Diokletiano rūmų griuvėsiai yra gerai žinomas paminklas. Tačiau nedaugelis žino, kad keli kilometrai į šiaurę nuo miesto centro galite pamatyti senovinio miesto, kurio gyventojai įkūrė šiuolaikinį Splitą, liekanas.
Salona (Solin) – istorija
Miesto ištakos siejamos su ilirų gentimiskuris turėjo svarbų uostą šioje srityje. Manoma, kad tai buvo gana daugiakultūrė gyvenvietė, kurioje taip pat gyveno graikai ir naujakuriai iš Italijos. Ilyrų su romėnais vadovaujamų karų metu miestas pateko į jaunos Romos respublikos valdžią. Salonas buvo minimas Aleksandrijos Appiano kronikoje "Romos istorija" - pagal šį veikalą 118 m. pr. Kr. konsulas Liucijus Cecilijus Metelis be aiškios priežasties paskelbė karą vietos tautoms. Tačiau jie nesipriešino, priešingai – priėmė užpuoliką kaip draugą ir visą žiemą išbuvo Salone. Nepaisant to, senatas suteikė konsului teisę triumfuoti ir suteikė jam Dalmatino pravardę.
Paskutinis ilirų bandymas siekti nepriklausomybės įvyko per vadinamąjį Bato sukilimas (6-9 po Kr.). Sukilėlių pajėgos grasino Salonui, tačiau miestą gynė romėnai. Paradoksalu, bet okupantų valdžia garantavo sparčią plėtrą. Salona tapo visos provincijos, vadinamos Dalmatija, sostine. Didžiausiu raidos periodu laikomas Diokletiano, kuris čia gimė ir atsisakė sosto, persikėlė į monumentalius rūmus, pastatytus už kelių kilometrų į pietus nuo čia. Spėjama, kad tuo metu gyventojų skaičius galėjo siekti 60 000 žmonių! Salona taip pat buvo svarbus krikščionybės centras. Antrajame laiške šv. Paulius Timotiejui, skaitome apie šv. Titas, todėl tikėtina, kad jis buvo provincijos sostinėje. Pagal tradiciją pirmasis Salonos vyskupas buvo šv. Venantijaus kankinys iš imperatoriaus Valerijono laikų (kitų šaltinių duomenimis, buvo Deliminio, dabartinio Tomislavgrado, vyskupas). Kitas vyskupas - Šv. Domnionas čia taip pat patyrė kankinio mirtį.
Miestas buvo užkariautas ir nuniokotas per barbarų invazijas VII amžiuje (pagal viduramžių kronikas, agresoriai kilę iš šiuolaikinės Lenkijos teritorijų ir davė pradžią šiandieninei Kroatijai). Bėgliai apsigyveno buvusiuose Diokletiano rūmuose ir įkūrė miestą Spalatum (skilimas). Šventųjų relikvijos buvo paimtos iš Salono – kas iškeliavo į Romą, kas į Splitą. Miestas liko barbarų rankose, o vėliau pateko į Bizantijos, o paskui Kroatijos valdžią. Viduramžiais ji vaidino gana svarbų vaidmenį – tapo kelių Kroatijos valdovų laidojimo ir karūnavimo vieta. Tų laikų liekanos yra bažnyčios (viena sugriuvusi), esančios į vakarus nuo senovinių pastatų. Sparčiai besivystantis Splitas nesuteikė jokių šansų Salonos atgimimui.
XVI amžiuje venecijiečiai nugriovė romėnų amfiteatro griuvėsius. – buvo baiminamasi, kad per turkų invaziją įsibrovėliai gali jį paversti bastionu, iš kurio vykdys artilerijos ugnį.
Susidomėjimas senovės didmiesčiu sugrįžo XIX a. Puikus tyrinėtojas čia atliko išsamius archeologinius tyrimus Kun. Franė Buličius. Būtent jis 1894 metais Salone organizavo tarptautinį krikščioniškosios archeologijos kongresą. XX amžiuje jis paskelbė keletą darbų apie radinius archeologas Mirko Cecičius.
