Šveicarija yra vienas iš labiausiai organizuotos ir moderniausios pasaulio šalys. Kartu ji išsiskiria didele įvairove – tiek kalbine, kultūrine ir religine, tiek regionai (vadinami kantonais) turi didelę autonomiją.
Pagrindinė informacija:
- Valiuta: Šveicarijos frankas (CHF)
- Pagalbos numeris: 112
- Oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir romėnų (romėnų)
- Nacionalinis domeno kodas: sk
Šveicarija, Šveicarijos Konfederacija, Confoederatio Helvetica
Lenkiškai yra vienas šios Alpių šalies pavadinimas - Šveicarija. Tačiau ten būdami galime pastebėti, kad įvairiose vietose yra santrumpa CH. Tai, be kita ko, taikoma Šveicarijos nacionalinis domenas, vietinių produktų ženklai arba pati valiuta (CHF).
CH raidės yra lotyniško pavadinimo santrumpa Confoederatio Helveticaį kurią galime išversti Šveicarijos Konfederacija. Lotyniškas pavadinimas kilęs iš žodžio Helvetijakuri buvo moteriška Šveicarijos Konfederacijos personifikacija, naudojama nuo tada XVI amžiuje. Žodis Šveicarija kitomis kalbomis reiškia kantoną Schwyzkas viduje 1291 m buvo svarbiausias iš trys pirmosios Šveicarijos Konfederacijos steigėjai.
Šiandien Šveicarija yra federacinė žemė, kurios dalis ji yra 26 kantonai. Šveicarijos kantonus galime palyginti su Jungtinių Amerikos Valstijų valstijomis. Vis dar viduje XIX a kantonai turėjo savo karinę ar pinigų sistemą. Dabartinės formos federacija buvo įkurta m 1848 m ir buvo įtampos tarp katalikų ir protestantų rezultatas. Nepaisant daugybės skirtumų, šiandieninė Šveicarija yra efektyvi šalis, kurią sieja idealų bendruomenė.
Iki šiol kiekvienas iš kantonų turi didelę autonomiją ir gali savarankiškai formuoti įvairius savo teisės elementus. Savo ruožtu federalinė žemė prižiūri federalinę vyriausybę, kurios buveinė yra Bernie.
Šalies sostinė
Kai kuriems skaitytojams tai gali būti netikėta, tačiau nė vienas Šveicarijos miestas neturi oficialios šalies sostinės statuso. Neoficialiu kapitalu laikomas Bernaskuri buvo Šveicarijos Konfederacijos vyriausybės būstinė nuo 1848 m.
Valstybinė kalba ir anglų kalbos žinios
Šveicarijoje yra keturios oficialios kalbos. Populiariausias yra vokiečių kalbakalba didžioji šalies dalis (visas vidurys, šiaurė ir didžioji dalis rytų).
Tačiau vokiškai kalbantys žmonės gali nustebti, kai pradeda keistis nuomonėmis su šveicarais, nes jie kalba alemanų tarme (Schwyzerdütsch), kuri tariama kitaip nei standartinė vokiečių kalba. Laimei, vokiškai kalbantiems žmonėms neturėtų kilti problemų rašant.
Prancūzų kalba galioja šalies vakaruose; Paprastais žodžiais tariant, galima sakyti, kad šia kalba kalbama į vakarus nuo Berno, nors prancūzų kalba dominuoja ir viename didžiausių Šveicarijos kantonų – pietiniame kantone. Valė.
italų kalba galioja piečiausiame Šveicarijos kantone Ticino (taip pat vadinamas Ticino), kuris ribojasi su Italijos Lombardijos regionu ir yra prie pat Komo ežero.
Ketvirta ir mažiausiai populiari oficiali kalba yra romanų (romėnų)kuri remiasi lotynų kalba ir pirmiausia naudojama kantone Graubundenas.
Nepaisant dviejų svarbiausių (vokiečių ir prancūzų) kalbų įvairovės, didelė dalis paprastų šveicarų bendrauja.
Tačiau jei nemokate vokiečių ar prancūzų kalbos, per daug jaudintis nereikėtų. Šveicarai yra viena iš labiausiai išsilavinusių visuomenių pasaulyje ir mums neturėtų kilti problemų bendraujant angliškai. Mažesniuose miesteliuose ir Alpių vietovėse gali būti sunkiau, tačiau dideliuose miestuose anglų kalbos žinios yra įprastos.
