bazilikų, kurios buvo statomos kankinių žūties vietose visame mieste. Kita vertus, požeminiai kapai pritraukdavo piligrimus iš viso krikščioniškojo pasaulio, kurie tikėjo išganingu buvimo šalia šventųjų palaikų poveikiu. Aplinkui ėmė užmarštis katakombos VIII-IX akai popiežiai nusprendė perkelti šventųjų palaikus į bažnyčias visoje Romoje.
Požeminiai nekropoliai buvo užmiršti iki tol XVI amžiujekai maltiečių archeologas Antonio Bosio jis iš naujo atrado kai kurias požemines kapines (tarp jų ir Domitiljos katakombas). Su tuo siejama gana tamsi istorija, nes keliautojas per paieškas beveik nepasiklydo tunelių tankmėje, galėjusioje kainuoti gyvybę. Po archeologo mirties buvo išleista knyga su jo užrašais, pavadinta Roma sotterranea (pl. Romos metro). Katakombų atradėjas Šv. Kalikstas, Giovanni Battista De Rossi, gyvenęs beveik po trijų šimtmečių.
Katakombos į pietus nuo senųjų miesto sienų
Į pietus nuo senų laikų Aureliano sienos trys požeminiai kompleksai yra atviri visuomenei: esantys palei senovės Appijos kelią katakombos Šv. Kalikstas ir katakombos Šv. Sebastianas ir (Šventosios) Domitiljos katakombos esantis kiek toliau į vakarus.
Visi jie iš tikrųjų yra panašūs, kalbant apie tunelių ir praėjimų išdėstymą, tačiau išsiskiria juose esančiomis kameromis (ir mauzoliejais), freskomis ir dekoracijomis. Tikriausiai negalėtume aiškiai atsakyti į klausimą apie įdomiausius iš jų – geriausia rinktis pačiam pagal oficialiose svetainėse esančias nuotraukas ir pagrindinį jų aprašymą. Jei turime daugiau laiko, verta aplankyti du iš trijų ar net visas, nors bendra tokios kelionės kaina bus didelė.
Visas katakombas galima aplankyti tik ekskursijos su gidu metu. Laimei, yra ekskursijų anglų kalba. Bilietus perkame kasose jau vietoje. Ekskursijos trunka apie 35-40 minučių. Jų metu pereisime kai kuriais tuneliais ir apžiūrėsime svarbiausias patalpas. Gidas (mūsų atveju tai buvo vienuoliai) stengiasi įdomiai ir suprantamai pasakoti vietovių ir katakombų istoriją. Ekskursijos metu fotografuotis draudžiama.
Dėmesio!
- viduje yra pastovi ir palyginti žema temperatūra. Lankydami katakombas turime atsižvelgti į tam tikrą laiptelių skaičių, o kai kurie koridoriai yra gana siauri, tačiau net ir vidutinės fizinės formos trasa neturėtų būti problema.
- katakombos uždarytos žiemai – dažniausiai gruodžio antroje pusėje ir sausio pradžioje. Jei atvyksime šiuo laikotarpiu, patikrinkime, ar pasirinktos patalpos tikrai veiks.
Kiek įmanoma vietų trūkumo situacija, mums sunku pasakyti. katakombos Šv. Kalikstai yra gana populiarūs, nors mums atrodo, kad jie veikiau tarp organizuotų kelionių. Gegužės mėnesį su mumis autobusu atvažiavo tiesiog keli žmonės ir iškart nusipirkome bilietus pirmam laisvam laiko tarpui.
katakombos Šv. Kalikstas
Įsikūręs adresu Appijos kelyje (Via Appia) katakombos Šv. Callisto (ital. Catacombe di San Callisto) yra didžiausias rastas požeminių kapinių kompleksas. Vardas nurodo diakono figūrą Kalikstaskurį popiežius Zefirinas paskyrė užduotį sukurti ir prižiūrėti šį nekropolį. Vėliau Kalikstas tapo popiežiumi ir kankiniu.
Viduje, be kita ko, pamatysime:
- Popiežių kripta Su 3 amžiujekur palaidoti 9 popiežiai ir 8 vyskupai,
- Šv. Cecilijakur anksčiau stovėjo sarkofagas su šventojo kūnu, o dabar yra šventojo statulos kopija tokioje padėtyje, kurioje, pasak legendos, ji buvo rasta; relikvijos Šv. Yra Cecilia ir originali skulptūra Šv. Cecilija Trastevere,
- vadinamos galerijos Sakramentų kubikaisu geros būklės sienų freskomis,
- didžiuliai ir platūs koridoriai, užpildyti laidojimo nišomis.
Katakombos dirba kasdien, išskyrus trečiadienius, nuo 09:00 iki 12:00 ir nuo 14:00 iki 17:00. Ekskursijos kaina – 8 € suaugusiems ir 5 € jaunimui nuo 6 iki 15 metų. Bilietus į ekskursiją pasirinkta kalba perkame kasoje. (atnaujinta 2022 m. sausio mėn.)
Nuvykti iki katakombų viešuoju transportu gana paprasta. Prie pat įėjimo į katakombas yra stotelė Katakomba S.callistonuo kurio būsime tiesiog kelios minutės pėsčiomis. Autobusų stotelėje, pavyzdžiui, autobusas 218 išvykstant iš apylinkių Šv. Jonas Laterane arba autobusu 118 sustodami prie Koliziejaus ar Karakalos pirčių. Dėmesio! Negalime nusipirkti bilieto autobuse. (atnaujinta 2022 m. sausio mėn.)
