Įsikūręs netoli šiaurės vakarų Bavarijos sienos Bairoitas yra vienas iš tų miestų, apie kurį sužino daugelis turistų iš Lenkijos, ieškodami lankytinų vietų šioje vietovėje Niurnbergas. Bairoito vardas daugiausia siejamas su kūrybiškumo gerbėjais Ričardas Vagneris, kurio festivalis mieste vyksta nuo tada 1876 m. Miestas žinomas ir baroku susižavėjusiems žmonėms – Bairoito pasididžiavimas yra vienas iš nedaugelio nepaliestų baroko teatrų Europoje, kuris 2012 m esantis ant UNESCO pasaulio paveldo objektas.
Bayreuth (vokiškai mes skaitome by-rojt) yra maždaug 70 kilometrų iš Niurnbergo ir yra šiame regione Aukštutinė Frankonijakuri garsėja didžiausiu pasaulyje alaus daryklų tankumu.
Šiandien Bairoitas nėra tipiškas turistinis miestas, nors, kaip ir Zalcburge, čia vyksta keliones (vyrauja vokiečiai ir azijiečiai), kurios seka puikių kompozitorių pėdomis. Tačiau be svarbiausių lankytinų vietų mieste sunku pastebėti minias turistų. Senamiesčio ir užeigų teritorijoje dominuoja studentai ir gyventojai.
Apsakymas
Bairoito istorija nėra tokia turtinga kaip kitų aplinkinių miestų. Gyvenvietė šioje vietoje tikriausiai įsikūrė tik m XII amžius, o pirmosios oficialios nuorodos pasirodė m 1194 netoliese esančio vyskupo dokumentuose Bambergo Otto II. Kada Bairoitas gavo miesto teises, nežinoma – istorikai mano, kad tai buvo XIII amžiaus pirmoje pusėje.
Miestas niekada nesivystė kaip jo kaimynai: jis negavo laisvojo miesto (vok. Freie Reichsstadt) statuso kaip Niurnbergas, jo nevaldė religiniai vyskupai, kaip Bambergas ar Viurcburgas. Pagrindinę valdžią mieste ir krašte vykdė markgrafai, t.y. vietovėje suteiktų bajorų titulų turėtojai. Šventoji Romos imperijakurie kitose Europos vietose būtų tiesiog vadinami grafais.
Markgrafo valdymo laikotarpis gali būti laikomas geriausiu miesto istorijoje Frydrichas IIIkurie valdė miestą nuo 1735 m iki jo mirties m 1763 m. Tačiau ne jis aukso raidėmis pateko į Bairoito istoriją, o jo žmona – markgrafas. Vilhelmina – kurį vedė 1731 metų lapkričio 31 dieną.
Vilhelmina, tiksliau Frederikas Zofija Vilhelmina iš Prūsijos, ji kilusi iš labai įtakingos šeimos. Jos tėvas buvo Prūsijos karalius Frederikas Viljamaso jo brolis – sosto įpėdiniu Frydrichas II Didysis. Vilhelminos vestuvės su markgrafu Fryderyk buvo ne didelio meilės ar susižavėjimo rezultatas, o mugių ir didžiųjų karališkųjų šeimų interesų elementas.
Vilhelmina buvo nepaprastai protingas žmogus. Ją sužavėjo menas ir architektūra, tačiau ji taip pat galėjo įgyvendinti savo svajones. Vos per du dešimtmečius miestas buvo praktiškai atstatytas. Jai valdant buvo pastatyta nauja rezidencija (Naujieji rūmai), rūmai ir plečiami sodai už miesto (Ermitažas), sukurti įspūdingi dvarai arba pastatytas vienas gražiausių baroko teatrų.
Po rekonstrukcijos mieste dominavo rokoko. Netgi manoma, kad Bairoute gimė nauja šios tendencijos atšaka – Bayreuther Rococo (vok. Bayreuther Rococo) - dominuoja tinkas sienų ir lubų dekoracijos, reguliariai minimos augalais, o kartais ir muzikos instrumentais. Gana įdomus sprendimas buvo Veidrodžių spintos, kuriose veidrodžiai buvo pakabinti visiškai netolygiai ir be didelio plano. Tokio sprendimo pavyzdžių galima rasti Ermitaže esančiuose Senuosiuose rūmuose ir rezidencijoje.
Po Vilhelminos mirties Šv. 1758 m miesto plėtra sustojo. Per antrąją Fryderiko santuoką Naujieji rūmai buvo išplėsti, tačiau tai buvo paskutinis toks ambicingas projektas mieste.
Atėjo markgrafų valdymo pabaiga 1792 mo per prancūzų revoliuciją paskutinis markgrafas Charlesas Aleksandras jis už anuiteto kainą pardavė Bairoutą Prūsijai. IN 1806 m, po Prūsijos pralaimėjimo Napoleono kariuomenei miestas 4 metus buvo prancūzų pajėgų okupuotas. IN 1810 m Prancūzai pardavė teises į miestą ir jo apylinkes Bavarijos karalystei.
