Pastatytas pagal bazilikos planą Bazelio katedra (vok. Münster) yra vienas žymiausių miesto simbolių. Iš tolo pastatas išsiskiria raudono smiltainio sienomis ir spalvingomis stogo čerpėmis.
Tačiau šios krikščionių šventyklos istorija yra nerami ir kupina vingių.
Istorija
pradžioje buvo pastatyta pirmoji miesto katedra IX amžius ir ji buvo netoli šiandieninės šventyklos. Autorius IX amžiuje bažnyčioje, kurioje ėjo pareigas vyskupas, buvo pastatyti ir rūmai. Ankstyvųjų viduramžių raidos pabaiga atėjo su vengrų invazija pirmoje pusėje 10 akuris paliko tik pelenus.
Pradžioje buvo pastatyta nauja katedra XI amžiuje. Jos įkūrėjai buvo Vokietijos imperatorius Henrikas II Šventasis ir jo žmona Cunegundas. Šventyklos buvo pašventintos imperatoriškosios poros akivaizdoje 1019 m. spalio 11 d. Henrikas w 1146 m buvo kanonizuotas ir po kurio laiko tapo trečiuoju katedros globėju po Marijos ir Bazelio vyskupo kankinio Šv. Pantalus. Jo figūrą galime išvysti ir rotušėje, nes buvo išrinktas ir miesto globėju. Tokios formos ankstyvoji romaninė šventykla egzistavo tik nedaug 200 metųiki pabaigos XII amžius ją sudegino ugnis.
Netrukus prasidėjo rekonstrukcija romaniniu stiliumi, statybos darbai buvo baigti m 1225 m. Naujas dizainas išsiskyrė penki bokštai. 121 metai baigus rekonstrukciją lankėsi miestas baisiausia stichinė nelaimė šioje Europos dalyje. 1356 metų spalio 18 d Tais metais stiprus žemės drebėjimas nugriovė stogą ir visus bokštus. Miesto valdžia vėl ėmėsi šventyklos atstatymo. Darbai tęsėsi iki XV amžius. Atstatytos šventyklos architektūra gerokai skyrėsi nuo originalios. Šiandien jį galima laikyti romaninio ir gotikos stilių deriniu. Pabaigoje buvo atstatyti tik du priekiniai bokštai, o pietinėje pusėje – vėlyvosios gotikos vienuolynai.
Paskutinis neramus laikotarpis katedros istorijoje buvo reformacija. IN 1529 metų vasario mėn religinę revoliuciją palaikę sukilėliai įžengė į katedrą ir ją beveik visiškai nusiaubė. Motyvų, susijusių su Mariano ir šventųjų kultu, neišliko. Piktogramos ir viskas, ką užpuolikai siejo su katalikybe, buvo sunaikinta. Laimei, buvo išsaugoti artefaktai iš katedros lobyno, kurie šiandien yra Barfuesserkirche istorijos muziejuje. Katedra paskutinį kartą buvo restauruota m XIX ir XX a.
Katedros architektūra ir interjeras
Priekinis fasadas išsiskiria dviem bokštais su įspūdingomis jų globėjų statulomis ant sienų. Kairiojo bokšto globėjas yra Šv. Jerzy (vok. Georgsturm)ir teisingai Šv. Marcin (vok. Martinsturm). Dviejų dalių statula kairiajame bokšte vaizduoja šventąjį ant žirgo, kovojantį su drakonu. Skirtingai nuo daugelio kitų šio susidūrimo interpretacijų, ant Bazelio katedros sienos masyvus riteris puola susigūžusią ir nejudrią būtybę, kuri, persmeigta ieties, atrodo susitaikęs su užpuoliko likimu ir pranašumu.
Galutiniam bokšto projektui Šv. Jerzy tikriausiai buvo atsakingas už architektą Ulrichas fon Ensingenas, kuris išgarsėjo kaip katedrų bokštų dizaineris m Ulmas ir Strasbūras ir bažnyčioje Frauenkirche in Eslingenas.
Nėra iki galo aišku, iš kur atsirado šių dviejų šventųjų pasirinkimas. Nėra duomenų, kad bokštuose būtų buvę jiems skirtos koplyčios. Taip pat nežinoma, ar kuri nors iš statulos buvo pastatyta anksčiau 1356 m ir tragiškas žemės drebėjimas. Tačiau Bazelio katedra nėra vienintelė, kurioje toks derinys pasitaiko – abu šventuosius galime sutikti katedroje m. Regensburgas. Jų figūros neabejotinai nurodo dvi svarbias riterių dorybes - drąsa (Šv. Jurgis) ir labdara (Šv. Martynas). Skulptūra pietiniame bokšte vaizduoja vieną žinomiausių scenų iš Šv. Martinas, kuris žiemą prie Amjeno miesto vartų pusę savo palto atidavė susiraukšlėjusiam elgetai. Į akis iš karto gali patraukti minėto vargšo, gavusio apdangalą iš šventojo, trūkumas. Tikriausiai per Reformaciją ši figūra buvo pašalinta, be kurios šventasis tapo paprastu riteriu. Panaši strategija buvo taikoma ir rotušės fasadui, kur kūdikis buvo paimtas iš Marijos rankų, o į rankas įdėtas kardas.
