Adomas Mickevičius laikomas didžiausiu lenkų poetu. Jis taip pat buvo publicistas, politinis ir religinis aktyvistas, vertėjas ir filosofas, akademinis mokytojas ir mistikas.
Jis taip pat aktyviai dalyvavo kariniame lėktuve. Jis padarė didžiulę, net magišką įtaką visiems, kurie su juo bendravo.
Jau jaunystėje jis buvo didelis autoritetas bendraamžiams, o vėliau – tapo tautiniu bardu ir dvasiniu emigracijos lyderiu.
Žemiau galite perskaityti keletą įdomių faktų apie Adomą Mickevičių.
1. Mickevičius debiutavo Tygodnik Wileński 1818 m. su daina "Zima Miejska".
2. Mickevičius niekada nesilankė nei Krokuvoje, nei Varšuvoje. Būdamas 26 metų visam laikui išvyko iš Lietuvos, į kurią nuolat grįždavo savo darbuose. Pasitraukimo priežastis buvo teismo nuosprendis prieš filomatus – slaptą slaptųjų studentų draugiją.
3. Po kelių mėnesių kalėjimo, asmeniškai patvirtintas Joachimo Lelewelio. Mickevičius buvo paleistas 1824 metų balandį. Po trumpo laiko Vilniuje, spalio 25 d., Mickevičius ir jo draugai turėjo išvykti iš šalies.
4. Nuteistas apsigyventi Rusijoje, prieš carinės valdžios ketinimus, liko tarp vietinio elito ir užmezgė draugystę su dekabristais ir Puškinu. Savo improvizacijomis prancūzų kalba jis užkariavo Rusijos ir Lenkijos aristokratiją.
5. Kai Mickevičius buvo penkerių metų, jis nukrito nuo stogo ir taip prarado sąmonę. Mama jį iškart rekomendavo Švč. Mergelei, po kurios jis atgavo sąmonę. Šį įvykį jis įtraukė į Invokaciją.
6. Mickevičius lankė dominikonų vadovaujamą mokyklą Nowogrodzeke. Mokydamasis ketvirtoje klasėje, kunigas Dzvonkovskis, kuris buvo literatūros profesorius, davė savo mokiniams gana sunkius namų darbus. Jie turėjo parašyti eilėraštį ar prozą tam tikra tema. Kai kitą dieną perskaitė Mickevičiaus eilėraštį, jis įtarė, kad jam padeda tėvas, kuris tuomet garsėjo smulkiais kūriniais. Nors Mickevičius tvirtino, kad darbus atliko pats, bet taip ir gavo nuobaudą – teko klauptis klasėje. Berniuko tėvas neigė jam padėjęs, todėl profesorius atsiprašė Mickevičiaus ir patarė eiti šiuo keliu, nes jis taps savo šalies pasididžiavimu.
7. Lenkų bardas negalėjo pasigirti labai gera kilme, nes Mickevičiams po diržu buvo daugybė teismų ir kivirčų, jie turėjo reikalų ir su lupikavimu. Tikriausiai ne itin maloniomis aplinkybėmis mirė du poeto artimieji. Mickevičiaus protėviai pamėgo mokėjimus vėluojančius klientus ir po metų perėmė jų turtą. Taip pat pasakojama, kad Mickevičiaus senelis nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, bet nuostabiai skaičiavo, ką efektyviai panaudojo suteikdamas paskolas labai dideliu procentu.
8. Adamas Mickevičius su savo 14 metų jaunesne žmona Celina Szymanowska susipažino Rusijoje, bet tada labiau domėjosi jos mama, kuri buvo garsi pianistė. Tačiau netrukus po „Pan Tadeusz“ išleidimo jis ją vedė. Tai sulaukė didelio lenkų imigrantų bendruomenės nenoro. Ji buvo kritikuojama dėl ekstravagancijos, psichikos disbalanso ir noro dominuoti santykiuose. 1838 metais ji save laikė Dievo Motinos įsikūnijimu, lenkų tautos pranaše ir atpirkėja. Ji taip pat teigė turinti gydomųjų galių. Iš pradžių Mickevičius savo žmoną prižiūrėjo pats, bet vėliau išsiuntė į ligoninę dėl bepročių Vanves mieste. Su Szymanowska jis susilaukė šešių vaikų.
9. Mickevičius susituokė su skolintu fraku, ir viskas dėl nesusipratimo. Jo draugai paliko jo vestuvinius drabužius bute, bet jis nuėjo tiesiai pas savo leidėją ir vestuvių liudininką – Eustachijų Januškevičių. Pamatęs Mickevičių nepasiruošusį, atidavė jam marškinius ir fraką. Dėl šios priežasties jis pats ceremonijoje nedalyvavo. Poetas į bažnyčią atvyko valandą pavėlavęs, bažnytininkui jau užgesinant žvakutes.
