1. Šarkos yra labai būdingi paukščiai, turintys juodą ir baltą plunksną. Patinas ir patelė atrodo beveik identiški, išskyrus tai, kad ponai yra didesni.
2. Šarkos visą gyvenimą lieka poromis. Kartu jie stato vieną patikimiausių lizdų tarp paukščių, gauna maisto, augina jauniklius ir dažniausiai kartu klajoja. Kai tik netoliese pamatome vieną šarką, galime būti tikri, kad kita yra visai šalia.
3. Šarkos lizdus krauna aukštai medžiuose. Pagrindiniai statybiniai blokai – šakelės ir žolė. Tačiau įdomiausia yra jų lizdų statyba. Paprastai jie susideda iš dviejų įėjimų ir stogo virš lizdo, kuris juos papildomai apsaugo. Dėl to apleistas šarkos lizdas yra puikus skanėstas kitiems paukščiams.
4. Šarkos yra vienas protingiausių paukščių pasaulyje, šalia varnų, su kuriais jos giminingos. Jie gali spręsti nesudėtingas problemas, imituoti kitų paukščių elgesį, naudotis paprastais įrankiais. Jie taip pat išskiria savo atspindį veidrodyje nuo kito paukščio.
5. Šarkos nėra teisingai vadinamos vagimis ar blogu ženklu. Šiems paukščiams dažniausiai įdomu, kas vyksta, ir jie skrenda to pamatyti. Tačiau tai ne visada reiškia, kad jie pagaus viską, kas švyti.
6. Šarkos labai dažnai matomos kitų paukščių draugijoje. Dažnai daugybė šarkų porų sudaro bandas arba matomos kartu su varnais. Taip yra todėl, kad jie labai patogiai jaučiasi su kitais paukščiais ir mėgsta kompaniją.
7. Šie paukščiai taip prisitaikė prie gyvenimo arti žmonių, kad dabar dažniausiai sutinkami miestuose, miesteliuose ir priemiesčiuose. Įdomu tai, kad net aštuntajame dešimtmetyje, t. y. prieš 50 metų, ši tendencija buvo priešinga ir šių paukščių nebuvo matyti šalia žmonių.
8. Nors lizdus krauna medžiuose, bet nemėgsta miškų. Jie mėgsta krūmines arba tik šiek tiek medžiais apaugusias vietas. Būtent todėl jiems tinka parkai ar lėtai augantys medžiai skirtinguose prospektuose, kiemuose ar sklypuose.
9. Daugiau nei pusę jų kūno ilgio sudaro jiems būdinga uodega.
10. Šarkos yra visaėdžiai – jos minta sėklomis, vabzdžiais, vaisiais arba mūsų maisto likučiais.