Augusto mauzoliejus Romoje

Turinys:

Anonim

Augusto mauzoliejus (priklauso Mausoleo Di Augusto) Romoje tai vienas svarbiausių Augustino laikų prisiminimų, t.y. laikotarpio, kai galia Amžinasis miestas pasimankštinti Oktavianas Augustas. Kapas buvo pastatytas kaip valdovo ir jo šeimos narių laidojimo vieta.

Paminklas, kuris iki šiol stebina savo dydžiu, iki mūsų laikų išliko labai apkarpytas. IN 2022 m, po daugelį metų trukusios renovacijos objektas vėl tapo prieinamas turistams.

Augusto mauzoliejus senovėje

buvo pastatytas Augusto mauzoliejus 28 m. pr. m. e. konsulas Gajus Julijus Cezaris Oktavianas, vėliau pirmasis Romos imperatorius Oktavianas Augustas. Tai buvo vienas pirmųjų didelių statybų projektų, kuriuos vykdė šis anksčiau taip save vadinęs valdovas jis rado Romą iš plytų ir paliko ją marmuru. Paminklinis mauzoliejus jo statybos metu buvo didžiausias kapas visame romėnų pasaulyje ir toks išliko iki imperijos pabaigos. Tai jo net nepralenkė Adriano mauzoliejus (dabartinė Šv. Angelo pilis), kuri geriausiu atveju prilygo jai savo didybe.

Kapas stovėjo ant šiaurinės Marso lauko ribos, šventoje vietoje tarp gatvės Per Flamina (šiuolaikinis Via del Corso) ir Tibro krantus. Vienintelis įėjimas buvo pietinėje pusėje, nukreiptoje į pusę Campus Martius.

Mauzoliejuje palaidota daug narių Julio-Claudian dinastija. Pirmasis tikriausiai buvo mėgstamiausias imperatoriaus sūnėnas Markas Klaudijus Marcelis mirė į 23 m. pr. Kr. Kiti buvo: Markas Agripa (žinoma iš paminėjimo Panteone), Druzas vyresnysis ir Oktaviano anūkai Gajus Cezaris irLiucijus Cezaris.

IN 14 metų mauzoliejuje buvo palaidotas pats imperatorius. Pastatas turėjo pavadinimą Augusteum, oficiali jo garbinimo vieta. Po Augusto kape ilsėjosi: Druzas jaunesnysis, žmona Livija, Tiberijus (Romos imperatorius, Oktaviano įpėdinis), Agrippina vyresnioji, Klaudijus Neronas ir Druzus (imperatoriaus Kaligulos broliai), Kaligula (Romos imperatorius), Klaudijus (Romos imperatorius) ir Poppaea Sabina. Mirusysis į 98 metai imperatorius Nerva (nebepriklausanti Julijonų dinastijai), nors yra požymių, kad tai buvo pradžioje 3 amžiuje į kapą buvo dedami ir pelenai Julija Domna, imperatoriaus žmona Septimijus Severas.

Architektūra

Šiandien negalime tiksliai pasakyti, kaip atrodė Augusto mauzoliejus savo klestėjimo laikais. Pastatas buvo pastatytas pagal apskritą planą, kurio skersmuo apie 87-89 m. Pastato šerdis buvo iš betono ir vulkaninio tufo, o sienas puošė iki mūsų laikų neišlikęs travertinas (baltasis kalkakmenis). Pačiame mauzoliejaus centre jis stovėjo maždaug aukštai 44 m stulpas su pagrindine laidojimo kamera viduje. Jo viduje greičiausiai ilsėjosi Oktavianas Augustas, o gal ne tik jis – priminsime, kad senovės Romoje mirusiųjų kūnai buvo deginami, o kapuose buvo laikomos tik papuoštos urnos pelenais.

Pagrindinę kamerą supo dar vienas laidojimo kambarys – apskritos ambulatorijos su trimis nišomis. Kapo plotą juosė vienas po kito einantys apskriti koridoriai su sienomis, išklotomis travertinu. Visa tai buvo įrėminta siena, kurios storis 25 mper kurį buvo koridorius, vedantis nuo įėjimo į pirmąjį žiedinį greitosios pagalbos automobilį. Iš išorės mauzoliejų juosė aukštas bokštas 12 m išorinė siena padengta travertinu. Iš viso konstrukciją sudarė penki sienų žiedai, supantys centrinį stulpą.

Didesnė paslaptis – viršutinės, neišlikusios pastato dalies išvaizda. Iš užrašų Šv. 7 m. pr. m. e. senovės geografas Strabo žinome, kad viršutinė mauzoliejaus dalis buvo masyvaus, medžiais apaugusio piliakalnio pavidalu, kurio viršuje buvo bronzinė pirmojo imperatoriaus statula. Piliakalnis turėjo būti dengtas balto akmens pagrindu, t. y. statiniu, kuris iš dalies išlikęs iki šių dienų. Nors Strabonas piliakalnį pristato kaip vienodą piliakalnį, istorikai linkę ginčytis, kad medžiais apaugusis pylimas juosė apskritą antstatą, kurio šiandien nėra.

Yra įvairių hipotezių, paaiškinančių vienos ar kitos mauzoliejaus formos pasirinkimą. Paprasčiausias paaiškinimas yra tai, kad jis buvo sukurtas pagal modelį Etruskų pilkapiai (tumulus). Kitos teorijos teigia, kad ten buvo piliakalnis prisiminti kapus, pastatytus helenistinėje Azijoje. Galbūt net modelis buvo neišsaugotas jo paties kapas Aleksandras Didysis Aleksandrijoje (deja, iki mūsų laikų neišliko joks vaizdas).