Nacių partijos valdymo metu, kaip ir netoliese esantis Niurnbergas, Bairoitas stovėjo nacių pusėje. Pasibaigus karui, m 1945 metų balandis metais miestas buvo kelis kartus bombarduotas ir sugriauta dešimtys procentų miesto pastatų.
Šiandien Bairoitas siejamas su baroko paminklais, 1971 m. įkurtu universitetu ir Vagnerio festivaliu.
Kaip patekti į Bayreuth? (atnaujinta 2022 m. liepos mėn.)
Jei keliaujate viešuoju transportu, į Bayreuthą galite patekti traukiniu arba pasinaudoję autobusų operatoriaus paslaugomis. Traukinių stotis Bayreuth Hauptbahnhof jis yra mažiau nei už kilometro nuo istorinio centro.
Prieiga iš Niurnbergo ir aplinkinių miestų VGN tinkle
Kol esame įmonės veikloje VGN (Ver-kehrs-ver-bund Groß-raum Nürn-berg), kuri, be kita ko, palaiko transportą Niurnberge, Bamberge, Bairoite ar Ansbache galime pasinaudoti specialiais dienos bilietais TagesTicket Plus. Kaip dalį dienos bilieto, visą dieną be apribojimų galime važiuoti regioniniais traukiniais ir viešuoju transportu (bilietas galioja iki paskutinio kurso).
Dienos bilietas 2 suaugusiems ir daugiausiai 4 vaikams nuo Niurnbergo iki Bairoito (su galimybe abiejose vietose naudotis viešuoju transportu) kainuoja 19,70€. Tai ekonomiškas pasiūlymas dienos išvykai. Verta atkreipti dėmesį, kad šis bilietas galioja dvi dienas savaitgaliais, tad tokiu atveju (paskaičiavus į dienas) dienos bilietas 2 asmenims ir daugiausiai 4 vaikams mums kainuoja mažiau nei 10 €.
VGN bilietą galime nusipirkti iš automato stotyje, bilietų kasoje arba internetu oficialioje svetainėje.
Privažiavimas iš kitų Bavarijos miestų
Keliaujant iš kitų Bavarijos miestų galime apsvarstyti galimybę naudoti specialų bilietą „Bayern“ bilietas, kuri leidžia be apribojimų keliauti regioniniais traukiniais ir viešuoju transportu visoje federalinėje žemėje. Nuo pirmadienio iki penktadienio bilietas galioja valandą nuo 9:00 iki 3:00 val. Kita diena. Savaitgaliais laikas neribojamas.
Bilieto kaina yra 25€ vienam asmeniui. Yra grupinių bilietų variantai iki 5 žmonių, tada už kiekvieną mokame po 6 € (2 žmonės 31 €, 3 žmonės 37 € ir pan.).
Atminkite, kad minėtus bilietus reikia pirkti iš stočių automatų arba internete. Perkant dienos bilietus langelyje mokame 2 € apdorojimo mokestį.
Jei ieškome jungčių iš kitų miestų, pvz., iš Miuncheno, tuomet turėtume pasirinkti parinktį „tik vietiniai ryšiai“. Priešingu atveju sistema grąžins tarpmiestinius ryšius, į kuriuos „Bayern“ bilietas negalioja.
Prieš renkantis transporto priemonę, taip pat verta pasidomėti galimomis autobusų jungtimis, pvz., FlixBus kompanija siūlo tiesiogines keliones maršrutu Bayreuth-Miunchen. Deja, kelionės į vieną pusę kaina perkant prieš mėnesį iki 12€o tai reiškia, kad dviems žmonėms jis yra daug brangesnis nei su Bayern-Ticket regioniniu bilietu. Kelionės laikas yra trumpesnis nei 3 valandos, o tai yra daugiau ar mažiau tiek pat, kiek kelionės vienu ar dviem persėdimais geležinkeliu.
Kaip aplankyti Bairoite?
Istorinis senamiestis neužima per daug ploto ir galime jį apžiūrėti pėsčiomis. Tačiau kai kurie sodai ir lankytinos vietos yra už kelių ar daugiau kilometrų už miesto centro ir juos galima pasiekti viešuoju transportu.
Deja, dauguma ekskursijų vyksta tik vokiečių kalba, o spausdintą medžiagą gausime tik anglų kalba. Ši medžiaga apsiriboja tuo, ką sako vadovas, nors muziejuje, buvusioje Maisel alaus darykloje, turėsime kelis A4 formato puslapius, užpildytus turiniu ir įdomybėmis.
Jei kelionę pradėsime pasiekę pagrindinę geležinkelio stotį (vok. Bayreuth Hauptbahnhof), užteks eiti gatve į pietus. Bahnhofstraße (Bahnhofstrasse) garsiąją pasiekti maždaug per 10 minučių Markgrafų operos.
