Monumentalus Reichstago pastatas dabar yra antrųjų Vokietijos parlamento rūmų būstinė. Tai ir sunkesnės šalies istorijos liudininkas bei svarbus taškas turistiniame Berlyno žemėlapyje, kurį kasdien aplanko minios lankytojų.
Reichstagas: trumpa pastato istorija
Reichstago istorija, nors ir trumpa, kupina dramatiškų įvykių. Žemiau trumpai pristatome pastato istoriją kalendoriaus forma su svarbiausiais įvykiais.
- 1871 – Po Vokietijos susivienijimo parlamentarai išreiškia valią statyti naują pastatą, kuriame galėtų apsigyventi (iki šiol naudota Šverino pilis pasirodo per maža).
- 1881 – Berlyne perkamas žemės sklypas, priklausantis Raczyńskių šeimai.
- 1884 – Padėjus kertinį akmenį, Paulo Wallot dizainas laimi konkursą.
- 1918 – Iš pastato balkono skelbiama Vokietijos respublikos pradžia (imperijos pabaiga).
- 1933 metų vasario 27 d - Kilo Reichstago gaisras. Sugriautas kupolas ir plenarinė salė. Adolfas Hitleris kaltina vokiečių komunistus padegimu. Po šių įvykių naciai įgijo visą valdžią.
- 1945 metų gegužės mėn – Raudonosios armijos įvykdytas Berlyno užėmimas. Gegužės 2 dieną buvo padaryta garsioji „Vėliavos virš Reichstago“ nuotrauka (scena surežisuota ir nuotrauka retušuota).
- 1961-1973 - Suniokoto paminklo atstatymas artima istorinei formai.
- 1995 – „Christo“ menininkai kuria garsiąją Reichstago „pakuotę“.
- 1995-1999 - Paminklo rekonstrukcija, naujo kupolo statyba.
Architektūra
Reichstago pastatas reprezentuoja istorinį stilių (jame dera neorenesanso ir neobaroko bruožai). Projektas amžininkų buvo sutiktas skirtingai – vienas stipriausių jo priešininkų buvo, be kita ko imperatorius Viljamas II (skambino jam beždžionė). Ne ką geriau pastatą atsiliepė ir modernių sprendimų nemėgstantys konservatoriai. Panašiai reagavo ir jaunieji menininkai, istorizuojantį fasadą laikę atsilikimo ženklu. Nepaisant šių negandų, statybos buvo baigtos per metus 1894o kaina lygi 24 mln markės buvo padengtos prancūzų karo įnašais. Pastatytas kelių aukštų pastatas su dideliu kupolu.
Virš fasado tarp kampinių bokštų yra skulptūros, kurios yra visos Vokietijos visuomenės alegorijos. Tai (savo ruožtu iš šiaurės vakarų į pietvakarius): prekyba, sunkioji pramonė, lengvoji pramonė, elektrotechnika, švietimas, mokslas, menas, literatūra, armija, karinis jūrų laivynas, teisė, vyriausybė, žemės ūkis, veisimas, auginimas ir … Alaus gaminimas.
Frontone matome vaizduojantį bareljefą Germanija. Centrinėje dalyje – herbas su vokiečių ereliu ir dviem kariais šonuose. Kairėje ir dešinėje reljefo pusėje pavaizduotos dviejų tuometinės Vokietijos pasienio upių – Reino ir Vyslos – alegorijos! Žemiau matome užrašą: DEM DEUTSCHEN VOLKE tai yra „Vokiečių tautai“. Kai kurių šaltinių teigimu, imperatorius buvo prieš tokį užrašą, tačiau galiausiai paliko specialios komisijos sprendimą. Užrašas pasirodė tik po metų 1916 - jai sukurti buvo ištirpintos dvi per Napoleono karus paimtos patrankos.
