Vilnius vilioja savo žaluma, gausybe paminklų ir nepaprasta virtuve. Tačiau ką daryti, kai Lietuvos sostinėje pamažu darosi nuobodu? Geriausia leistis į kelionę už sostinės ribų.
Kur turėtum eiti už miesto būnant Vilniuje?
Trakai (Trakai)
Dauguma turistų, praleidžiančių šiek tiek daugiau laiko Lietuvoje, spėja pasimėgauti Vilniumi į Trakus. Nieko neįprasto - graži pilis, nepaprastos karaimų istorijos ir skanios virtuvės pakanka lankytojams pritraukti. Buvusi Lietuvos sostinė yra netoli Vilniaus ir mums neturėtų kilti problemų čia patekti. Tiek traukiniai, tiek autobusai kursuoja pakankamai dažnai.
Daugiau informacijos rasite svetainėje - Trakai.
Kaunas (Kaunas)
Kaunas ją taip pat noriai renkasi lenkų turistai vienos dienos kelionei iš Vilniaus. Didelis, gražioje vietoje esantis miestas vilioja keliais paminklais. Lankytojai žiūri viduramžių Perkūno namas, Šventųjų Petro ir Povilo bazilika ir Adomo Mickevičiaus muziejus. Neįprastas taip pat populiarus Velnio muziejus. Į Kauną iš Vilniaus atvykti nesunku – galima rinktis iš traukinių ir autobusų.
Daugiau informacijos rasite svetainėje - Kaunas.
Požajšcie (Pažaislio)
Tiesa Pożajście yra netoli Kauno, tačiau gali pasirodyti, kad neturėsime pakankamai laiko apžiūrėti abi vietas. Taigi, jei norime pamatyti baroko architektūros perlas geriau eik buvęs Pacų šeimos domenas. Būtent šios išdidžios giminės atstovai pastatė gražų barokinį kamaldulių vienuolyną su bažnyčia. Ermitažas buvo vadinamas "Ramybės kalnas" (mons pacis), kuri buvo aiški aliuzija į įkūrėjo vardą ir kilnaus pasididžiavimo išraiška. Pati prielaida yra dabar didžiausias vienuolynas Lietuvoje ir vienas gražiausių vėlyvojo baroko architektūros pavyzdžių. Nors istorija bažnyčiai nebuvo maloni (kupolas sudegė XVIII a., carinis režimas jį atidavė stačiatikių bažnyčiai, o SSRS valdžia joje surengė archyvą ir psichiatrijos įstaigą), konservatorių darbo dėka atgavo buvusią šlovę.
Vienuolynas yra netoli Kauno jūros – dirbtinio ežero, sukurto Nemuno upės vandenyse. Netoliese yra paplūdimys ir nedidelė prieplauka.
Iki Požajscie galime atvykti miesto autobusais iš Kauno.
Kernavė
Kernavė yra dar viena Lietuvos sostinė, šiandien beveik visiškai užmiršta. Tačiau tai turėtų būti taškas, kurį būtina pamatyti kiekvienam archeologijos mylėtojui. Netoliese neogotikinė bažnyčia yra įsikūręs upės slėnyje išsidėsčiusi penkių tvirtovių grupė. Ant didžiulio (daugiau nei dvidešimties metrų) piliakalniai galite lipti, bet galite ir eiti skirtu taku. Seniausi archeologų rasti gyvenviečių pėdsakai datuojami IX amžiuje prieš Kristų, tačiau didžioji šios nedidelės gyvenvietės istorija prasidėjo pirmaisiais mūsų eros amžiais. Viduramžiais čia buvo galingas miestas. Kryžiuočių riteriai bandė užkariauti miestąbet jiems nelabai sekėsi. Čia turėjo gyventi legendinis pagonių kunigas Lizdejko, pranašavęs Vilniaus įkūrimą. Tačiau Kernavė neatlaikė konkurencijos su Trakais ir Vilniumi, todėl teko greitai tenkintis provincijos miestelio likimu. Vietinį verta aplankyti Archeologijos ir istorijos muziejus. Trimatės animacijos, kurias pamatysime viduje, leis mums susidaryti vaizdą, kaip atrodė buvusio Kiernowo gyvenvietė.
