Berliner Weisse ir kitas Berlyne gaminamas alus ir likeris

Turinys:

Anonim

Visai neseniai, kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, Berlynas nebuvo alaus mėgėjų svajonių vieta. Nors Bavarijos pietuose net ir mažuose miesteliuose buvo galima paragauti kelių stilių iš vietinių alaus daryklų, o Vokietijos sostinėje dominavo šviesus Pilsner stiliaus alus – ypač gaminamas XIX a alaus darykla Berliner Kindl.

Šiandien situacija yra visiškai kitokia ir net tiesiogiai Vokietijos sostinėje yra keletas alaus daryklų, kurios verda labai įvairų alų ir naudoja įvairius salyklus. Nors užeigų ir restoranų vartojimo statistikoje vis dar pirmauja švelniai akintas pils, tačiau atvykę Berlyno alaus mėgėjai ras daug vietų, kur galės paragauti kitų stilių.

Berliner Weisse – vietinio alaus stilius

Straipsnį apie alų ir Berlyną geriausia pradėti stiliumi, vadinamu išvestiniu stiliumi Berlyno Weisse. Tai rūgštaus stiliaus kvietinis alus, lengvas, santykinai rūgštus, su mažu alkoholio kiekiu (apie 3%).

Verta tai suvokti „Berliner Weisse“ skonis nepanašus į tradicinį vokišką ar lenkišką alų ir tikrai ne visiems patiks. Tai stilius, panašus į belgišką nevaisinį lambics. Pasak vietinės legendos, šį alų ypač pamėgo Berlyną užėmę Napoleono armijos kariai, kurie jį pavadino … vidurnakčio šampanas.

Būtent dėl sunkiai suvokiamo skonio juos įprasta patiekti su priedu aviečių sirupas (vok. Himbeersirup) arba žolelių sirupas iš kvapnios arbatos (vok. Waldmeistersirup). Pirmuoju atveju gausime raudoną alų, o antruoju - žalią.

Tačiau įpylus sirupo labai pakeičiamas pirminis skonis ir beveik išnyksta būdingas rūgštus poskonis. Laimei, jei norime išgerti tokiu būdu verdamo aromatizuoto alaus, nesame pasmerkti saldžiam sirupui, apie kurį daugiau sužinosite akimirksniu.

Įvadas ir trumpa istorinė apžvalga

Panašu, kad tokio stiliaus alus pirmą kartą buvo verdamas ne Vokietijos sostinėje, o m XVI amžiaus Hamburgas. Tačiau gana greitai, tame pačiame ar kitame amžiuje, šis žanras atkeliavo į Berlyną ir nuo tada prasidėjo tikroji jo karjera.

Šio gėrimo populiarumą liudija tai, kad jo gamybą turėjo palaikyti du svarbiausi Prūsijos valdovai – „karalius karys“ Frederikas Viljamas ir jo sūnus Frydrichas Didysis. Antrasis iš jų išgarsėjo kaip valdovas, kuriam rūpėjo vietos pramonės plėtra – jo pastangomis bulvės Prūsijoje atsirado visam laikui, būtent jo dėka įsikūrė šilko fabrikai, kurių dėka karalius nebereikėjo. importuoti šį brangų audinį.

„Berliner Weisse“ populiarumo viršūnė krito XIX akai mieste jį virė keli šimtai alaus daryklų. Krizė pradžioje XX a Tačiau tai lėmė situaciją, kai rinką užvaldė paprasčiau gaminti pils, o tradicinis Berlyno stilius pamažu ėmė nykti. Po to Antrasis Pasaulinis Karas ir iki galo XX a rūgštų alų gamino dvi ar trys alaus daryklos, iš kurių garsiausia yra Berliner Kindl. Laimei, pastaraisiais metais šį stilių atgaivino mažesnės alaus daryklos, kurios bando sugrąžinti buvusią šlovę.

Kur gerti Berliner Weisse alų Berlyne?

Priešingai, nei atrodo, gerti rūgštų alų Vokietijos sostinėje nėra taip paprasta. Jo rasime ne daugumoje užeigų, o veikiau prie turistinių punktų esančiose kavinėse ir maisto kioskuose, kur dažniausiai tiekiamas Berliner Kindl koncerno gaminamas alus variantas su sirupu. Daugeliui turistų tai skanėstas, juk neįprasta gerti žalią alų, tačiau šis variantas gana saldus ir veikiau nuvils tuos skaitytojus, kurie mėgsta belgiškus lambikus.

