Išsiskiria monumentaliu dydžiu ir tobulomis proporcijomis Panteonas (lot. Panteonas) Ne be perdėto jis apibūdinamas kaip vienas geriausiai išlikusių senų laikų pastatų. Informacinėse lentose iškabintoje medžiagoje netgi galime rasti informacijos, kad tai vienintelis senovės paminklas Romoje, išlikęs originalia forma.
Šiuo metu verta prisiminti kad daugelis naujųjų krikščionių Amžinojo miesto šeimininkų labai neįvertino senolių palikimo, kuri, be kita ko, pasireiškė m naudojant senovines struktūras kaip… karjerai. Labiausiai pasisekė šventykloms ir pastatams, kurie buvo paversti krikščionių bažnyčiomis. Pašventinimo dėka jie buvo išsaugoti vidutinės arba geros būklės, nors dauguma jų buvo smarkiai atstatyti. Viena iš pastebimų išimčių yra Panteonas, kuris, pašalinus modernius priedus, pabaigoje XIX a atrodo beveik taip pat, kaip tą dieną, kai buvo pradėtas naudoti.
Panteonas senovėje
Panteonas buvo pastatytas vietovėje, vadinamoje Marso laukaskuri driekėsi į vakarus nuo senovinio miesto centrą supančių respublikinių sienų. Dabartinis Panteonas yra trečiasis šioje vietoje pastatytas pastatas.
Pirmasis pastatas buvo pastatytas m 27-25 m.pr.Kr pagal komandą Agripos ženklaskurie norėjo švęsti pergalę Akcijaus mūšis virš vieningų jėgų Markas Antonijus ir Kleopatra. Garsusis vadas planavo pastatą pavadinti vardu Oktavianas Augustas ir į vidų įdėjo pirmojo imperatoriaus statulą, bet imperatorius atsisakė ir galiausiai į vidų buvo pastatyta statula Julijus Cezarisir skulptūros Oktavianas Augustas ir Agripos ženklas patalpintas kolonadoje greta šventyklos. Pradinė pastato versija buvo pastatyta pagal stačiakampį planą.
Marko Agripos pastatytas pastatas sudegė per vieną didžiausių Romos gaisrų 80 metų. Šventyklos buvo atstatytos valdant imperatoriui Domicianas (valdžiusi nuo 81 iki 96 m.), bet ir ištiko tragišką likimą. IN 110 metų į Panteoną trenkė žaibas, dėl ko pastatą dar kartą nusiaubė ugnis.
Trečioji ir paskutinė rekonstrukcija tikriausiai prasidėjo tik po to, kai buvo sunaikinta ankstesnė, valdžioje valdant imperatoriui. Trajanas. Mirė į 117 metų tačiau valdovas nesulaukė statybos pabaigos, kurią baigė jo įpėdinis Adrianas. Oficiali darbų pabaiga data 125 metai.
Būtent tai, kad rekonstrukcija buvo baigta valdant Adrianui, daugelį amžių lėmė klaidingą supratimą apie Panteono pastatymo datą. Adrianas išgarsėjo kaip imperatorius, kuris savo vardo neužsirašė nė ant jo valdymo metu pastatyto pastato (išskyrus tą, skirtą Trajanui, kuris jį įvaikino ir laikė sūnumi). Dėl to užrašas virš įėjimo pagerbė pirmojo pastato statytoją Mareką Agrippą: M. AGRIPPA. L. F. COS. TERTIVM. FECIT., kurį galime išversti kaip „Šį pastatą pastatė trečią kartą iš eilės konsulas Lucijaus sūnus Markas Agripa“. Dėl šios priežasties ilgą laiką buvo klaidingai manoma, kad Panteonas buvo sukurtas antroje pusėje I amžiuje prieš Kristų Pažymėtina, kad šioje sekoje naudojami išsaugoti originalaus pastato fragmentai.
Pastato pavadinimo ir paskirties kilmė
Žodis Panteonas yra kilęs iš graikų kalbos žodžio Pantėjatai reiškė "visų dievų šventyklos". Tokio tipo pastatuose buvo garbinami visi dvylika olimpinių dievų ir valdantis valdovas. Marko Agripos laikais pastatytas pastatas buvo skirtas dviem dievybėms (Venera ir Marsas) ir Julijus Cezaris.
Tačiau nėra visiško susitarimo dėl galutinio Adriano laikų pastato likimo. Apvalaus pastato viduje galėtų būti rengiami vieši svarstymai, ieškiniai ir oficialūs susirinkimai. Kita teorija teigia, kad šventykla turėjo būti imperatoriaus garbinimo vieta, nors pačioje Romoje tai nebuvo labai dažnai praktikuojama.
Jei darysime prielaidą, kad Panteonas tarnavo kaip šventykla, tai pastarąjį dešimtmetį galima laikyti simboline jos pabaiga IV amžiuje, Kada tai Teodosijus I Didysis, paskutinis (nepadalintos) Romos imperijos imperatorius, uždraudė pagonių šventyklų veiklą.