Iš Vilniaus į Kernavę kursuoja keli autobusai per dieną. Jei paaiškės, kad teks šiek tiek palaukti, kol grįžtame į Lietuvos sostinę, nieko neprarasite! Mieste yra mažas restoranas "Kernavės malūnas" patiekiami vietinės virtuvės patiekalai, kurių darbuotojai puikiai kalba lenkiškai.
Popio ežeras ir Rudnickos giria
Šios vietos turėtų sudominti turistus, kurie gamtos grožį vertina aukščiau už architektūros paminklus. Popio ežeras yra apie du kilometrus nuo Biała Waka (Baltoji Vokė) miestelio. Tai vienas didžiausių laukinių paukščių rezervatai Lietuvoje.
Čia galite atvykti miesto autobusu iš Vilniaus (geriausia išlipti Vairos stotelėje), tačiau atminkite, kad ežeras neturi nei paplūdimio, nei reguliuojamo kranto. Taigi, norint pabandyti stebėti paukščius, reiktų pasirūpinti žiūronais arba fotoaparatu su dideliu priartinimu. Tačiau pabandyti verta, o jei galima pamatyti ir Biała Waka herbe pavaizduotą karališkąją žuvelę.
Taip nėra su Rudnickos pirmykštis miškasper kurį jis veda daug kelių ir pėsčiųjų takų. Mūsų kelionės į mišką pradžios taškas gali būti kaimas Rudnikai (Rudninkai). Čia važiuoja ir miesto autobusas iš Vilniaus. Dauguma šių kraštų gyventojų laisvai kalba lenkiškai.
Kryžių kalnas Šiauliuose (Šiauliai)
Pagaliau kelionė kiek tolimesnė. Jei norime sutilpti į vieną dieną, iš Vilniaus teks išvykti anksti ryte, nes šiam maršrutui autobusui reikia daugiau nei trijų valandų. (traukinys greitesnis - pas Saulių pateksime po kiek daugiau nei dviejų valandų). Tačiau jei norite pamatyti garsiausią šio malonaus miesto paminklą, turėsite sėsti taksi arba pasinaudoti autobusu (kryptis į Janiszki) ir paprašyti transporto į apylinkes. Kryžių kalnai. Iš pradžių ji čia egzistavo pilisir vietinis legendose minima pilis arba vieta, kur po pralaimėto mūšio lietuvių kariai turėjo nusižudyti.
Sunku pasakyti, kada ant kalno stovėjo pirmieji kryžiai. Liaudies pasakojimai šios tradicijos pradžią sieja su Lietuvos kunigaikščiu, kuris taip norėjo padėkoti Dievui už gautas malones. Tačiau istorija rodo XIX amžiaus vidurį. Kryžių pradėjo eiti žlugus Sausio sukilimui, kuris buvo susijęs su gyventojų pasipriešinimu cariniam režimui. Po Antrojo pasaulinio karo jų buvo tiek daug, kad jie patraukė sovietų valdžios dėmesį. Viskas, ką gyventojai buvo pasistatę viršuje, buvo sunaikinta buldozeriais. Net planuota teritoriją užlieti vandeniu. Laimei, Shawlan pasipriešinimas paskatino valdžios institucijas pasitraukti nuo idėjos ir kryžiai grįždavo (nors ir ne be valdovų pasipriešinimo) į viršų. Šiandien jie čia dešimtys tūkstančių (iš kurių keli tūkstančiai stovi). Netoliese buvo pastatytas kalnas Pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas. Galinė šventyklos siena pakeista stiklu, todėl pamaldų metu tikintieji gali pamatyti kalną ir ant jo esančius nukryžiuotuosius.