Išėjus iš stoties verta žvilgtelėti į adresu esančio pastato fasadą Bahnhofstraße 23 su įdomia instaliacija, kurioje rodomi laipiojantys vyrai.
Viešasis transportas
Jei norime nuvažiuoti į vieną iš tolimesnių lankytinų vietų (pvz., Ermitažas), galime naudotis puikiai veikiančiu viešuoju transportu, kurį valdo VGN įmonė.
Įsėdame į autobusą priekyje ir parodome bilietą. Jei turime anksčiau minėtus bilietus „Bayern“ bilietas arba TagesTicket Plus VGN tinklu galime keliauti nemokamai.
Kitu atveju turėtume nusipirkti bilietą automate, pardavimo vietoje (pvz., kioske) arba iš vairuotojo. Vienkartinis bilietas kainuoja 1,90 € arba 1 € vaikams.
Taip pat yra keturių kelionių bilietai už 6,80 € suaugusiems ir 3,40 € vaikams, taip pat dienos bilietai. Dienos bilietas suaugusiajam kainuoja 4,40 € arba dviem suaugusiems ir iki keturių vaikų – 7 €.
Kiek laiko turėtumėte praleisti tyrinėdami miestą?
Jei norime vienai dienai atvykti į Baireutą ir aktyviai tyrinėti, t.y. aplankyti Naujuosius rūmus, Markgrafo operos teatrą, Maiselio alaus muziejų ir Ermitažą, tuomet teks išlaikyti labai greitą tempą. Tokiu atveju verta apsvarstyti galimybę apsistoti bent dvi dienas, kurių dėka neskubėdami galėsime apžiūrėti ir kitus lankytinus objektus toliau nuo centro bei paragauti vietinio alaus ir virtuvės patiekalų. Galime nueiti ir į Fantaisie rūmaiir turėdamas tris dienas ar daugiau (arba būdamas automobiliu) taip pat į pilį Zvernicas ir sodai Sanspareil.
Jei rūpinamės tik lankytinomis vietomis istoriniame miesto centre ir galbūt aplankysime alaus muziejų, tai galime padaryti per vienos dienos kelionę, pvz., iš netoliese esančio Niurnbergo.
Turizmo informacijos punktas (atnaujinta 2022 m. gegužės mėn.)
Pagrindinis miesto turizmo informacijos punktas yra netoli Operos teatro, kitoje gatvės pusėje Opernstraße (Opernstrasse) 22.
Punktas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo nuo 9:00 iki 19:00 val. ir šeštadieniais nuo 9:00 iki 16:00 val. Nuo gegužės 1 iki spalio 31 dienos punktas dirba ir sekmadieniais nuo 10:00 iki 14:00.
Priešais turizmo informacijos pastatą yra viešieji tualetai.
Bilietai į atrakcionus, susijusius su markgrafais (atnaujinta 2022 m. gegužės mėn.)
Jei planuojate aplankyti tris didžiausius su valdančiaisiais markgrafais susijusius paminklus – Naujuosius rūmus, Markgrafo operos teatrą ir Ermitažą – verta pagalvoti apie kombinuotų bilietų įsigijimą.
Į kainą įskaičiuotas kombinuotas bilietas į Margrabiovo operos teatrą ir naująją rezidenciją 12€ (sutaupai 1,50 €). Jei norite aplankyti visas aukščiau nurodytas lankytinas vietas ir patekti į Sanspareil sodus bei Fantaisie rūmus, galime nusipirkti kombinuotą bilietą, pavadintą Vilhelminos pasaulis (vok. Die Welt der Wilhelmine) už 18€ (lankantis visuose objektuose sutaupoma 7 €).
Turistai, norintys aplankyti ir kitus Bavarijos regiono valdomus rūmus ir lankytinas vietas (įskaitant rezidencijas Bamberge ar Viurcburge, Niurnbergo pilį, karališkuosius pastatus Miunchene ar Liudviko II pilis), gali įsigyti specialų dviejų savaičių bilietą, leidžiantį patekti į bet kurį kartų skaičius kiekvienam paminklui.
Šis bilietas kainuoja pinigus 24€ vienam asmeniui arba 44€ dviems. Kadangi suskaičiuoti nesunku, kortelė atsiperka aplankant vos kelis paminklus. Pirksime bet kokiame atrakcione, nors turime patys prašyti – informacija apie tokią galimybę retai atsiras kita kalba nei vokiečių. Daugiau informacijos galite rasti oficialioje svetainėje.
Atminkite, kad aukščiau paminėtos lankytinos vietos yra vaikams ir paaugliams iki 18 metų nemokamai.