Salona (Solin) – ekskursijos
Dėl didžiulės senovinių griuvėsių ploto jų lankymui pravartu skirti apie 2 valandas. Geriausia pradėti nuo Manastirine įėjimo (netoli autobusų stotelės). Be kita ko, pamatysime:
Manastirinas
Pavadinimas greičiausiai kilęs iš žodžio "vienuolynas". Galbūt būtent jos dėka XIX amžiuje šia vieta susidomėjo archeologai (naujaisiais laikais čia buvo vynuogynai, o senamiesčio nebuvo nė pėdsako). Už miesto sienų (pagal tuometinę praktiką skirti vietas nekropoliams) yra vienos didžiausių ankstyvųjų krikščionių kapinių, esančių po atviru dangumi. Iki šiol archeologai čia rado apie tūkstantį palaidojimų. Pradžioje čia nelegaliai buvo laidojami nužudyti krikščionys – tikriausiai žemė priklausė kažkokiems vardo nežinomiems uždraustos religijos šalininkams.
Po Milano edikto, įteisinusio iki šiol persekiojamą kultą, čia pradėti statyti gražiai dekoruoti sarkofagai. Išlikę užrašai ir reljefai daug pasakoja apie krikščionybės pradžią (pvz., buvo laikoma garbe turėti kapą šalia garsaus kankinio, buvo švenčiamos mirusiųjų dorybės, tokios kaip ištikimybė santuokai, biblinės scenos ir šventųjų atvaizdai buvo išraižyti). Ant vieno iš karstų yra įrašas, pagal kurį 614 m. buvo palaidota moteris, kuri prieš avarų invaziją su Sirmiu pabėgo į Saloną. Kapinių centre išlikę bazilikos griuvėsiai. Iš pradžių čia buvo pastatyta nedidelė koplyčia, kuriame buvo įamžinti kankiniai (tarp jų ir šv. Domnicas bei šv. Venantijus). Manastriną išplėšus vokiečiams (gotams), buvo pastatyta nauja trijų navų šventyklakurio židiniu ji tapo buvusi koplyčia.
Bažnyčia buvo vadinama "kankinių šventykla". Avarų invazijos metu pastatas buvo sunaikintas, o pabėgėliai pasiėmė vertingiausias relikvijas. Šalia nekropolį juosiančios sienos yra sarkofagaskur palaidotas archeologas kunigas Frane Bulić. Jo palaidojimas sukurtas pagal dviejų senovinių sarkofagų, aptiktų tyrimų metu, ir užrašo modelį „Hoc in tumulo iacet Franciscus Bulić… servans reverenda limina sanctorum“ („Šiame kape guli Prancūzija Buličius… sauganti garbingus šventųjų palaikus“) sukūrė pats suinteresuotas asmuo.
Tusculum
Įėjus į griuvėsius matomas pastatas neturi senovinės kilmės. Jis buvo pastatytas tėvo Buličiaus prašymu kaip archeologų darbo vieta ir kaip konferencijų salė Tarptautiniam krikščioniškosios archeologijos kongresui. Pavadinimas reiškia Cicerono vilą, o pats pastatas buvo pastatytas pagal senovinių pastatų modelį. Šiandien čia dirba tyrinėtojai, atliekantys kasinėjimus Salone, taip pat čia organizuojami Tėvo Buličiaus memorialinis kambarys. Už Tusculum galime kurį laiką pailsėti sodas ir toliau važiuokite pažymėta prospektu. Šiuo metu jaunieji Splito žmonės dažnai nusprendžia čia rengti vestuves.