Viena alternatyva sirupu pasaldintai versijai yra alus, kurį gamina Lemke alaus darykla (vok. Brauhaus Lemke)kuri yra visai šalia stoties Hackeschen Markt, pastatuose po Berlyno Stadtbahn geležinkelio linijos maršrutu.

„Lemke“ alaus darykla jau keletą metų gamina tradicinę „Berliner Weisse“ versiją (kurios kvapas šiek tiek primena obuolių sidrą, pavadinimas Budike Weisse), ir ne saldus versijos su avietėmis (Himbeer Weisse) ir su maloniomis žolelėmis (Valdmeisteris Veisas). Ketvirtas, naujausias produktas – ąžuolinėje statinėje brandintas rūgštus alus.

Pradėti alaus gamybą tradiciniu „Berliner Weisse“ stiliumi nėra lengva ir pastaraisiais metais beveik kas ėmėsi šios užduoties. Rūšis beveik išmirė ir per pastaruosius kelis dešimtmečius ją gamino tik dvi įmonės. „Lemke“ alaus daryklai buvo itin svarbu gauti istorinį šio gėrimo butelį, kuris leido atlikti DNR tyrimus, o vėliau – ilgametį chemikų ir aludarių darbą.

Tarp „Berliner Kindl“ ir „Lemke“ alaus daryklos gaminių yra du pagrindiniai skirtumai. Berliner Kindl alus jie tikrai mažiau rūgštūs ir tai galioja ne tik aromatizuotam alui, bet ir tradicinei versijai. Antrasis skirtumas susijęs su aromatizuotu alumi – Lemke kompanija gamybai naudoja šviežius produktus, t.y., vietoj saldaus sirupo, tikras avietes ir žoleles, kurios visiškai pakeičia skonį.

„Lemke“ alaus daryklos gaminamo alaus galima įsigyti parduotuvėse arba viename iš jų vadovaujamų restoranų. Svarbiausias iš jų yra prie pat alaus daryklos (vok. Brauhaus Lemke am Hackeschen Markt).

Kur gerti alų Berlyne? Vietinės alaus daryklos ir ką veikti

Berlyne gausu barų ir užeigų, kur paragauname įvairių rūšių alaus. Tačiau alaus sodais Vokietijos sostinė garsėja ne – jų tikrai yra, tačiau jie yra gana mažo dydžio. Gero alaus galime išgerti tiek restoranus primenančiame ir pietų patiekalus patiekiame restorane, tiek iš Lenkijos žinomoje tipiškoje, multitapas primenančioje alaus užeigoje.

Žemiau atrinkome kelias vietas, kurios mums patinka dėl tam tikrų priežasčių (alaus pasirinkimas ar atmosfera).

Lemke alaus darykla

Jau minėtoje „Lemke“ alaus darykloje gaminamas ne tik „Berliner Weisse“ stiliaus alus, bet ir daugybė kitų rūšių. Tarp jų yra: kvietinis alus, šviesusis alus, IPA stiliaus alus ir jų variacijos bei stautai. Pasirinkimas tikrai didelis. Neabejotinai verta atkreipti dėmesį į tamsųjį dunkelį, kuris yra vienintelis, pagamintas pagal tą patį receptą nuo alaus daryklos įkūrimo.

Lemke įmonė originaliai sujungia amatininkišką požiūrį į alaus gamybą su savo masyvumu. Nepaisant didelių pardavimų apimčių, ji vis dar pristato rinkai naujas, mažiau žinomas rūšis ir jų variantus.

Jei norite išgerti vieną iš jų alaus, galite eiti į vieną iš įmonės restoranų, kur, be kita ko, yra degustacijų rinkiniai. Neturime patirties su jų gaminimu, tačiau alaus gurmanams rekomenduojame užsisakyti lentą su daugiau alaus ir išbandyti įvairių rūšių. Taip pat galite vykti į ekskursiją po daryklą, kurios metu darbuotojas plačiau papasakos apie alaus gamybą.

Lemke alaus taip pat galima įsigyti ir kitose Berlyno vietose. Jų oficialioje svetainėje rasite žemėlapį su galimų vietų sąrašu.

Apyniai ir miežiai

Apyniai ir miežiai (adresas: Wühlischstraße 22/23) yra alaus darykla ir baras viename. Alaus darykla buvo įkurta m 2007 mo užeiga atidaryta po metų. Tai viena iš pirmųjų tikrai amatininkų alaus daryklų Berlyne, kuri nuo pat įkūrimo buvo verdama 90 skirtingų alaus rūšių.