Apsilankymas Bairoite
Didelė dalis svarbiausių lankytinų objektų išsibarstę palyginti nedideliame senamiesčio plote, kuris anksčiau buvo apsuptas nebeegzistuojančių miesto sienų. Ekskursiją galime pradėti nuo apsilankymo turizmo informacijos punkte ir eiti tiesiai iš jo gatve Opernstraße (Opernstrasse). Po kurio laiko kairėje pusėje pravažiuosime garsiojo baroko markgrafo operos fasadą, o dešinėje pusėje pamatysime Wittelsbacherio fontaną (vok. Wittelsbacher Brunnen).
Pasiekę Opernstraße galą, galime važiuoti tiesiai palei Ludwika gatvę (vok. Ludwigstraße, Ludwigstrasse) kol pasieksite Naujuosius rūmus arba pasukite į dešinę Maksymiliana gatvė (vokiškai Maximilianstraße, Maximilianstrasse).
Pasukę į dešinę, po kurio laiko išvysite plačią aikštę, aplink kurią stovi mokesčių inspekcijos pastatas (vok. Finanzamt, adresas: Maximilianstraße 12), prieš kurį stovi paminklas Bavarijos karaliui Maksimilijonui II. Anksčiau ši vieta buvo pastatyta posūkyje XVI ir XVII a seni renesansiniai vietinių markgrafų rūmai, tačiau jie buvo sunaikinti per gaisrą 1753 m. Nors valdovai nusprendė sugriuvusią rezidenciją atstatyti, kartu pradėjo statyti Naujuosius rūmus, kurie turėjo tapti nauja vietos markgrafų rezidencija. Rekonstrukcijos metu buvo nuspręsta pasilikti kai kuriuos originalius fragmentus.
Jei pažvelgsime į senamiesčio panoramą iš tolo arba pasuksime į vidinį kiemą į rytus nuo mokesčių inspekcijos pastato, pamatysime išlikusį aštuonkampį bokštą, kuris buvo buvusių Renesanso rūmų dalis. Šiandien bokštas ribojasi su baroku rūmų bažnyčia (vok. Schloßkirche, Schlosskirche, adresas: Schloßberglein 3), kuri yra Vilhelminos, jos vyro Fryderiko ir vienintelės dukters palaidojimo vieta. Viduje buvo naudojami ornamentuoti vietinio baroko stiliaus tinkai. Deja, bažnyčia uždaryta remontui iki 2022 m. pabaigos.
Pats aštuonkampis bokštas buvo sukurtas pagal projektą Leonardas da Vinčis ir buvo įkurta antroje pusėje XVI amžiuje. Į vidų galima patekti miesto organizuojamos kelionės metu – daugiau apie tai sužinosime turizmo informacijos punkte.
Grįžę į Maximilianstraße, galime įsukti į kitoje gatvės pusėje esančią Kanzleistraße (Kanzleistrasse) ir po kurio laiko atvykti į svarbiausią miesto bažnyčią – į Šv. Trejybė (vok. Heilig Dreifaltigkeit). Šventykla šioje vietoje egzistuoja nuo pabaigos XII amžiustačiau šiandieninė vėlyvoji gotikinė išvaizda yra pirmoje pusėje pradėtos rekonstrukcijos rezultatas XV amžius. Pirminis bažnyčios pastatas buvo sugriautas per husitų karus, t.y. Čekijos husitų mūšius su suvienytomis Šventosios Romos imperijos pajėgomis.
Šventykla dirba kasdien nuo 9:00 iki 18:00. Įėjimas nemokamas. (atnaujinta 2022 m. liepos mėn.)
Nuo balandžio iki rugsėjo kiekvieną šeštadienį 11:00, 12:00 ir 13:00 vyksta ekskursijos (vokiečių k.) į bažnyčios bokštą, iš kurio galima apžiūrėti senamiestį ir apylinkes. Užlipti reikia apie 150 laiptelių. Ekskursijos prasideda nuo įėjimo į išorinį bokštą (Kirchplatz 6). Lankytinos vietos trunka apie valandą. Įėjimas nemokamas, tačiau rekomenduojame aukoti. Papildoma kelionė taip pat vyksta 16:00 val. pirmąjį mėnesio šeštadienį tuo pačiu laikotarpiu. (atnaujinta 2022 m. liepos mėn.)
Yra dar vienas apžvalgos taškas, iš kurio atsiveria senamiesčio panorama Naujoji rotušė (vok.Neues Rathaus, adresas: Luitpoldplatz 13) už istorinio miesto centro. Šiuolaikinio pastato viršuje atidaryta apžvalgos aikštelė, nuo kurios iš tolo atsiveria vaizdas į istorinį senamiestį. Įėjimas nemokamas. Terasa veikia nuo gegužės iki spalio pabaigos – pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 10:00 iki 16:00 ir penktadieniais nuo 10:00 iki 15:00.