Bazilikos ir vyskupų buveinė (Episcopal centar)
Tiesiai už miesto sienų matome kitos bazilikos griuvėsius ir vyskupo sostinę. Archeologų teigimu, krikščionys šioje vietoje susitikdavo persekiojimų laikais (privačiame bute buvo nedidelė oratorija). Štai kodėl, įsigaliojus Milano ediktui, ši vietovė buvo pasirinkta naujos šventyklos statybai. Taip pat iškilo vyskupo būstinė, o vėlesniais amžiais – dar dvi bažnyčios. Iš išlikusių griuvėsių galima nustatyti sienų eigą ir nustatyti atskirų šventyklų išdėstymą bei svarbiausias dalis (matomos pusapvalės apsidės, viena iš bažnyčių išlaikiusi graikiško kryžiaus formą).
Kiek toliau veikė terminės pirtys ir pirtys. Tai buvo bene didžiausias tokio pobūdžio kompleksas mieste. Įdomu tai, kad karšto vandens privalumais naudojosi ir pagonys, ir krikščionys – archeologai ant kai kurių akmenų rado iškirstus kryžius.
"Penki tiltai"
Kitas iš saugomų objektų yra buvusio penkių arkų tilto liekanos. Ji driekėsi virš čia tekėjusios Jardo upės užkampių. Jis sujungė miestą su pakrantės keliu. Tikriausiai čia veikė ir alyvuogių malūnas ar audėjų ar folijos meistrų dirbtuvės.
Forumas
Buvusio miesto centras buvo šiandieninių kasinėjimų pietuose. Jį sudarė platus turgus (forumas), teatras ir šventykla, skirta Jupiteriui, Junonai ir Minervai. Teatras buvo įkurtas apie I mūsų eros amžių ir jame galėjo tilpti kiek daugiau nei 3000 žiūrovų. Vystantis miestui, reikėjo plėsti ir forumą, ir amfiteatrą, kas buvo daroma Diokletiano laikais. Tada buvo sukurti dekoratyviniai prieškambariai. Nutrūkus krikščionių persekiojimui, forumas neteko savo funkcijos, o bazilika tapo nauju salono gyvenimo centru.
Kapljuč
Po šiuo vardu jie slepiasi seniausios Salonos bažnyčios liekanos. Bazilika iškilo dar IV a., ji buvo skirta penkiems vietiniams šventiesiems kankiniams, nužudytiems netoliese esančiame amfiteatre (tai kunigas Asterijus ir keturi kariai: Antiochianas, Gajanas, Paulinas ir Telijus). Iš pradžių jie buvo palaidoti netoliese esančiose pagonių kapinėse, tačiau persekiojimui pasibaigus palaikai buvo patalpinti naujoje bazilikoje. Šventykla buvo išplėsta VI amžiuje.
Amfiteatras
Turbūt didžiausias pagoniškų salonų pastatas buvo įsikūręs miesto pietvakariuose. Visas pastatas buvo pastatytas II mūsų eros amžiaus viduryje. Jis turėjo amfiteatrą trijų aukštų ir daugiau nei 2500 kvadratinių metrų ploto arena. Įjungta publika galėtų atsisėsti apie 17 000 žmonių. Šalia dirbo Nemezio šventykla. Susirinkusieji dažniausiai stebėjo gladiatorių kovas, nors buvo rodoma ir žudančių krikščionis. Pirmieji arenoje mirė vyskupas Domnionas ir penki kankiniai (304 m.). Nutrūkus persekiojimui, krikščionys Nemezio šventykla buvo atstatyta į koplyčią, skirtą nužudytiesiems. Vėliau gladiatorių kovos buvo uždraustos, tačiau susidūrimai su gyvūnais vis tiek buvo rodomi. Šiuo metu amfiteatro griuvėsiai, esantys šalia Manastirine, yra viena geriausiai išsilaikiusių Salonos dalių.
Kitas
Šalia amfiteatro, vadinamasis Namas Parać tai yra mažas muziejus, kuriame galime pateikti kai kuriuos radinius iš kasinėjimų vietos Salone. Jei pasiseks, pamatysime archeologijos studentus, kurie dirbs prie paminklų atstatymo. Taikomi atskiri įėjimo bilietai.