Įvažiavimas į Šveicariją – siena, pasai ir pasų kontrolė
Šveicarija nėra Europos Sąjungos narė, bet priklauso Šengeno erdvė. Tai reiškia, kad Šengeno erdvei priklausančių šalių (įskaitant Lenkiją) piliečiai gali patekti į Šveicariją nereikalaujant kirsti sienos ir neatlikti pasų kontrolės.
Tačiau įvažiuojant į Šveicariją verta su savimi turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, kuris gali būti naudingas tokioje situacijoje, kaip policijos kontrolė. Į Šveicariją patekę lėktuvu, prieš įlipdami į lėktuvą privalome parodyti asmens dokumentą.
Mokėjimas
Šveicarijoje pagrindinės mokėjimo priemonės yra grynieji pinigai ir Šveicarijos frankai (CHF). Pasienio miesteliuose kai kurios užkandinės ir parduotuvės priima eurą, tačiau naudojasi turistams ne itin palankiu kursu vienas su vienu. Be to, likusią dalį šiuo atveju verčiau gausime frankais.
Vienas frankas padalintas į šimtą vienetų (vokiškų rappenų arba prancūziškų santīmų).
Gavę likusią dalį, nenustebkite, jei gausite mažą monetą, kurios vertė yra 1/2. Tai atitinka 50 centų arba pusę franko.
Atsiskaitymas kortele
Nenuostabu, kad Šveicarijos bankų sistema yra viena iš labiausiai išsivysčiusių pasaulyje. Didžiuosiuose miestuose kortele galime atsiskaityti beveik visur (kai kuriose bažnyčiose yra net aukas priimantys automatai!) Ir niekas nesistebi. Taip pat viešojo transporto bilietų pardavimo automatuose atsiskaitymas kortelėmis yra standartinis.
Mažesniuose centruose šalies centre atsiskaityti kortele gali būti sunkiau, nors turistams skirtos vietos neturėtų skirtis nuo didžiųjų miestų.
Turėsime problemų dėl atsiskaitymo kortelėmis populiariuose maisto turguose, nors kai kuriuose stenduose gali būti įrengtas terminalas.
Visuose terminaluose sutikome tiek Visa, tiek Mastercard išduotas korteles.
Ar galiu atsiskaityti lenkiška kortele Šveicarijoje?
Kreditinių kortelių atveju vadinamasis išgaubtoms kortelėms ir naujesnėms kortelėms neturėtų kilti jokių problemų. Tačiau verta iš anksto pasidomėti, kaip skaičiuojamas tarifas, kad nepermokėtų.
Ar galiu atsiskaityti Revolut kortele Šveicarijoje?
Šveicarijoje mums neturėtų kilti problemų atsiskaityti jau kurį laiką lenkų turistų širdis užkariavusiomis „Revolut“ išduotomis kortelėmis.
Parduotuvės Šveicarijoje
Didžiuosiuose Šveicarijos miestuose sutiksime didžiuosius prekybos centrus, tarp jų ir žinomus iš kitų Europos miestų. Jei norime sutaupyti, ieškokite firminių parduotuvių Lidlkurie išsiskiria neabejotinai pigesnėmis kainomis, nors, deja, turi nedidelį vietinės produkcijos pasirinkimą.
Didžiausias prekybos centrų tinklas Šveicarijoje yra Migros, bet taip pat dažnai sutiksime ir firmines parduotuves Coop. Abi bendrovės, skirtingai nei „Lidl“, yra iš Šveicarijos.
Abiejose minėtose parduotuvėse kainos bus didesnės, tačiau jose rasime ir daugiau vietinių prekių ženklų.
Šveicarijos gaminių žymėjimas
Didžiuosiuose prekybos centruose šalia kai kurių produktų (sūrio, vyno, šokolado) kainos matome Šveicarijos vėliavą, kuri patvirtina, kad prekė buvo pagaminta šioje šalyje. Tai naudinga turistams, nepažįstantiems vietinių prekių ženklų.
Parduotuvių atidarymo valandos ir dienos
Nuo pirmadienio iki penktadienio bakalėjos parduotuvės dirba nuo 7:00-9:00 iki maždaug 18:00-20:00. Kiti taškai, pavyzdžiui, drabužių ar šokolado parduotuvės ir kavinės, dažniausiai dirba nuo 10:00 (kartais nuo 9:00) į 18:00. Po 18 val., eidami gatvėmis retai sutinkame atvirus ir apšviestus vitrininius langus; tai taip pat taikoma didžiųjų miestų gatvėse! Vienintelė išimtis čia yra geležinkelio stotys ir jų artimiausia kaimynystė, kur parduotuvės ir kavinės gali dirbti iki 22 val.