Eidami tiesiai platėjančia Maximilianstraße, pateksite į miesto aikštę Marktplatz, apsuptas gausiai dekoruotų fasadų ir stendų. Vietoje verta atkreipti dėmesį į buvusią rotušės pastatą (adresas Maximilianstraße 33). Per visą aikštės ilgį yra keli fontanai, tarp jų Heraklio fontanas (vok. Herkulesbrunnen), Fama fontanas (vok. Famabrunnen) ir Neptūno fontanas (vok. Neptunbrunnen). Beveik per visą gatvę karts nuo karto įrengiamos vietinės dešros (vok. bratwurst) būdelės. Meniu yra dviejų rūšių dešros – fein (subtili versija) arba grob (storesnė versija), kurios nurodo mėsos konsistenciją dešroje. Pirmaisiais atvejais jis sumalamas kruopščiau.
Jau už buvusių miesto sienų ribos, bet vis dar pačiame senamiestyje yra vienas iš Bairoito lobių – baroko gatvė. Friedrichstraße (Friedrichstrasse). Naujo maršruto, pratęsiančio šiandieninį, tiesimas Sophienstraße (Sophienstrasse) Ji prasidėjo XVIII a. 30-aisiais, tačiau dabartinę formą įgavo vėlesniais dešimtmečiais per didžiąją miesto rekonstrukciją, kurią inicijavo markgrafė Vilhelmina. Per keliolika ar keliolika metų buvo pastatyta panašaus stiliaus daugiausia dviejų aukštų pastatų eilė, tačiau kiekvienas iš jų išsiskiria detalėmis ir dekoracijomis. Visai neseniai gatvė restauruota ir išsiskiria tuo, kad istorinėje dalyje yra lygiai išasfaltuota.
Markgrafo opera
Barokas Markgrafo opera (vok. Markgräfliches Opernhaus) yra svarbiausias markgrafo Vilhelminos palikimas mieste. Pats pastatas iš išorės nėra toks įspūdingas, tačiau vaizdas viduje užgniaužia kvapą – ypač kai suvokiame, kad visas pagrindinės patalpos interjeras pagamintas iš medžio. Tai taikoma ne tik sienoms ir luboms, bet ir privačioms dėžėms! Be to, tai vienas iš nedaugelio baroko teatrų pavyzdžių, išlikusių pirminės būklės.
Supaprastintai galima teigti, kad opera yra medinis meno kūrinys, patalpintas akmens kriauklės viduje. Šios vietos meistriškumą įvertino 2012 m įėjimas įjungtas UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Operos teatras buvo pastatytas vos per ketverius metus – nuo 1744–1748 m. Iš kur toks skubėjimas? Pagal Vilhelminos planą naujoje operoje turėjo būti spektakliai ir renginiai, skirti dukros vestuvėms paminėti. Elžbieta Fryderyka Zofia Su Karolis Eugeniuszas fon Viurtembergaskuris turėjo įvykti 1748 metų rugsėjį. Termino buvo laikomasi, nors išorinio fasado darbai buvo baigti m 1750 m, jau dveji metai po inauguracijos.
Už operos dizainą buvo atsakingas italas Giuseppe Galli Bibienaskuris tuo metu buvo laikomas vienu talentingiausių baroko dizainerių Europoje. Giuseppe kilęs iš šeimos Galli-Bibienakurių nariai garsėja savo projektais daugelio Europos didmiesčių teismuose. Giuseppe buvo atsakingas, be kita ko, operos projektui Vienoje.
Giuseppe Galli Bibiena buvo rūmų architektas Vienoje ir dėl šios priežasties jo sūnus buvo atsakingas už Baireudo operos darbų priežiūrą. Carlokuris išbuvo mieste iki markgrafo mirties. Po teatro atidarymo jis, be kita ko, nagrinėjo peizažo dizainas. Už interjerą buvo atsakingi Galli Bibiena šeimos nariai, o išorinį fasadą suprojektavo teismo architektas. Josephas Saint-Pierre'as.
Naujoji opera tapo viena iš markgrafo Vilhelminos akių. Ten ji ne tik tvarkė organizacinius reikalus, bet ir rašė pjeses, dalyvavo kuriant dekoracijas ir kostiumus, net vaidino scenoje!
2013-2022-2023 metais operos teatre buvo atlikti atnaujinimo darbai, kurių dėka opera atrodo taip pat, kaip ir per inauguracinius 1748 m. spektaklius.
Apsilankymas Margrabi operos teatre (atnaujinta 2022 m. gegužės mėn.)
Operą galime aplankyti tik apytiksl 40 minučių kelionė su gidu. Ekskursija suskirstyta į tris dalis.
Pirmiausia rodomas filmas su angliškais subtitrais, kuriame trumpai pristatoma operos istorija Vilhelminos akimis; paties filmo kokybę galima vertinti skirtingai, mūsų nuomone, kūrėjai stengėsi būti pernelyg originalūs.
Tada vadovas kelias minutes Vokietijoje pasakoja apie pastatą ir istoriją. Pabaigoje galime pažvelgti į pagrindinę salę.