Tačiau vienu metu čiaupuose yra mažiau nei 10 rūšių. Nuolat siūlomi keturi iš jų: pilsneris, dunkelis, kvietinis ir sidras. Mūsų nuomone, tamsus dunkelis, kuris pagamintas iš salyklo, importuoto iš Bavarijos miesto Bambergas.

Be nuolatinio pasiūlymo, yra ir vadinamųjų specialus alus. Mūsų vizito metu tai buvo, be kita ko IPA alus ir pale ale.

Restorane tvyro atpalaiduojanti atmosfera, žinoma iš lenkiškų „multi-tap“ vietų, o pagrindinėje patalpoje yra televizorius, rodantis Vokietijos lygos rungtynes. Kaip užkandį galite užsisakyti tradicinės bockwurst dešros, patiekiamos su agurkais ir garstyčiomis.

Heidenpeters – alaus darykla Markthalle Neun rūsyje

Dar viena įprasta alaus darykla, verta dėmesio Heidenpetersaskuris verda alų vidaus turgaus rūsyje Neuno turgavietė (Hala Targowa nr. 9), kuris yra rajone Kreuzbergas.

Jų alaus paragauti geriausia derinti su ketvirtadienio renginiu Gatvės maisto ketvirtadienis, kurio metu turgavietėje patiekiami greiti patiekalai iš viso pasaulio. Jų gaminami stiliai apima pils, piles, stouts arba IPA. Bet kuriuo metu yra tik kelių tipų čiaupai, tačiau jie gali puikiai papildyti čia patiekiamą virtuvę.

Plačiau: Markthalle Neun straipsnyje Ką valgyti Berlyne?

„Heidenpeters Pub“ galima aplankyti ir kitomis dienomis ir ne tik „Street Food“ ketvirtadienį. Tikslų darbo laiką rasite šiame puslapyje.

Alt Berlin Pub

Pub Alt Berlin (adresas: Chausseestraße 102) Tiesa, nekreipia dėmesio su alaus pasirinkimu (yra keletas lagerių, pvz Ballhaus Berlin Helles savos gamybos ir Veltins alaus), bet sunku rasti vietą su geresne senojo Berlyno atmosfera. Ši užeiga užima tik du nedidelius kambarius, bet daro įspūdį pabaigos autentiškas medinis dekoras.

Taip pat vietoje yra žolelių likerių Alt Berliner naminių ir populiarių mėtų Berliner Luft. Viduje taip pat galime valgyti tradicinius užkandžius, įskaitant maltus kotletus (Berlyne vadinamus „buleten“), patiekiamus su garstyčiomis ir agurkais.

Kitas Berlyno alus

Berlyno restoranuose galime rasti dar kelis Vokietijos sostinėje gaminamus alaus.

Tarp jų, be kita ko, yra nefiltruotas pils pavadintas Kreuzberger Mollekuris patiekiamas tradiciniame restorane Maksas ir Moricas. Ką verta pridurti, alų specialiai jiems verda vietinė alaus darykla Brauhaus Südstern.

„Südstern“ alaus darykla yra Kreuzberg rajone ir didžiuojasi gamindama du tradicinius alų: blyškųjį „Helles“ (lager). Heller STERN (Lenkijos ryški žvaigždė) ir tamsus dunkelis Dunkleris STERN (juodoji žvaigždė)kurį galime išbandyti jų restorane. Alaus darykla siūlo ir sezoninį alų (kovo arba Kozlaki).

Kitas įdomus alus turistams iš Lenkijos yra Märkischer Landmann Schwarzbier. Tai tamsaus tipo lageris, retai sutinkamas Lenkijoje schwarzbier (lenkiškas juodasis alus), kuri išsiskiria subtiliu, gaiviu skoniu ir palyginti nedideliu alkoholio kiekiu (mažiau nei 5%). Verta pabrėžti, kad schwarzbier tipo aluje – kaip gali reikšti jų spalva – nepajusite stipraus rūkymo aromato, nors jų skonis yra gilesnis nei lengvų lagerių.

Prekinis ženklas Märkischer Landmann šiuo metu priklauso Berliner Kindl grupei.

Likeriai

Berlyne, be alaus, galime paragauti ir vieno iš čia gaminamų likerių. Mums tai ypač patinka „Berliner Luft“ (Lenkijos „Berlin Air“), kuris yra saldus, mėtų likeris, kurio alkoholio koncentracija yra 18%.

Kitas įdomus vietinis produktas – vyšnių likeris Schilkin Berliner Persicokurio skonis šiek tiek panašus į mūsų naminį vyšnių brendį, bet tikrai silpnesnis – alkoholio tūris šiuo atveju 16 proc.