Vienas iš svarbiausių įvykių Lenkijos istorijoje – Mieszko I krikštas, kurį nusprendžiau priimti. Šis įvykis turi daug tezių ir istorikų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
1. Oficialiai bažnytinėje ir valstybės istoriografijoje kaip Mieszko krikšto data nurodomi 966 metai, tačiau tai nėra tam tikra data.
2. Krikštas tikriausiai vyko Didįjį šeštadienį, kuris pateko į balandžio 14 d., tai yra, pagal tuometinį paprotį, Viešpaties Prisikėlimo laukimo naktį.
3. Archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad krikštas galėjo įvykti Ostrów Lednicki saloje, netoli Gniezno tvirtovės – pagrindinės Piastų giminės buveinės. Ten buvo rastas krikšto baseinas, kuriame nesunkiai tilpo ir suaugęs žmogus. Manoma, kad jo dvaras buvo pakrikštytas kartu su kunigaikščiu. Taip pat yra tezių, kad krikštas galėjo vykti Prahoje ar Poznanėje ir, pasak Jerzy Dowiato, tai buvo Regensburgas. Tačiau daugelis tyrinėtojų atmeta šias tezes, nes jos neparemtos jokiais įrodymais, o tik prielaidomis.
4. Šaltinių teigimu, jo žmona Dobrawa Przemyślidka įtikino jį pakrikštyti Mieszko I.
5. Taip pat yra tezė, kad Mieszko I turėjo apsispręsti pasikrikštyti nuo čekų, kad būtų išvengta Vokietijos ekspansijos.
6. Daugelio istorikų teigimu, Mieszko buvo pakrikštytas, nes norėjo įvesti vienodą religiją kaip valstybės kūrimo veiksnį ir siekė užmegzti lygiaverčius santykius su Europos valdovais krikščionimis.
7. Daugelio šaltinių teigimu, krikštas buvo Mieszko sąjungos su krikščionių Čekijos rūmu rezultatas.
8. Yra daug hipotezių dėl Mieszko krikštatėvio vardo. Pasak Jano Dlugoszo, jis vadinosi Mieczysław. Tačiau ši hipotezė buvo atmesta kaip nepagrįsta. Dažniausiai buvo įrodyta, kad krikštatėvio vardas buvo Dagobertas. Ši hipotezė buvo pagrįsta vadinamųjų žymėjimu Dagome iudex. Pasak Jerzy Dowiato, krikštatėvis buvo Regensburgo vyskupas Michalas, todėl krikštatėvio vardas buvo Michalas, o Mieszko – jo iškreipta forma. Visas hipotezes kritiškai atmetė Gerardas Labuda, teigdamas, kad princas turėjo tik vieną vardą, o vardo reikšmės niekam nepavyko paaiškinti.
9. Po kunigaikščio krikšto Polano valstybės teritorijoje buvo įkurta klasikinė monarcho bažnyčia.
10. Krikštas taip pat pradėjo krikščionybės procesą, kuris vėlesniais metais padarė didelę pažangą ir paskatino daugumą krikščionių religijos gyventojų priimti. Katalikybė kaip daugumos lenkų religija išliko iki šių dienų.
11. Šis įvykis besikuriančią Lenkijos valstybę įtraukė į Lotynų Europos politinį ir kultūrinį ratą. Atvykus pirmiesiems misionieriams, prasidėjo Vakarų politinių ir kultūrinių modelių, t.y. valstybės politinės ir administracinės struktūros, teisinės sistemos, papročių, rašto ir lotynų kaip oficialios kalbos, perėmimo procesas. Tai užtruko daug metų, bet dėl to šis procesas paskatino Lenkiją prisitaikyti prie vakarietiškų modelių ir modelių.
12. Vienas iš renginio padarinių buvo statybos ir sakralinio meno raida. Žemės ūkio ekonomika taip pat išsivystė ir artimiausius šimtmečius bus Lenkijos valstybės ekonominė šaka.
13. Krikštas sustiprino Mieszko galią ir leido vystytis intelektualiai.
14. Istorikų nuomone, Jordanas galėjo būti tas celebrantas, kuris pakrikštijo Mieszko. Jis atvyko 956 m. Dobravos palyda į Mieszko.
15. Kaip atrodė krikšto ritualas, tiksliai nežinoma. Tikrai Mieszko buvo ne tik užpiltas ant galvos, bet jis visu kūnu paniro į vandenį – į specialų krikšto baseiną ar tiesiog į upę.
16. Ne visiems patiko Mieszko I sprendimas priimti krikščionišką tikėjimą. Žydų ir arabų kronikose galima perskaityti, kad žydų pirkliai apgailestavo dėl po krikšto įvesto prekybos vergais draudimo.
17. Tiesą sakant, Lenkijos priimtas šventasis krikštas turėjo įtakos tolesniems mūsų šalies įvykiams. Jei ne šis įvykis, nebūtume sustabdę Švedijos tvano ginant Jasna Gorą ir nebūtume palengvinę Vienos sustabdę musulmonų invaziją į Europą.