Ekskursijos vyksta kas 45 minutes kasdien (išskyrus operos dienas). Nuo balandžio iki rugsėjo lankytinos vietos galima nuo 9:00 iki 17:15 (paskutinis įėjimas), o likusiais mėnesiais nuo 10:00 iki 15:15 (paskutinis įėjimas).
Bilietai perkami iš anksto konkrečiam laikui. Sezono metu gali atsitikti taip, kad kitos kelionės yra užsakytos, todėl verta užsukti ryte iškart atidarius ir ramiai nusipirkti bilietą.
Naujieji rūmai (vok. Neues Schloss)
Iki pusės 18-ojo amžiaus Bairoito markgrafai įsikūrė rūmuose šiaurinėje senamiesčio dalyje. Ir nors rūmai buvo atstatyti XVII a, to greitai nustojo pakakti vietos valdovams. Į 1753 m ir gaisras senuosiuose rūmuose, tačiau nebuvo nuspręsta statyti naują rezidenciją.
1753 m. sunaikinimas buvo toks didelis, kad markgrafas Fryderyk ir Wilhelmina paspartino sprendimą pradėti statyti naują rezidenciją. Dvaro architektas Josephas Saint-Pierre'as buvo atsakingas už rūmų dizainą.
Naujosios rezidencijos vieta pasirinkta pietinė senamiesčio dalis. Įdomu tai, kad nebuvo nuspręsta statyti nuo nulio, o šioje vietoje esantys rūmai, du pasiturinčių gyventojų namai ir koplyčia buvo įtraukti į naują statybą. Plati rožė priešais rūmus Rezidencijos aikštė (vok. Residenzplatz) įamžintas fontanu, iš kurio matome klasikinį priekinį fasadą visu spindesiu.
Už interjero dizainą daugiausia buvo atsakinga pati Vilhelmina. Markgrafai 1754 ir 1755 metais kelis mėnesius praleido pietų Prancūzijoje ir Italijoje, kur rado daug įkvėpimo ir idėjų.
Rūmams būdingi kambariai, dekoruoti Bayreudo rokoko stiliumi, įskaitant Blizgesio kabinetas su netolygiai ir asimetriškai pakabintais veidrodžiais ir Senosios muzikos kambarys su gražiomis tinko dekoracijomis, vaizduojančiomis muzikos instrumentus. Kitas būdingas kambarys yra markgrafai, esantys butų viduryje Palmių kambaryskur riešutmedžio plokštės su dekoracijomis reiškia palmių giraitę. Iš lenkų pėdsakų viename iš kambarių matome Lenkijos karaliaus portretą Saksonijos rugpjūtis III.
Ne visos rūmų patalpos atrodo taip, kaip XVIII amžiuje. Kai kurios dekoracijos ir tinkai buvo pakeisti 19–20 amžiais, viename iš kambarių kabantys gobelenai buvo pridėti tik 1929 m., o daugelis eksponatų ir meno kūrinių iš čia buvo išvežti po to, kai Bairoitas buvo įtrauktas į Bavariją.
Dalis rūmų buvo pastatyta po Vilhelminos mirties. Dėl vyriškos lyties įpėdinio trūkumo Fryderikui iškilo pavojus, kad po jo mirties markgrafo titulas bus prarastas ir kraštą perims Prūsijos karaliai. Dėl šios priežasties, praėjus tik metams po pirmosios žmonos mirties, Fryderikas vėl atsistojo ant vestuvių kilimo, šį kartą su Sofija Karolina. Vestuvių dovana 26 metais jaunesnei nuotakai buvo nauji rūmai šalia pagrindinės rezidencijos, kurie šiandien vadinami Italijos rūmai. Po kelerių metų, po Fryderiko mirties, naujasis pastatas buvo prijungtas prie Naujųjų rūmų.
Naujieji rūmai išsiskiria šiuolaikišku, tiems laikams, interjeru ir originaliomis dekoracijomis. Dominuoja pastelinės spalvos ir tinkas, skleidžiantis augančius vynmedžius ir gėles. Rūmų patalpose išliko daug originalių elementų, tokių kaip XVIII amžiaus medinės grindys ar medinės sienų plokštės bei dekoracijos.
Taip pat galima pamatyti būdingą grotą.
Naujųjų rūmų lankymas
Apsilankymas rūmuose padalintas į dvi dalis. Galime vaikščioti vieni per viršutinius aukštus (karališki apartamentai, markgrafo apartamentai ir oficialios patalpos) ir apatinius muziejus. Priklausomai nuo mūsų tempo, viršutiniuose kambariuose praleisime nuo 30 iki 45 minučių. Prie įėjimo gausime medžiagą anglų kalba.
