Romėnų agora (dar vadinama Romos forumu, graikų: Ρωμαϊκή Αγορά) Atėnuose yra vienas iš nedaugelio senovinių kompleksų, kurio griuvėsius galima rasti Graikijos sostinės centre.
Tarp rajonų yra Romos Agoros archeologinė vietovė Monastirakis ir Plaka, mažiau nei du šimtai metrų į šiaurę nuo Atėnų Akropolio ir tiesiog kelios minutės pėsčiomis nuo Monastiraki aikštės.
Šalia Romos agoros verta pasivaikščioti net tada, kai bilieto pirkti neplanuojame, nes iš gretimų gatvių pamatysime svarbiausius paminklus.
Istorija ir architektūra
Romos agora buvo sukurta remiant Imperatorius Oktavianas Augustas tarp 19 ir 11 m. pr. m. e.. Naujos turgaus aikštės statyba buvo neišvengiama – Graikijos Agora buvo taip tankiai užstatyta, kad nebeužteko vietos normaliai komercinei veiklai.
Naujoji agora turėjo tarnauti kaip turgavietė, šalia jos neplanuota statyti monumentalių visuomeninių pastatų. Abi agoras skyrė tik 150 metrų.
Forumas buvo stačiakampio formos pastatas su matmenimis 111 m x 104 m, su atviru kiemu, įrėmintu jonų tvarka kolonomis dekoruotu portiku. Galinėje portiko dalyje buvo parduotuvės, biurai ir sandėliai.
Į Romos Agorą vedė trys įėjimai: du monumentalūs propilijų formos vartai iš vakarų ir rytų ir vienas mažesnis įėjimas iš pietų. Paskutinis buvo sujungtas laiptais su gatve, kuri ėjo virš forumo.
Forumas buvo atstatytas valdant imperatoriui Adrianas. Tai buvo vienas svarbiausių jo ambicingo Atėnų plėtros projekto akcentų. Vienas svarbiausių pakeitimų buvo vidinio kiemo išklojimas.
Kada buvo sunaikinta senovės struktūra, neaišku. Greičiausiai tai buvo 3 amžiuje - miesto užgrobimo metu Heruli arba vėlesnis reidas Visigotai.
Naujaisiais laikais ši sritis buvo naudojama iki XIX a. Bizantijos laikais čia buvo namai, bažnyčios ir parduotuvės, o okupantai turkai pastatė XV amžius mečetė Fethiye uogienė, taip pat žinomas kaip Užkariautojų mečetė.
Iš XIX a archeologai dirba Romos Agoros teritorijoje, kurios dėka į dienos šviesą iškelta didžioji dalis senovės komplekso.
Romos agoros lankymas: paminklai ir lankytinos vietos
Palyginti su Akropoliu ar Graikijos Agora, Romos forumo archeologinė vietovė turistams nelabai ką siūlo. Neskaitant vakarinių vartų ir būdingų aštuonkampių Vėjų bokštas iš senovės iki mūsų laikų išliko tik sienų fragmentai ir pavienės, restauruotos kolonos.
Abu geriausiai išsilaikiusius pastatus galime pamatyti iš išorės, vaikščiodami po archeologinę vietovę, nereikalaujant bilieto.
Atėnės vartai Archegetis (gr. Πύλη της Αρχηγέτιδος Αθηνάς)
Vienas iš dviejų geriausiai išlikusių senovės pastatų yra Atėnų vartai Archegetiskuris buvo pastatytas iš pentelitinio marmuro 11 m. pr. m. e..
Monumentalus įėjimas (vadinamas propyly) buvo sukurtas finansinių išteklių dėka Julijus Cezaris ir Oktavianas Augustas. Atėnų gyventojai pastatą skyrė miesto globėjai Atėnei. Apie vartų pašventinimą ir rėmėjus žinome ant jų iškalto užrašo dėka.
Jis išliko iki mūsų laikų architravas, paremtas keturiose dorėniškos tvarkos kolonose.
Rytų vartai
Deja, antrasis iš monumentalių propilų iki mūsų laikų neišliko. Iš karto už restauruotų kolonų matome rytinių vartų pamatus.
Įėjimą puošė keturios joninės tvarkos kolonos, o vartai – iš Himeto kalno marmuro.
Kolonada pietinėje ir rytinėje forumo pusėse
Romos agoros teritorijoje jau daugiau nei šimtą metų buvo vykdomi archeologiniai darbai, kurių dėka pavyko atkurti kolonados fragmentus. Rytinėje pusėje stovi ilga nebaigtų kolonų eilė, o pietinėje pusėje perstatytas portiko fragmentas su trimis kolonomis ir antablementu.
Vėjų bokštas (graikiškai Αέρηδες)
Geriausiai išlikęs pastatas archeologinėje vietovėje yra Aštuonkampis Vėjų bokštaskuris yra visiškai pagamintas iš pentelito marmuro. Pastatas yra aukštas 13,80 msu skersmeniu apie 8 m. Viduje buvo du įėjimai (propyley), o iš pietų prie pastato ribojasi nedidelis kambarys, pastatytas apskrito plano.