Kitoje pusėje nuo autobusų stotelės (apie penkis šimtus metrų į šiaurės vakarus – vieta: 43 ° 32'36.7 "N 16 ° 28'30.8" E) yra išlikę bažnyčios liekanos ir mažesnės krikščionių kapinės, vadinamos Marusinac. Palaidotas čia Šv. Anastazas, vienas iš Splito globėjų. Jis buvo amatininkas, nuteistas mirties bausme už tai, kad nupiešė kryžių ant namo durų. Jis buvo įmestas į vandenį, prie kaklo pririštas girnas. Jis buvo garbinamas kaip audėjų ir rašytojų globėjas. Sugriuvus salonui, jo palaikai dėl atsitiktinumo pateko į Splitą, kur jie tebėra ir šiandien.
Salona (Solin) – praktinė informacija
(2022 m. rugsėjo mėn.)
-
Geriausia eiti į saloną autobusu 1 linija – nuo HNK stotelės, t.y. nuo Nacionalinio teatro (Hrvatsko Narodno kazalište u Split, Trg Gaje Bulata 1). Išlipame Starine stotelėje prie pat įėjimo į griuvėsius (Manastirine). Salonas yra antroje zonoje, bilietas kainuoja 13 HRK. Bilietus galima įsigyti kioskuose arba autobusuose. Splite perkant bilietus iš vairuotojo taikomas 2 kunų priemoka. 2022 metais šios subsidijos buvo atleistos antrosios zonos bilietams.
-
Netoliese sustoja ir 22 autobusas (stotelė Zvonimira). Tačiau nuo ten mums dar liko daugiau nei kilometras pėsčiomis.
-
Kai kuriuose tinklaraščiuose ir svetainėse aprašoma galimybė į griuvėsius patekti neperkant bilieto (iš Put Salone gatvės). Nors ir įmanoma (kompleksas neaptvertas, jo patalpose yra sklypų), šio varianto tikrai nerekomenduojame – apart sąžiningumo, Romos amfiteatro ir bazilikos kapinių bei griuvėsių nepamatysime. (ten parduodami bilietai) – ir tai geriausiai išsilaikę senovinio miesto elementai.
-
Jis dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio nuo 9.00 iki 19.00, sekmadieniais nuo 9.00 iki 14.00 Bilietų kaina: 30 HRK (įprasta) ir 15 HRK (sumažinta). Taip pat turėsime sumokėti įėjimą į Parać namą – HRK 15.
-
Dėmesio! Jei einame į Saloną vasarą, nepamirškite pasiimti vandens ir galvos apdangalų. Mes ilgai vaikščiojame atviroje vietoje be medžių.
Salona (Solin) - kur miegoti?
Šiek tiek toli nuo jūros (ir visų pirma nuo madingų paplūdimių) Salona neturi tokios išvystytos viešbučių bazės kaip Splitas ar Trogiras. Dėl šios priežasties kainos čia gana aukštos, o viešbučių – nedaug. Paminklų mieste taip pat nėra tiek daug, kad būtų prasmė čia likti nakvoti. Išimtis gali būti tada, kai keliaujame per Kroatiją automobiliu ir mūsų nedomina paplūdimiai. Tokiu atveju galime pasirinkti likti šalia griuvėsių ir važiuoti autobusu į dienos kelionę į Splitą. Dėl to išvengsime automobilių stovėjimo aikštelės ir visur esančių kamščių paieškos. Apgyvendinimo šalia griuvėsių su nuosava automobilių stovėjimo aikštele pavyzdys: Apartamentai Fila i Jure (Mosećka 5 – kambarys 4 žmonėms su atskiru vonios kambariu).
Patikrinkite ir kitas apgyvendinimo vietas salone.