Ieškau informacijos apie katakombas Šv. Calliksta geriausia apsilankyti oficialioje svetainėje lenkų kalba. Ten rasime svarbiausių patalpų nuotraukų ir daug praktinės informacijos.
katakombos Šv. Sebastianas
katakombos Šv. Sebastianas (savininkas: Catacombe San Sebastiano) yra mažiau nei už kilometro nuo katakombų Šv. Kalikst, ir maždaug po 10 minučių pajudėsime tarp dviejų kompleksų. Įėjimą į požeminius koridorius rasite adresu Šv. Sebastianas už sienų (priklauso Basilica di San Sebastiano Fuori le Mura)kuris buvo pastatytas kankinio kapo vietoje.
Požeminis nekropolis buvo sukurtas naudojant apleistus vulkaninio tufo karjeras ir iš pradžių buvo vienintelis vadinamas katakombomis. Viduje buvo išsaugoti ir krikščionių, ir romėnų kapai. Pasak legendų, katakombose kurį laiką buvo kūnai Šventieji Petras ir Paulius.
Viduje, be kita ko, pamatysime:
- kripta, kurioje yra Šv. Sebastianaskur pamatysime švento kalto biustą (tikriausiai) Bernini,
- trys romėnų antkapiai iš I akurie dekoruoti gerai išlikusiais tinkais, mozaikomis ir paveikslais,
- Ankstyvosios krikščionybės simboliai ant sienų,
- III ir IV amžių sarkofagų muziejus.
Apsilankę katakombose Šv. Sebastianas baigia eidamas į šventojo vardo bažnyčią. Verta praleisti ten akimirką ir pamatyti, be kita ko vienos strėlės, kuri, pasak legendos, pervėrusi šventąjį, reliktas.
katakombos Šv. Sebastianas lankytojams atviras nuo pirmadienio iki šeštadienio nuo 10:00 iki 17:00. Paskutinis įėjimas yra 16.30 val. Ekskursijos kaina – 8 € suaugusiems ir 5 € jaunimui nuo 6 iki 15 metų. Bilietus į ekskursiją pasirinkta kalba perkame kasoje. Informacija apie kelionę panaši į aprašytą Šv. Kalikstas. (atnaujinta 2022 m. sausio mėn.)
Naujausią informaciją galite rasti oficialioje svetainėje. Deja, kambarių aprašymai pateikiami tik italų kalba. (2022 m. sausio mėn.)
Domitili katakombos
Domitilla katakombos (ital. Catacombe Domitilla) yra vienos iš seniausių ir plačiausių krikščionių katakombų. Bendras jų dydis yra beveik 17 kilometrų išsidėstę keturiuose lygiuose, kurio tik nedidelis fragmentas buvo prieinamas visuomenei.
Iš pradžių tai buvo privatus nekropolis, įkurtas priklausančioje teritorijoje Flavii Domitilla (vėliau Šv. Domitilija), imperatoriaus anūkė Vespasianas, prie pat esamo romėnų Flavijų šeimos kapo. Domitylla dėl savo tikėjimo buvo išvaryta iš Romos į Poncos salą. Visiškai nežinoma, ar ji mirė kankinio mirtimi, nes viena iš hipotezių daro prielaidą, kad ji žuvo per gaisrą savo namuose. Jos kūnas buvo parvežtas į Romą ir palaidotas katakombose.
Domitiljos katakombos nėra Appijos kelyje, o maždaug už dviejų kilometrų netoli kito senovinio maršruto - Via Ardeatina. Požeminiame nekropolyje palaidoti du kankiniai iš imperatoriaus Diokletiano persekiojimo laikų - Nereusas ir Achilas. Jie abu buvo romėnų kariai, paaukoję gyvybę už savo tikėjimą. IN IV amžiuje virš jų kapų buvo pastatyta bazilika.
Viduje, be kita ko, pamatysime:
- iš dalies požeminė kapinių bazilika,
- likę po pradžios krikščionių freskos (tarp jų ir gerai išlikęs gerojo ganytojo paveikslas), gausiai dekoruotas laidojimo nišą Šv. Domitilla,
- nedidelis muziejus su radiniais iš katakombų.
Katakombos dirba kiekvieną dieną, išskyrus antradienius, nuo 9:00 iki 12:00 ir nuo 14:00 iki 17:00. Paskutinė kelionė išvyksta likus 30 minučių iki uždarymo. Ekskursijos kaina – 8 € suaugusiems ir 5 € jaunimui nuo 6 iki 15 metų. Bilietus į ekskursiją pasirinkta kalba perkame kasoje. (atnaujinta 2022 m. sausio mėn.)
Į katakombas galime patekti vienu iš autobusų, pvz., 160 autobusu, išvykstančiu iš Karakalos pirčių. Išlipame Navigatori stotelėje, nuo kurios mums teks dar apie 10 min pėsčiomis. Domitiljos katakombas taip pat galime pasiekti per maždaug 20 minučių nuo Šv. Kalikstas. (atnaujinta 2022 m. sausio mėn.)
Jei norite sužinoti daugiau ir sužinoti esamas darbo valandas ar kainas, galite apsilankyti oficialioje svetainėje, kurią valdo oficialūs komplekso sargai – Dievo žodžio kongregacijos (lot. Societas Verbi Divini) misionieriai.