Iš pradžių Kolorado vabalas buvo rastas tik ribotoje Šiaurės Amerikos pietryčių dalyje. Išplitus bulvių auginimui, šis vabzdys pasiekė ir Europą ir iki šiol laikomas vienu didžiausių kenkėjų žemės ūkyje. Čia yra įdomybių, susijusių su šiuo nepastebimu vabalu, kurio oro antskrydžiai gali sukelti siaubą tarp vietos gyventojų.
Pirmą kartą Kolorado vabalas buvo aprašytas 1824 metais amerikiečių entomologo Thomas Soy. Jis pavadino Kolorado vabalą Leptinotarsa decemlineata, pažodžiui dešimties spygliuočių, dėl 5 juostelių ant abiejų chitininių viršelių.
Kolorado vabalas iš pradžių maitinosi vietinių nakvišų, augančių pietrytinėje Šiaurės Amerikos dalyje, lapais. Jis pradėjo plisti į Kanzaso ir Nebraskos valstijas dėl augalų išplitimo naujakurių sukurtų prekybos kelių tinkle.
Devynioliktojo amžiaus viduryje kolonistai iš rytų atvyko į Kolorado valstiją, atsivežę bulvių derlių, apie 1855 m. Paaiškėjo, kad bulvės tapo itin mėgstamu Kolorado vabalui, kuris su jomis pradėjo užkariauti naujas teritorijas. .
Kolorado vabalų antskrydžius su siaubu apibūdino tuometiniai naujakuriai ir kolonistai. Yra aprašyti stori šių vabzdžių sluoksniai, kurie tiesiogine to žodžio prasme dengė Niujorko paplūdimį daugybę kilometrų, arba ant kūnų slystantys traukinio ratų padėkliukai.
1876 metais Kolorado vabalas pasirodė Vokietijos mieste Brėmene, vėliau Liverpulyje ir Roterdame. Pirmojo pasaulinio karo metu Kolorado vabalas tuo pačiu metu paplito Prancūzijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Greičiausiai šis vabalas atsirado Lenkijoje okupacijos pabaigoje, 1944 m., su iš Vokietijos atgabentomis bulvėmis okupantams.
Po Antrojo pasaulinio karo vabzdys pasiekė ir Didžiąją Britaniją, Daniją, Suomiją, Norvegiją ir Švediją. Tačiau jis nėra aklimatizuotas šalyse, kuriose yra žema temperatūra, o tai riboja naujų Kolorado vabalo kartų skaičių.
Subrendę vabalai gali išgyventi žiemą, įkasdami į dirvą 15-25 cm gylyje. Kai kurie iš jų žiemoja net du žiemos laikotarpius.