Székesfehérvár (sostinė Balstogė) – ekskursijos

Turinys:

Anonim

Senas Vengrijos miestas, esantis pusiaukelėje tarp Budapešto ir Balatono ežero, daugumai turistų tai daugiausiai persėdimo prie „Vengrijos jūros“ vieta. Tad gal verta tam skirti laiko nebent dėl žavingo senamiesčio ir neįprastos istorijos?

Pradžia

Šių vietovių įsikūrimo istorija siekia kelis tūkstančius metų iki Kristaus gimimo, tačiau didžioji jos istorija prasideda nuo vengrų genčių patekimo į šias sritis ir vadinamosios „tėvynės okupacijos“. Būtent 10 amžiuje (tiksliau 972 m.) šioje vietoje įkūrė kunigaikštis Gejza. Fehérvár tai yra Białogród. Dėl patogios vietos ir Stepono I pastatytos bazilikos miestas tapo viduramžių valstybės sostine. Taigi jo pavadinimui buvo suteiktas priešdėlis Székes (žymi valdovo sėdynę).

Auksinis jautis

Būtent šiame mieste karalius Andrius II išleido dokumentą, pavadintą "Auksinis bulius". Šio valdovo valdymas ir jo įsitraukimas į išorės reikalus (įskaitant dalyvavimą kryžiaus žygyje į Šventąją Žemę) lėmė, kad šalyje atsirado tokia padėtimi susirūpinusių magnatų partija. Nepasitenkinimas buvo toks didelis, kad galingasis nužudė karalienę Gertrūdą, o išsigandęs Andrius II negalėjo nubausti kaltųjų. Siekdamas išlaikyti sostą, valdovas turėjo padaryti nuolaidų. Būtent todėl jis nusprendė išleisti dokumentą, apribojantį karališkąją valdžią bajorų ir bažnyčios naudai (nors pažymėtina, kad tik antrajame „Auksinės bulės“ variante buvo atsižvelgta į dvasininkų privilegijas). Székesfehérvárui tai buvo svarbus dokumentas, nes Andžejus II įsipareigojo kasmet čia sušaukti asamblėją, kuriame jis turėjo svarstyti savo pavaldinių skundus.

Karališkosios karūnacijos ir laidotuvės

Galima sakyti, kad miesto raida tęsėsi visus viduramžius. Miestas netgi priešinosi totorių puolimui po katastrofiško vengrų pralaimėjimo Mohi lygumos mūšyje 1241 m. Jis taip pat turėjo karališką pagarbą, nes Vengrijos valdovai šioje vietoje ant savo šventyklų uždėjo Šventojo Stepono karūną, o čia į žemę buvo patalpinti ir jų palaikai. Manoma, kad čia buvo palaidota apie keliolika karalių (ir daugybė karalienių), ir virš trisdešimties buvo pakelti į sostą Belogrūde. Dėl karų ir perversmų čia gana dažnai vykdavo laidojimai, karūnavimas. Ir taip pavyzdžiui, karalius Saliamonas I turėjo būti karūnuotas Székesfehérváre du kartus (jis buvo ištremtas iš šalies), Vladislovas V čia buvo karūnuotas būdamas dvylikos, o Bela II buvo aklas (akis buvo perdūręs dėdė), savo ruožtu 1526-1527 metais Belogrodas stebėjo net dvi karūnacijas ( jis buvo susijęs su karu tarp pretendentų į Jano Zapolios ir Ferdinando I sostą).

Ruduo

Regresas Székesfehérváru raidoje prasidėjo nuo turkų viešpatavimo. Okupantai puikiai suprato šio miesto svarbą vengrams. Todėl apgadintoje katedroje jie įrengė karinį sandėlį. XVII amžiaus pradžioje senovinė šventykla sprogo ir buvo sunaikinta. Belogrodas buvo išlaisvintas 1688 m.

Toliau vyksta

Miestas pateko valdant Habsburgams ir jam prasidėjo tobulėjimo laikotarpis. Tuomet čia atvyko daug naujakurių iš Serbijos. Sugriautas centras buvo sutvarkytas (bet nugriauti katedros griuvėsiai), atnaujinta vyskupija, o Belogrodas paverstas svarbiu švietimo centru. Székesfehérváru plėtra sustojo Tautų pavasaris - buvusi Vengrijos sostinė pakeitė savininkus (1848 m. jį užėmė kroatų generolas Josipas Jelačičius) ir iš šio karo iškilo kaip antraeilis miestas. Ji niekada neatgavo savo sostinės vaidmens. Po 1945 metų prasidėjo didelio gyventojų skaičiaus augimo laikotarpis. Tai buvo susiję su komunistinės valdžios politika Székesfehérváru atžvilgiu. Valdovai bijojo reakcingos senosios sostinės prigimties – todėl nusprendė pakeisti jos charakterį, priemiesčiuose pastatydami daugybę gamyklų ir darbo vietų.