Šeštadieniais kai kurios parduotuvės dirba trumpiau – iki 15:00 arba 16:00.
Šveicarijoje, kaip ir Vokietijoje bei pastaruoju metu Lenkijoje, parduotuvės sekmadienį nedirba.
Ar Šveicarija yra saugi šalis turistams?
Šveicarija nėra be pagrindo viena saugiausių vietų pasaulyje. Dėl gyventojų klestėjimo įprasti nusikaltimai šioje šalyje tampa reti.
Tačiau tai neturėtų pernelyg atpalaiduoti mūsų perpildytose traukiniuose, stotyse ar aikštėse; Sumanūs kišenvagiai į Šveicariją atvyksta turėdami omenyje paprastą uždarbį.
Geriamas vanduo
Beveik visur Šveicarijoje vandenį galime gerti tiesiai iš čiaupo ar net iš miesto centruose esančių fontanų/čiaunų. Nekeista matyti turistus ar šveicarus, pilančius butelį tiesiai iš miesto fontano. Šveicarijos valdžia oficialiai giriasi, kad jų vanduo yra sveikesnis nei įprastas vanduo buteliuose.
Dėmesio! Žinoma, ne kiekvienas fontanas gali būti naudojamas saugiai gerti vandenį. Tai netaikoma, pavyzdžiui, fontanams su meno instaliacijomis. Tokiu atveju prie fontano turėtų būti lentelė su įspėjimu „Kein Trinkwasser“.
Jei vis dėlto nesitikinate gerti „vandens iš čiaupo“, geriausia užsukti į „Lidl“, kur pigiausias 1,5 l vandens butelis kainuoja apie 0,25 CHF. Visada galime pasiteirauti turizmo informacijos punkte ir gauti daugiau informacijos apie bet kokias kontraindikacijas gerti vandenį iš čiaupo.
Alkoholis Šveicarijoje
Šveicarijoje, kaip ir kaimyninėje Vokietijoje, silpno alkoholio alkoholį (įskaitant alų ar vyną) leidžiama vartoti nuo 16 metų. Žmonėms, kuriems už nugaros sukanka 18 metų, leidžiama vartoti tik stipresnius alkoholius.
Alkoholio vartojimas viešose vietose
Šveicarijoje nėra įstatymo, draudžiančio vartoti alkoholį viešose vietose. Tačiau tai nereiškia, kad šiuo atžvilgiu egzistuoja anarchija. Dažnai sutinkame šveicarus su alumi ar vynu ant suoliuko vienoje iš terasų, prie upės ar parke, bet verčiau niekada nevaikštome po miestą su atviru gėrimu rankoje.
Verta laikytis šių nerašytų taisyklių ir nesiskirti neigiamai nuo čiabuvių.
Bažnyčios ir šventyklos
Nors Šveicarija neturi oficialios valstybinės religijos, ją galima apibrėžti kaip krikščionišką valstybę, padalintą į evangelikų dalį (didieji miestai) ir katalikišką šalį (mažesni miestai ir centrinė bei pietinė dalis).
Šveicarijoje XVI amžiuje atsidūrė Reformacijos priešakyje. Bazelyje, Ženevoje ir Ciuriche reformos transformuotis į protestantizmą prasidėjo beveik iš karto. Šiais neramiais laikais daugelis evangelikų pabėgėlių iš Vokietijos Šventosios Romos imperijos dalies rado prieglobstį Šveicarijos miestuose.
Šie pokyčiai sukėlė tam tikrą sumaištį tarp gyventojų (pvz., vienas seniausių pasaulyje universitetų Bazelio universitetas buvo uždarytas keleriems metams, nes norėjo likti katalikais kaip profesoriai), bet apskritai teigiamai sustiprino Šveicarijos kantonus kaip svarbius. prekybos centrai. Iš bažnyčių dingo nuorodos į popiežystę, šventuosius ir marijonų pamaldumą. Dievo Motinos figūros buvo pašalintos arba pridėta jos ginklų, priartinant ją prie moteriškos Helvetijos Šveicarijos personifikacijos.
Jei būsime Bazelyje, vieną iš nedaugelio išlikusių katalikiškų freskų, vaizduojančių Paskutinįjį teismą, galime pamatyti rotušės kieme (pakilus laiptais). Jei pažvelgtume į apatinį dešinįjį kampą, pamatytume figūrą, panašią į popiežių liepsnose. Tikriausiai šios detalės dėka paveikslas buvo išsaugotas pirminės būklės.