Architektūra
Panteonas susideda iš dviejų tarpusavyje susijusių dalių: vestibiulis portiko pavidalu ir rotondoskurios, anot kai kurių kritikų ar net paprastų turistų, nelabai dera tarpusavyje. Šiandieniniam priėmimui neabejotinai įtakos turi tai, kad iš senųjų pastato išorės puošmenų nieko neišliko. Spėjama, kad atriumas (iš išorės ir vidaus) buvo dengtas tikru marmuru, o rotondos sienos – marmurą imituojančiu tinku – tokiais, kurie buvo naudojami, pavyzdžiui, romėniškų pirčių puošmenose. Išorinė kupolo dalis buvo papuošta paauksuotomis bronzinėmis plokštėmis, kurios buvo išimtos 663 Bizantijos imperatoriaus paliepimu Konstanas II.
Į pagrindinę pastato dalį vedantis prieškambaris platus 34 metrai ir giliai 20 metrų ir turi monumentalaus portiko formą 16 granitinių kolonų korintietiška tvarka. Pirmoji eilutė susideda iš aštuoni stulpeliaiuž kurių jie slepiasi trys praėjimai atskirti eilėmis po du stulpeliai. Buvo paminėtos trys kolonos išorinėje kairėje portiko pusėje XVII a.
Prieškambario priekyje yra minėtas užrašas M. AGRIPPA. L. F. COS. TERTIVM. FECIT. („Marcus Agrippa, Lucijaus sūnus, trečią kartą iš eilės konsulas, pastatė šį pastatą“). Archeologų darbo dėka žinoma, kad senovėje nuo portiko nukrypo kelių metrų ilgio podiumas.
Antroji pastato dalis – rotonda, t.y. apvalus pastatas su pusapvaliu kupolo formos stogu ir sienomis, kurių storis 2000 m. šeši metrai. Į rotondą veda masyvios bronzinės durys, aukšto aukščio 7,50 metro. Sutariama, kad kelių tonų sveriančios durys yra senovės, tačiau vargu ar tai bus originalūs vartai.
Rotondos viršuje yra skylė, vadinama oculuskurio skersmuo viršija 9 metrai. Oculus aprūpino pastatą apšvietimu. Įdomi patirtis – lankantis Panteone per nedidelį lietų ir pamatyti, kaip vandens lašeliai skrenda pastato viduje. Vidurdienį saulės linija pro angą sulygiuota su durų linija.
Žinodami apie atvirą stogą, iškart gali kilti klausimas dėl galimų balų. Tačiau jis buvo sumontuotas grindyse 22 mažos skylutėskurie nuleidžia vandenį. Čia verta paminėti, kad grindys taip pat atkeliavusios iš seniausių laikų – joms sukurti buvo naudojamas raudonas marmuras Egiptas ir balta z Mažoji Azija.
Rotondos pastatas laikomas vienu geriausių romėnų architektūros meniškumo pavyzdžių. Rotondos skersmuo yra apytikslis 43,3 metro ir yra lygus pastato aukščiui (nuo grindų iki akies). Peržengus paminklo slenkstį iš karto pastebimi kasetiniai geometriniai raštai ant rotondos skliauto. Įdomu tai, kad jų kvadratinės išpjovos turėjo ne tik gražiai atrodyti, bet ir sumažinti visos konstrukcijos svorį.
Rotondą supa septynios persipinančios kvadratinės arba pusapvalės koplyčios ir aštuonios nišos, kurias, be kita ko, naudoja ir kaip kapų vietos. Tarp jų galime stebėti stulpelius korintietiška tvarka.
Panteonas viduramžiais ir šiais laikais
Po Romos imperijos žlugimo pastatas tikriausiai buvo apleistas ir pamažu nyko. Panteonas savo antrąjį gyvenimą skolingas Bizantijos imperatoriaus sprendimui Phocaskas viduje 609 teises į senovinį pastatą jis perdavė popiežiui Bonifacas IV.
Popiežius pastatą pašventino kaip bažnyčia Švenčiausioji Mergelė Marija kankinių (lot. Sancta Maria ad Martyres), dėl ko pastatui nekilo pavojus būti nugriautas ar panaudotas kaip karjeras.
Deja, popiežiaus valstybių valdovai nesusilaikė įvesti šventyklos interjero pakeitimų ar panaudoti jos fragmentus kitiems tikslams. Ankstesnėje straipsnio dalyje minėjome, kad bronzinės plokštės buvo paimtos antroje pusėje VII amžiuje. Savo ruožtu pirmoje pusėje XVII a popiežius Miesto VIII jis įsakė nuimti iš prieškambario rudas sijas, kurios buvo išlydytos ir panaudotos statybose. 80 pabūklų vėliau pastatytas į Castel Sant'Angelo.
Taip pat yra legenda, kad paimta rūda buvo gera Gianas Lorenzo Berniniskas turėjo jį naudoti dirbdamas prie garsiojo stogelio Šv. Petras.