Istoriniai paminklai

Dauguma miesto paminklų yra pačiame centre arba visai šalia jo. Tik Bory pilies atveju turėsite vykti į Białogród priemiesčius. Atvykti į miestą neturėtų būti didelių problemų. Iš Budapešto į Balatono ežerą turistus veža daugybė traukinių. Senamiestis yra šiek tiek atokiau nuo centro, bet su juo vaikščioti neturėtų kilti problemų. Geriausias būdas patekti į Bory's pilį yra autobusu (numeris 26).

Lankytinos vietos Székesfehérváre:

  • Traukinių stotis – Net jei ir nesiryžtame lankytis miesto centre, verta užsukti į stoties pastatą. Po Antrojo pasaulinio karo sunaikinimo jis buvo atstatytas 1951 m. Jo salėje yra dvi didelės socialistinės realistinės freskos – puikiai atspindinčios to meto meno naivumą ir anų metų dvasią.
  • Griuvėsių sodas - Dar XIX amžiuje atrodė, kad senosios katedros nėra nė pėdsako. Pastatytas iš išlikusių sienų vyskupo rūmaio pamatus dengė platus kvadratas. Tačiau paimtas archeologiniai darbai atskleidė romaninės ir gotikinės šventyklos pamatus bei buvusių valdovų palaidojimo vietą. Tad nuspręsta aikštę atstatyti ir sukurti čia mauzoliejus – buvusios Vengrijos valstybės šlovės priminimas. Po bažnyčios griuvėsių čia galime pamatyti tariamą Šventojo Stepono I sarkofagas. Atkreipkite dėmesį į neįprastos freskos - spalvingi ir komiški personažai iš Vengrijos istorijos nėra šiuolaikinio grafičio kūrinys, juos XX amžiaus pirmoje pusėje nutapė dailininkas Vilmos Aba-Novák.
  • Senamiestis – Dauguma jos pastatų kilę iš Habsurgijos laikotarpio ir reprezentuoja brandžiojo bei vėlyvojo baroko stilių. Čia išsiskiria vyskupo rūmai, kurių pamatai buvo pastatyti iš senosios katedros liekanų. Kadangi miestas vis dar yra vyskupijos buveinė, rūmai atlieka savo pirminę funkciją, o galimybės juos aplankyti yra menkos. Vietoje to galime pasivaikščioti akmenimis grįstomis gatvėmis ir apžiūrėti išlikusių XVII–XVIII a. daugiabučių namų fasadus. Priešais rūmus yra nedidelis karališko obuolio formos paminklas – jis skirtas priminti senąsias Székesfehérváru tradicijas.
  • Stepono katedra ir Šv.Onos koplyčia – Įspūdingas barokinis pastatas datuojamas XIII a., tačiau dabartinę formą jam suteikė valdant Marijai Teresei. Šventykloje saugoma Šv. Stefano I kaukolė. Šalia monumentalios bažnyčios matome nedidelę koplytėlę – tai vienintelis pilnai išlikęs viduramžių paminklas mieste. Koplyčia išgyveno turkų okupaciją tik todėl, kad musulmonai ją naudojo kaip maldos namus.
  • Buvęs Serbijos rajonas - Pagal Rác utca 11 galime žiūrėti muziejus po atviru dangumi pristatant serbų mažumos likučiai. Miestelio gyventojų pastangomis gatvė buvo rekonstruota (greta yra keli namai, istorinės bažnyčios).

  • Bory vár (Borego pilis) – Apie penkis kilometrus į šiaurės rytus nuo miesto centro stovi neįprastas statinys. Tai pilis iš… XX amžiaus pirmoji pusė! Architektas ir skulptorius Jenő Bory pastatė savo žmonai, o moteris rūpinosi pastato apdaila. Sutuoktiniai galėjo laisvai derinti architektūrinius stilius, kurdami rezidenciją, kuri vienus džiugina, o kitiems sukelia galvos skausmą.