Į bažnyčias Šveicarijoje darbo valandomis galime patekti nemokamai. Įėjimas į bažnyčios bokštą bus mokamas.
Muziejai ir kultūros įstaigos
Šveicarija pagal savo dydį yra viena iš šalių, kurioje yra daugiausiai muziejų, meno galerijų ir kultūros įstaigų.
Deja, į kai kuriuos iš jų bilietai labai brangūs. Kai kurie muziejai siūlo vadinamuosius laiminga valanda, t. y. viena valanda (pvz., paskutinė valanda visomis ar kai kuriomis dienomis), kai į muziejus galime patekti nemokamai.
Pirmadieniais muziejai nedirba.
Apgyvendinimas
Nakvynės pasiūla Šveicarijoje yra turtinga ir gerai organizuota, o tai, deja, asocijuojasi su aukštomis kainomis lenkų turisto kišenei. Nakvynės paieškas verta pradėti iš anksto ir karts nuo karto paieškoti naujų pasiūlymų. Firminiuose viešbučiuose ibis biudžetas kainos kartais gali būti labai „pakenčiamos“ (Šveicarijai!).
Jei rasime nakvynę toliau nuo miesto, turėtume pasitikslinti transporto kainas. Kartais kelionės į darbą ir atgal išlaidas atsveria sutaupę nakvynę, o turėdami nakvynę netoli miesto centro, visur galime nueiti pėsčiomis. Bazelyje galioja įdomus variantas: jei apsistosime viešbutyje miesto viduje, tada viešnagės metu gausime kortelę, leidžiančią naudotis nemokama kelione viešuoju transportu!
Miesto / turizmo mokestis Šveicarijoje (atnaujinta 2022 m. rugsėjo mėn.)
Prieš rezervuodami turėtume atsiminti, kad prie nakvynės kainos privalome pridėti miesto/turizmo mokestį, kuris skaičiuojamas kiekvienam asmeniui ir kiekvienai viešnagės dienai. Pavyzdžiui, Liucernoje ir Bazelyje mokesčių suma yra 4 CHF. Taigi, už du žmones ir dvi naktis, prie sąskaitos bus pridėta 16 CHF. Tai taikoma visų tipų apgyvendinimui, įskaitant butus ir butus, nuomojamus populiariose rezervavimo svetainėse.
Nėra vienos sumos visai šaliai ir kiekvienas kantonas gali nustatyti skirtingą mokesčio sumą visam regionui, taip pat ir atskiriems miestams ar miesteliams. Kartais suma bus mažesnė nei 4 CHF, tačiau ji neturėtų būti daug didesnė.
Ši suma ne visada bus pridedama prie užsakymo kainos. Kartais mokesčių informacija užsakymo sąlygose rašoma žvaigždute.
Miesto ir viešasis transportas
Bendravimas Šveicarijoje šiuolaikiškas, punktualus ir, kaip taisyklė, patikimas. Pagrindinės susisiekimo priemonės miestuose yra autobusai ir tramvajai. Tramvajų, o kartais ir autobusų stotelėse galime rasti automatų, kuriuose galime nusipirkti bilietus (turėtų būti galimybė atsiskaityti kortele).
Neturėtume manyti, kad autobuse bilietą pirksime tiesiai iš vairuotojo. Įlaipinimo būdas kiekviename mieste gali skirtis, tačiau nėra fiksuotos taisyklės, kad visada turime įlipti pro priekines duris.
Didžiausiose Šveicarijos stotyse rasite rakinamas spinteles, kuriose galime laikyti bagažą. Daugiau informacijos rasite oficialioje SBB Swiss Railways svetainėje (anglų kalba).
Į ką atkreipti dėmesį lankantis Šveicarijoje?
Visų pirma, verta atkreipti dėmesį į kainas. Kai kurių produktų, pavyzdžiui, alaus, kainos ne visada pateikiamos meniu lentose – o kartais paprastas lageris gali kainuoti nuo 8-10 CHF!
Tradicinėse šokolado ar praline parduotuvėse šiuos produktus perkame pagal svorį ir kilogramo kaina gali būti (o greičiau bus) labai didelė – dažniausiai kainos nurodomos už 100 gramų produkto. Prisiminkite apie tai apsispręsdami dėl didelio šokolado gabalo ar didelio kiekio saldainių – sąskaita gali mus nustebinti neigiamai.