Jo pontifikato metu Miesto VIII Virš Panteono taip pat buvo pastatyti du bokštai dvyniai. Šis išskirtinis priedas pelnė pašaipią pravardę tarp gyventojų "asilo ausys". Laimei, pabaigoje XIX a bokštai pagaliau buvo išmontuoti.
Dabartinė Panteono interjero išvaizda atsirado dėl pakeitimų, atliktų m 18-ojo amžiaus globojama baroko architekto Paolo Posi.
Koplyčios ir kapai
Vidinę rotondos sieną juosia įdubos, paverstos koplytėlėmis (buvusios greičiausiai buvo dievybių statulos) ir nišomis.
Didysis altorius jis yra didžiausioje įduboje tiesiai nuo lauko durų. Skliaute pamatysime bizantiško stiliaus mozaiką, datuojamą m 18-ojo amžiaus. Kairėje ir dešinėje yra po trys koplyčios ir po to keturios nišos. Centrinės koplyčios yra pusapvalės, o šoninės – stačiakampės.
Pats monumentaliausias iš kapų yra pirmojo suvienytos Italijos karaliaus Viktoras Emmanuelis IIkuri buvo pastatyta dešinėje centrinės koplyčios pusėje. Priešingoje pusėje yra antrasis Italijos karalius Humbertas I. kartu su sutuoktine Małgorzata iš Savojos. Verti sargybiniai laikosi prie karališkųjų kapų.
Dešinėje Humberto kapo pusėje rasite nišą su garsaus Renesanso menininko ir architekto kapu Rafaelis Santivirš kurių dominuoja du balandžiai. Rafaelis mirė savo dieną 37-asis gimtadienis ir jo paties prašymu po mirties buvo perkeltas į Panteoną. Virš jo kapo stovi skulptūra Madonna del Sasso kaltai Lorenzettokuris buvo vienas iš Renesanso meistro mokinių.
Pirmoje pusėje XIX a popiežius Grigalius XVI nusprendė iškasti Rafaelio kapą, kad patikrintų, ar jame nėra menininko kūno. Po tikėtino kūno radimo menininkas buvo palaidotas antrą kartą I amžiuje prieš Kristų Romėnų sarkofagas, išraižytas lotyniškomis sekomis „ILLE HIC EST RAPHAEL, TIMVIT QVO SOSPITE VINCI RERVM MAGNA PARENS, ET MORIENTE MORI“ (čia ilsisi Rafaelis.
Kairėje, virš kapo, matome bronzinį dailininko portretą, datuojamą m XIX a.
Karaliaus Humberto kapo kairėje yra kitas Renesanso menininkas - Baldassare Peruzzi (angl. Baltazar Peruzzi).
Piazza della Rotonda aikštė ir fontanas
Priešais Panteoną yra mažas Rotondos aikštė (nuosavas Piazza della Rotonda)kuri puošia vidurį Panteono fontanas (ital. Fontana del Pantheon).
buvo pastatytas pirmasis aikštės fontanas XVI amžiuje popiežiaus prašymu Grigalius XIIItačiau dabartinė jo išvaizda yra ankstyvo pertvarkymo rezultatas 18-ojo amžiausatliktas per jo pontifikatą Klemensas XI.
Centrinė fontano dalis yra Egipto obeliskas, padengtas hieroglifais, datuojamas m XIII amžiuje prieš Kristų
Panteono lankymas
Panteonas yra vienas lankomiausių romėnų paminklų. Jei planuojame apsilankyti vidury dienos (ypač vasaros sezonu) tada turime atsižvelgti į nesuskaičiuojamą daugybę žmonių viduje. Mūsų nuomone, į atidarymą geriausia atvykti iš karto, kai aikštelėje nebus tiek daug turistų. Apsilankyti Panteone be minios yra visiškai kitokia patirtis nei veržtis per lankytojų mases.
Jei atvyksime pakankamai anksti, rasime ir tuščią Piazza della Rotonda aikštę, kuri dieną beveik visada būna sausakimša.
Būdami viduje nepamirškite saugotis piniginės ir kitų vertingų daiktų. Sausos nemokamos pramogos yra vagių Meka.
Panteono bilietai
Įėjimas į Panteoną nemokamas. (2022 m. sausio mėn.) Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad artimiausiu metu už įėjimą į vidų gali būti įvestas nedidelis mokestis.
Panteonas – darbo laikas
Panteonas dirba kiekvieną dieną, išskyrus: sausio 1, gegužės 1 ir gruodžio 25 d. (Būsena 2022 m. sausio mėn.)
- Pirmadienis-šeštadienis: nuo 8.30 iki 19.30 val
- Sekmadienis: nuo 9.00 iki 18.00 val.
- švenčių dienomis: nuo 9:00 iki 13:00 val.
Galimas paskutinis įėjimas iki 15 minučių iki uždarymo.
Sekmadieniais ir švenčių dienomis 10.30 val., šeštadienį 15.30 val., per šventas Mišias lankytis negalima.
Bibliografija:
- Amanda Claridge, Roma. Oksfordo archeologijos vadovas, 2010 m