Įeiti į Italijos rūmų kambarius galima tik ekskursijos su gidu metu vokiečių kalba (sutrumpintą medžiagą gausime anglų kalba įėjimui). Ekskursija prasideda meno galerijoje už specialių vartų. Atsiminkite, kad grįžę pro vartus prieš kelionės pradžią, antrą kartą pro juos nepravažiuosime. Ekskursijos su gidu trunka apie 45 minutes. Ekskursijos vyksta kas 30 minučių. Paskutinis turas nuo gegužės iki balandžio prasideda 17.15 val., o kitais mėnesiais – 15.15 val. (2022 m. gegužės mėn. atnaujinimas)
Rūmuose yra papildomų parodų ir muziejų. Keramikos ir fajanso paroda įrengta šiaurinėje dalyje, už bilietų kasos. Įvažiavę į pietinę dalį apžiūrime Vilhelminai skirtą radinių parodą (su operos maketu), o po to vyksime į baroko meno galeriją, kurios dalis yra už minėtų vartų. Galerijoje dominuoja peizažai (įskaitant olandų meistrus iš Olandijos aukso amžiaus), teismo scenos ir natiurmortas. Verta pasižvalgyti po olandų meistro darbus Eglonas van der Neeriskuris paskutiniame savo gyvenimo etape buvo Pfalco kurfiursto Jano Vilhelmo dvaro dailininkas.
Kiekvienoje pusėje esantiems muziejams mums reikia apie 15–30 minučių.
Mūsų nuomone, ekskursiją gerai pradėti ekskursija ir meno galerija pietinėje pusėje, tada eiti į viršutiniame aukšte esančius apartamentus ir galiausiai eiti į keramikos parodą.
Rūmai dirba nuo balandžio iki rugsėjo kiekvieną dieną nuo 9:00 iki 18:00 ir kitais mėnesiais nuo 10:00 iki 16:00. Įėjimo mokestis – 5,50 €. (atnaujinta 2022 m. liepos mėn.)
Rūmų sodai (vok. Hofgarten)
Rezidencijos gale yra ilgi ir jaukūs rūmų sodai, kuriais iki markgrafo valdymo pabaigos galėjo naudotis tik rūmų nariai. Šiandien sodai – ideali vieta trumpam poilsiui, taip pat nuo saulės, tankiai augančių medžių dėka daug kur galime rasti pavėsį.
Parko centre eina ilgas kanalas, o skulptūros ir suolai netolygiai išsibarstę po visą sodą. Dieną sutiksime daug vietoje besiilsinčių vietinių, įvairaus amžiaus.
Rūmų sodai yra nemokami ir atviri ištisus metus.
Kita populiari žalioji oazė yra universiteto botanikos sodas (vok. Ökologisch-Botanischer Garten, adresas: Universitätsstraße 30)kuri vis dėlto yra visai šalia istorinio miesto centro, netoli nuo universiteto miestelio. Įėjimas į sodą nemokamas.
Richardas Wagneris ir Bayreuth
Vienas garsiausių Bairoito gyventojų buvo gerbiamas vokiečių kompozitorius Ričardas Vagneris. Ir nors į miestą jis atkeliavo tik paskutiniaisiais savo gyvavimo metais, šiandien jis laikomas vienu iš jo simbolių. Po visą miestą išmėtytos įvairios menininko skulptūros ir paminklai. Lengviausia jį rasti šalia turizmo informacijos pulto – tai suoliukas, ant kurio sėdi Wagneris ir žiūri į senamiestį.
Šiaurinėje minėtų rūmų parko dalyje yra tiesioginis išėjimas į galinį buvusios Vagnerių šeimos rezidencijos sodą, kuriame gyveno kompozitorius su šeima. Ten randame dailininko ir jo žmonos Kosimos kapą. Kapas nėra labai įspūdingas ir jo iš pirmo žvilgsnio galime net nepastebėti – antkapis yra didelės horizontalios plokštės formos.
Namas (vok. Haus Wahnfried), kuriame Wagnerių šeima gyveno iki septintojo dešimtmečio, buvo paverstas muziejumi, skirtu garsaus kompozitoriaus gyvenimui ir kūrybai.
Bairoitas yra žinomas dėl Wagnerio festivalio, kuris vyksta opera (vok. Richard-Wagner-Festspielhaus) pastatytas ant kalvos šiaurinėje miesto dalyje. Kuriant operą dalyvavo pats Wagneris, kuris norėjo sukurti tobulą sceną savo pjesėms. Operos teatrą galima aplankyti tik su gidu.
Operos teatras yra maždaug už 2 kilometrų nuo istorinio miesto centro. Vietą galime pasiekti pėsčiomis (apie 20-25 min.) arba važiuoti 305 autobusu (Am Festspielhaus stotelė).
Maisel alaus daryklos muziejus
Bent viena alaus darykla veikia beveik kiekviename mažame ir vidutiniame Aukštutinės Frankonijos (arba plačiau Frankonijos) miestelyje. Jie dažnai yra mažo masto arba daugumoje regioninio masto alaus daryklų. Viena iš išimčių yra Bayreuth, kur ji veikia Maisel alaus darykla, kuri yra viena didžiausių kvietinio alaus gamintojų visoje Vokietijoje.