Taip pat gali būti, kad Augustas įsakė pastatyti pastatą, nurodydamas Trojos kunigaikščių piliakalnius. Taip yra dėl to, kad imperatorius kūrė mitą apie savo šeimą kaip pabėgėlių iš Trojos palikuonis. Tačiau problema yra chronologija, juk mauzoliejaus statybos metu Oktavianas buvo „tik“ konsulas ir Virgilijus jis tik pradėjo rašyti, o tai truks daugelį metų Eneidai. Tačiau galbūt jau tada būsimasis imperatorius tiksliai žinojo, kokį palikimą paliks?

Verta paminėti ir tai, kad prie įėjimo į Augusto mauzoliejų stovėjo du raudono granito obeliskai. Jie išliko iki mūsų laikų, tačiau šiandien aptinkami ir kitose Romos vietose – viena stovi prie Šv. Quirinale aikštė (priklauso Piazza del Quirinale). Po Augusto mirties abiejose įėjimo pusėse buvo pakabintos bronzinės lentos su didžiausiais jo pasiekimais, kuriuos pats imperatorius įdėjo į savo autobiografiją. Dieviškojo Augusto darbai (lot. Res Gestae Divi Augusti).

Apsilankius Kapitolijaus muziejus, o tiksliau Tabularium, neaplenk ir vienos iš išlikusių, anksčiau mauzoliejuje buvusių laidojimo urnų. Tai priklausė Agrippina vyresnioji, Kaligulos motina, o viduramžiais jis buvo naudojamas kaip kukurūzų matas.

Tolesnė Augusto mauzoliejaus istorija

Mauzoliejaus likimas po romėnų pasaulio žlugimo buvo neramus. Tikriausiai jie pirmą kartą buvo apiplėšti V amžiujekai į miestą įsiveržė gotų gentys. IN XII amžius teises į žemę perėmė Colonna šeima, kurios atstovai buvusį kapą pavertė įtvirtinta tvirtove, kurioje buvo jų buveinė. Tačiau tvirtovė egzistavo neilgai – tikriausiai jau buvo 1241 m jį sunaikino popiežiaus kariuomenė Grigalius IX. Per ateinančius šimtmečius apgriuvęs pastatas buvo naudojamas kaip karjeras, iš kurio buvo renkamas vertingas travertinas. Per tą laiką visa vietovė buvo apaugusi ir panašesnė į laukinį sodą, o ne į pirmojo Romos imperatoriaus laidojimo vietą.

IN 1354 m kūnas buvo sudegintas mauzoliejuje Coli di Rienzo, Liaudies revoliucijos Romoje lyderis, pasivadinęs pats paskutinė romėnų tribūna. IN XVI amžiuje statybos teises įsigijo kaimynystėje gyvenanti šeima Soderini. Buvusio mauzoliejaus viršuje jie kūrė nuostabius sodus, o apačioje esančiose patalpose saugojo senovinių skulptūrų kolekciją.

Pusė Aštuonioliktas amžius objektas pateko į portugalų aristokrato rankas. Tai pavertė jį amfiteatru, kuriame jis buvo organizuotas bulių kautynių pasirodymai. Kitame amžiuje teises į pastatą perėmė Bažnyčios valstybė ir jame įkūrė teatrą. Iš 1907–1936 m mauzoliejaus pagrindu buvo pastatyta visoje Europoje žinoma koncertų salė, vadinama Augusteokurioje galėtų tilpti 3500 žiūrovų.

IN 1936 m pradėta didžioji visos teritorijos rekonstrukcija, kurios tikslas – atriboti monumentalią aikštę Piazza Augusto Imperatore. Jos centrinis taškas turėjo būti senovinis mauzoliejus, apsuptas modernių pastatų. Viena iš esminių rekonstrukcijos prielaidų buvo atstatyti kapą į senovinį pavidalą – tam buvo nugriauti beveik visi viduramžių ir šiuolaikinių laikų elementai, tarp jų ir geležinis koncertų salės stogas. Tikriausiai visos šios pastangos buvo dedamos dėl vieno tikslo – fašistinio judėjimo pradininkas po jo mirties turėjo pailsėti buvusiame Augusto mauzoliejuje. Benito Mussolini (kuris laikė save naujuoju imperatoriumi).

Augusto mauzoliejaus lankymas

Aikštėje rasime Augusto mauzoliejų Piazza Augusto Imperatore. Paminklas yra žemiau gatvės lygio, pirminiame aukštyje. Dar visai neseniai sugriautas Oktaviano Augusto kapas buvo neprižiūrimas, jam iškilo pavojus sugriūti ir į jį galėjo užkopti bet kas. IN 2016 m pradėtas įgyvendinti keletą metų trukęs projektas, skirtas paminklui atnaujinti ir paversti jį turistų traukos objektu. Darbai buvo baigti pirmoje pusėje 2022 m ir šiandien Augusto mauzoliejus atviras lankytojams.

Aktualią informaciją apie lankymo taisykles, įėjimo laiką ir bilietų kainas rasite šiame puslapyje.

Bibliografija

– Amanda Claridge:Roma. Oksfordas: Oxford University Press.