Verta atkreipti dėmesį į Reichstago balkonus (ten kartais svarbiais momentais pasirodo vokiečių politikai). Tikriausiai ant vieno iš jų w 1945 m Lenkijos vėliava. Berlyną užkariavę lenkai norėjo ant stogo iškabinti baltą ir raudoną vėliavą, tačiau idėjos atsisakyta, nes bijojo snaiperių (pagal kitą versiją sovietų kariai to neleido). Pokariu buvo neformalus požiūris, iš kurio galėjai pažvelgti į Berlyno sieną.
Naujasis kupolas – suvienytos Vokietijos simbolis
Praėjus keliolikai metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, parlamento rūmai buvo atstatyti, nors ir be kupolo, naudoti kaip konferencijų centras. Po Vokietijos susijungimo buvo nuspręsta sostinę perkelti iš Bonos vakaruose atgal į Berlyną. Netrukus jungtinės valstybės valdžia paskelbė istorinio parlamento pastato rekonstrukcijos konkursą, kurio nugalėtoju tapo britų architektas. Normanas Fosteris.
Tačiau pirmosios Fosterio vizijos nesulaukė pripažinimo ir buvo suvokiamos kaip per brangios įgyvendinti. Galų gale buvo pasiektas kompromisas – istorinė parlamento forma buvo palikta užnugaryje ir uždengta didžiuliu stikliniu kupolu, kurio viduryje yra sraigtiniai laiptai, vedantys į jo viršų. Rekonstrukcija buvo baigta m 1999 m.
Stiklinis Reichstago kupolas, nors iš pradžių buvo prieštaringas, tapo vienu didžiausių Vokietijos sostinės simbolių. Jis taip pat turi praktinį pritaikymą – jo dėka į vidų patenka daugiau natūralios šviesos, taip sumažinant anglies pėdsaką ir teigiamai veikiant klimatą.
Apsilankymas Reichstage Berlyne
Reichstago pastatas kurį laiką buvo atviras visuomenei (keliais skirtingais variantais). Populiariausia – galimybė užlipti ant stogo ir garsusis kupolas, nuo kurio galime pasigrožėti aplinkiniais pastatais, bet yra ir ilgesnės ekskursijos su gidu ar net galimybė dalyvauti Vokietijos parlamento sesijoje.
Įėjimas į stogą ir kupolą
Kupolo lankymas ir vaikščiojimas ant stogo organizuojami kas ketvirtį valandos įleidžiamomis grupėmis. Įėjimas yra Laisvas, bet turime atlikti išankstinį užsakymą konkrečiai dienai ir laikui. Geriausia tai padaryti internetu šioje svetainėje.
Alternatyva yra pasiimti bilietą informacijos centre, esančiame prie pat parlamento (Scheidemannstraße), tačiau šiuo atveju turime atsižvelgti į tris dalykus: rezervuojame bent prieš dvi valandas, vasaros sezonu bilietą. eilė gali būti labai ilga, o su dideliu susidomėjimu vietų gali tiesiog pritrūkti. Informacijos centre rezervacijas darysime tik artimiausioms trims dienoms, įskaitant einamąją dieną.
Vizito metu gausime audiogidą lenkų kalba su įrašu apytiksliai Dvidešimt minučių.
Kupolas ir stogas dirba kasdien nuo 8:00 ryto iki vidurnakčio (paskutinis įėjimas 21:45 val.). (2022 m. liepos 10 d.)
Kelionė su gidu
Kitas būdas aplankyti Reichstagą yra vykti į vieną iš kelių, trunkančių apytiksliai 90 minučių nemokamai ekskursijos su gidu, kurių metu daugiau sužinosime apie pastato istoriją ir architektūrą, taip pat susipažinsime su Vokietijos parlamento veiklos taisyklėmis. Kiekvienos ekskursijos pabaigoje dalyviai gali eiti į kupolą.
Vietų skaičius ekskursijose su gidu ribotas. Daugiau informacijos ir informacijos apie galimas parinktis bei užsakymo formą rasite čia.