10. Poetas draugavo su Andrzejumi Towiańskiu – lenkų filosofu ir religiniu lyderiu, be to, propagavo savo įkurtą judėjimą – „Dievo reikalų ratą“. Jų įsitikinimu, Lenkija buvo vadinamasis „tautų Mesijas“, o jos kančia turėjo būti išsivadavimas visam pasauliui. Tačiau po dvejų metų Mickevičius šią draugystę nutraukė.
11. Dėl to, kad Lapkričio sukilimo metu jis aktyviai nedalyvavo kovose, buvo apkaltintas, kad kovojo tik žodžiais.
12. Visi jo kūriniai buvo parašyti tik lenkų kalba, tačiau jis buvo laikomas ir Lietuvos bei Baltarusijos bardu.
13. Mickevičius apie motinos mirtį sužinojo pavėlavęs tris mėnesius. Ačiū jo kolegoms, kurie norėjo apsaugoti jį nuo perteklinių išgyvenimų.
14. Tikriausiai dėl neaiškios rašysenos ir rašybos klaidų profesorius Ernstas Groddeckas nepriėmė Mickevičiaus lotyniško tezės. Taigi jam liko žemesnis filosofijos laipsnis. Tačiau tai nesutrukdė jam vėliau pademonstruoti išsamių šios srities žinių, daugiausia dirbant Šveicarijoje Lotynų kalbos profesoriumi Lozanos universitete.
15. 1822 m. išleistas jo poezijos tomas pavadinimu „Ballady i romanse“ lenkų literatūros istorijoje atvėrė naują erą – romantizmą.
16. Jis patyrė didelę neišsipildžiusią meilę Marylai Wereszczakówna, su kuria susipažino 1819 m. Tuhanowicze. Tuo metu ji buvo grafo Wawrzynieco Puttkamerio, už kurio netrukus ištekėjo, sužadėtinė. Kai kuriuos gražiausius savo eilėraščius jis skyrė Marylai.
17. Jis bandė vesti Ewa Ankwiczówna, bet negavo jos tėvų sutikimo, kurie nenorėjo atiduoti savo dukters vargšui poetui. Dviejų didžiausių jo kūrinių herojės vėliau buvo pavadintos mylimos moters vardu: „Pan Tadeusz“ ir „Dziady“.
18. Žlugus Lapkričio sukilimui, jis su pabėgėlių banga išvyko į Drezdeną, kur per labai trumpą laiką sukūrė trečiąją Dziady dalį.
19. Atvykęs į Paryžių, kaip ir dauguma emigrantų, jis patyrė policijos priekabiavimą ir skursta. Tokiomis sąlygomis 1834 metais jis sukūrė humoristinį ir nostalgišką kūrinį „Panas Tadeušas“, kuris tapo tikėjimo metafizine pasaulio tvarka ir harmonija prieš istorijos žiaurumą simboliu, atimant iš jos piliečių tėvynę.
20. Mickevičius dalyvavo spektakliuose ir, būdamas gana mažo sudėjimo vyras, daugiausia vaidino moteriškus personažus.
21. Jis turėjo šunį, dėl kurio jam buvo sunku rašyti poeziją.
22. Legenda pasakoja, kad akušerė perkirpo jam virkštelę virš knygos, kad jo gyvenimas būtų skirtas tyrimams.
23. Mickevičius per savo gyvenimą kraustėsi daugiau nei 40 kartų.
24. Ypač didelę įtaką jo kūrybai padarė Gėtė
25. Mickevičius mirė per choleros epidemiją 1855 metais Konstantinopolyje, kur dar bandė organizuoti kariuomenę, kuri pradėtų kariauti prieš Rusiją. Minint šimtąsias jo mirties metines Konstantinopolyje, atidarytas Adomui Mickevičiui skirtas muziejus.
26. Iš Konstantinopolio Mickevičiaus kūnas buvo pargabentas į Prancūziją ir palaidotas didžiausiame Lenkijos nekropolyje Monmoransyje, tačiau 1890 metais Mickevičius buvo pargabentas į Lenkiją ir palaidotas Vavelyje.
27. Dirbdamas Kaune mokytoju Mickevičius užmezgė romaną su ištekėjusia moterimi, gydytojo žmona - Karolina Kowalska.
28. 2014 metais „Pano Tadeušo“ rankraštis buvo įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lenkijos nacionalinį sąrašą.