Verta paminėti, kad daugelis katedrą puošiančių skulptūrų yra tik kopijos. IN XIX a svarbiausi iš jų buvo apgailėtinos būklės. Tuo metu prasidėjo restauravimo darbai, buvo užtaisyta daug spragų. XX amžiuje buvo sukurtos naujos daugelio jų kopijos, įskaitant statulos Šv. Martynas ir Šv. Jurgis. Jų originalai (forma nuo proveržio XIX ir XX a) Jie yra Kleines Kingental muziejus šiaurinėje upės pusėje.
Būdami šalia šventyklos, neapleiskime esančios šiaurės rytų pusėje XII amžiaus portalas Šv. Gallus (vok. Galluspforte) triumfo arkos formos. Tai viena svarbiausių romaninių skulptūrų Šveicarijoje, kuri iki šių dienų išliko praktiškai pirminės būklės. Virš portalo iškilęs rozetės formos langas.
Katedra viduje atrodo labai griežta. Šiauriniame praėjime prie pagrindinio altoriaus buvo patalpinta epitafija Erazmas Roterdamietiskuris ilsėjosi katedroje nepaisydamas savo buvusio katalikų dvasininko. Po katedros choru yra didžiulė kripta su Bazelio vyskupų kapais (X-XIII a., seniausias kapas priklauso vyskupui Rudolfui II, žuvusiam per Vengrijos invaziją). Prie choro galima rasti įėjimą į kriptą.
Vienuolynai
Prie katedros esančiuose gotikiniuose kluonuose gausu gražiai dekoruotų turtingų miestiečių antkapių, kurie čia buvo palaidoti XVI–XIX a. Tarp epitafijų galime pamatyti, be kita ko barokinis šveicarų matematiko antkapinis paminklas Jakobas Bernulis. Tačiau pačių vienuolynų istorija yra ilgesnė ir siekia atgal XV amžius. Ten būnant verta atidžiau apžiūrėti daugiau nei prieš 500 metų pastatytus skliautus ar medines lubas, kurios buvo išsaugotos pirminės būklės.
Vienuolynai yra padalinti į dvi dalis - Didysis vienuolynas (vok. Grosser Kreuzgang) vakarinėje pusėje ir Mažasis vienuolynas (vok. Kleiner Kreuzgang) rytinėje pusėje. Iš antrojo langų atsiveria vaizdas į Reino upę, iš kurių atsiveria gražus vaizdas į kitą krantą.
Iš Mažojo vienuolyno galime patekti tiesiai į apžvalgos aikštelę (Pfalz), kuri yra katedros gale. Šalia išėjimo, šiek tiek paslėptas ir šiek tiek prispaustas, stovi XIII amžiaus koplyčia Šv. Nikolajus (vok. Niklauskapelle). Deja, nespėjome jo aplankyti, bet galite aplankyti sekmadienį 10:00 (per šv. Mišias italų kalba) ir 18:00 (per anglikonų mišias) (atnaujinta 2022 m. rugsėjo mėn.).
Konstrukcija susideda iš dviejų aukštų. Pirmame aukšte yra koplyčia, antrame – susirinkimų kambarys, kuriame buvo organizuojami bažnyčios valdžios susirinkimai. IN XV amžius čia vyko derybos per Bazelio tarybą.
Apsilankymas katedroje (atnaujinta 2022 m. rugsėjo mėn.)
Ištisus metus galime savarankiškai aplankyti katedrą ir greta esančius vienuolynus.
Darbo laikas (atnaujinta 2022 m. rugsėjo mėn.)
Katedra vasaros sezono metu dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 10:00 iki 17:00, šeštadieniais nuo 10:00 iki 16:00 ir sekmadieniais bei valstybinių švenčių dienomis nuo 11:30 iki 17:00.
Žiemos sezono metu šventykla dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio nuo 11:00 iki 16:00, o sekmadieniais ir švenčių dienomis - nuo 11:30 iki 16:00.
Katedra lankytojams neprieinama: gruodžio 24 d., sausio 1 d. ir Didysis penktadienis.
Vienuolynai dirba nuo 8:00 iki saulėlydžio (vėliausiai 20:00).
Kripta po choru veikia tik ne šildymo sezono metu. Nuo spalio vidurio iki gegužės vidurio nusileisti į kriptą negalima.
Dabartinį katedros darbo laiką galima rasti oficialioje bažnyčios svetainėje šiuo adresu (vokiečių kalba).
Įėjimo kainos (2022 m. rugsėjo mėn. atnaujinimas)
Galime įeiti į katedrą ir vienuolyną Laisvas.
Vaizdas į bokštą (atnaujinta 2022 m. rugsėjo mėn.)
Už mokestį 5 CHF galime užkopti į katedros bokštą, nuo kurio atsiveria vaizdas į senamiestį ir apylinkes.
Įėjimas yra katedros viduje. Jie turi eiti 242 laiptaio pats bokštas yra apie 65 metrai.