Paminklas buvo greta „Agoros“ pastato, tačiau nėra visiško susitarimo dėl jo pastatymo datos. Tai galėjo atsirasti pabaigoje II amžiuje prieš Kristų, tai yra, gerokai prieš Romos ekspansiją. Kita hipotezė yra ta, kad už projektavimą buvo atsakingi astronomas ir architektas Andronikas iš Kyrros, o pastatas buvo pastatytas apytiksliai 50 m. pr. Kr..
Pastatas turėjo tarnauti kaip laikrodis, kaip buvo vadinama laiko ir oro sąlygų stebėjimo vieta.
Kiekvieną Vėjų bokšto sieną puošia gerai išlikę reljefai, vaizduojantys aštuonių vėjo dievybių personifikacijas.
Jie yra (pagal kryptį):
- Boreas (šiaurės vėjas),
- Kajkias (šiaurės rytų vėjas),
- Apeliotas (rytų vėjas),
- eurų (pietryčių vėjas),
- Notos (pietų vėjas),
- Lūpos (Pietvakariai),
- Zefyras (vakarų vėjas),
- Sciron (šiaurės vakarų vėjas).
Originalus pastato stogas išliko iki mūsų laikų, kuris susideda iš 24 diskai ir apvalus kertinis akmuo, ant kurio stovi korintietiškas plaktukas. Jo viršuje turėjo būti Tritono skulptūra, kuri, besisukdama su vėju, nurodydavo jo kryptį.
Viduje buvo vandens laikrodžio (ar kito įrankio) mechanizmas, su būdingais įdubimais.
Vėjų bokštas Bizantijos laikais buvo naudojamas kaip bažnyčios varpinė (manoma, kad freskų fragmentai XIII amžiuje), o turkų okupacijos metais pastatas buvo paverstas musulmonų vienuolynu (tekke), ką liudija mihrabas, t.y. būdinga maldos niša. Šiuo metu verta paminėti, kad tai dar tik pradžioje XIX a pastatas buvo beveik pusiau uždengtas. Įjungta Aštuonioliktas amžius peizažuose aiškiai matyti, kad įėjimas buvo labai žemas.
Tik posūkyje 1838-1839 m Atėnų archeologijos draugija atidengė paminklą originaliu pavidalu.
Nors pagrindinė bokšto patalpa tuščia, šis žingsnis viduje – tai unikali galimybė savo akimis pamatyti helenizmo architektūros meną.
Agoranomonas
IN 1-asis amžius, netoli Vėjų bokšto, kvadratinis pastatas, vadinamas Agoranomonas. Jis buvo daug aukščiau rytinių vartų ir į jį vedė platūs laiptai.
Iki mūsų laikų jo išliko nedaug – tik fasado fragmentas su trimis arkomis.
Dėl antablemento esančio užrašo žinoma, kad Agoranomionas buvo skirtas Atėnei Archegetiui ir imperatoriui Oktavianui Augustui, kurie aukojo lėšas Romos Agoros statybai, o po jo mirties buvo priskiriamas prie dievų.
Labai tikėtina, kad ši struktūra buvo šventykla, kurioje buvo garbinamas Augustas, tačiau nėra įtikinamų įrodymų.
Fethiye Dżami mečetė (graikų: Φετιχιέ Τζαμί)
Iki pusės XV amžius vietoj Fethiye Dżami mečetė buvo ankstyvoji krikščionių bazilika. IN 1456 m Osmanai įžengė į miestą ir beveik iš karto pradėjo dirbti, kad krikščionių šventykla būtų paversta musulmonų mečete.
Toks greitas veiksmas buvo susijęs su planuojamu Osmanų imperijos sultono vizitu Atėnuose Mehmedas Antrasis užkariautojas. Naujoji mečetė buvo skirta švęsti epochinę sultono pergalę – Konstantinopolio užkariavimą, taigi ir senąjį šventyklos pavadinimą: Užkariavimo mečetė arba Užkariautojų mečetė.
Antroje pusėje 18-ojo amžiaus nugriauta XV a pastatas ir iškilo didingesnė mečetė, kuri išliko iki šių dienų. Nuo tada, kai Graikija atgavo nepriklausomybę XIX a pastatas turėjo įvairių funkcijų. Praėjusį dešimtmetį nuspręsta ją atnaujinti, o nuo 2022 m viduje vyksta įvairios parodos.
Roman Agora: bilietai, darbo valandos, praktinė informacija
Į archeologinę vietovę galime patekti įsigiję vieną bilietą arba bilietą į septynias Atėnų archeologines vietas.
Vienkartinio bilieto kaina priklauso nuo sezono. Suaugusiųjų bilietų kaina:
- nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.: 8€,
- nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.: 4€.
Jaunesni nei 25 metų asmenys įleidžiami nemokamai. Vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims taikoma 50% nuolaida.
Vienkartinio bilieto kaina tokia didelė, kad perkant bilietą apsimoka apsilankyti Romos Agoroje. prie septynių senovinių Atėnų paminklų kaina 30€. Jame yra: Akropolis, Graikijos Agora, Romos Agora / Forumas, Adriano biblioteka, Keramejkos kapinės, Lykeion archeologinė vietovė ir Olimpinio Dzeuso šventyklos. Bilietas galioja penkias dienas. Per šį laiką į kiekvieną atrakcioną galime patekti vieną kartą. Dėmesio! Prenumeratos atveju žiemos nuolaidos nėra.
Dabartines darbo valandas ir nemokamo įėjimo dienas galite rasti čia.