Maisel alaus daryklą įkūrė kaimas 1887 m broliai Hansas ir Eberhardas Maiseliai. Verta pabrėžti, kad alaus daryklą iki šiol valdo Maiselių šeimos narys, o ketvirta savininkų karta – Jeffas Maiselis.
Broliai Maiseliai savo modernias alaus daryklas pastatė maždaug už kilometro už istorinio senamiesčio, nors šiandien mums tai gali atrodyti beveik dabartinio Bairoito centre.
Statybos metu kompleksas buvo viena moderniausių alaus daryklų Vokietijoje ir veikė beveik 100 metų. 1974 metais gamyba buvo perkelta į naują kompleksą, esantį tiesiog šiek tiek šalia, o 1981 metais senoje alaus darykloje atidarytas alaus muziejus. Maiselio Bier-Erlebnis-Welt.
Didžioji dalis originalios įrangos liko viduje, kai išsikraustėme. Apsilankę buvusioje alaus darykloje pamatysime ir alaus virimo aparatus, ir elektros generatorius, įrangą, kuri naudojama statinėms kurti ar alaus pilstymui. Viduje taip pat yra didžiulė alaus bokalų ir emblemų kolekcija. Muziejus didžiuojasi, kad 1988 m. buvo įtrauktas į Gineso rekordų sąrašą kaip „plačiausias alaus muziejus pasaulyje“.
Muziejų galima aplankyti tik per 1 valandą trunkančią ekskursiją vokiečių kalba. Laimei, prie įėjimo gausime daug skaitymo medžiagos anglų kalba. Muziejaus valdžia netrukus praneša apie audiogidų pristatymą, verta pasekti.
Ekskursijos vyksta nuo pirmadienio iki sekmadienio 14:00 ir 18:00 val. (atnaujinta 2022 m. birželio mėn.)
Daugiau apie istoriją ir apsilankymą muziejuje rasite straipsnyje: Maisel's Bier-Erlebnis-Welt alaus daryklos muziejus Bairoite.
Bayreuther-AKTIEN alaus daryklos katakombos
Šiek tiek po prieš akimirką paminėto Maisel alaus daryklos muziejaus, rasime dar vieną su alumi susijusį traukos objektą – požeminius koridorius, kuriuose buvo saugomas AKTIEN daryklos, šiandien priklausančios Maisel alaus daryklai, gaminamas alkoholis. Galime aplankyti tunelius, nors „katakombų“ pavadinimas yra perdėtas – juose niekas niekada nebuvo palaidotas arba bent jau niekas apie tai nežinomas!
Tuneliai po AKTIEN alaus darykla yra ne vienintelis požeminis mieste, bet vienintelis, kurį galime aplankyti. Iš XV – XIX a Po istoriniu senamiesčiu nutiesta kilometrų ilgio tunelių. Iš pradžių tai buvo šalutinis smiltainio kasybos poveikis, o nuo to laiko 18-ojo amžiaus tuneliai pradėti naudoti kaip sandėliai.
Ekskursijos su gidu metu galime aplankyti katakombas Vokietijoje. Viduje parengtos įvairios parodos, susijusios su alaus istorija ir pačiu miestu, tarp kurių – ir nuo sprogdinimų besislepiančių gyventojų gyvenimas. Tuneliuose nėra originalių statinių ar eksponatų, tačiau istorija ir aludarys besidomintys, taip pat vokiečių kalbą mokantys žmonės gali išmokti daug įdomių dalykų.
Atminkite, kad viduje visada šalta – net ir tada, kai iš dangaus į paviršių liejasi karštis.
Daugiau apie istoriją ir apsilankymą katakombose straipsnyje: Bayreuther-AKTIEN katakombos Bairoite.
Ermitažas, rūmai ir vandens pasirodymai
Mažiau nei už penkių kilometrų nuo istorinio miesto centro, buvusiuose markgrafo Bairoito medžioklės plotuose, m. 18-ojo amžiaus vadinamas rūmų ir sodų kompleksas Ermitažas (vok. Ermitage).
Ermitažas buvo gana populiari koncepcija Europos baroko ir rokoko eroje. Valdovai ir aristokratija norėjo turėti savo vienkiemį, kur galėtų pailsėti atokiau nuo dvaro narių ir žmonių, o kartu leistis į malonumus ir apmąstymus.
Pirmieji darbai pradėti valdant markgrafui Georgas Vilhelmas. IN 1715 m buvo pastatyti nedideli rūmai, vadinami šiandien Senieji rūmai (vok. Altes Schloss Ermitage). IN 1735 m Valdžią provincijoje perėmė markgrafas Fryderikas, kuris nedelsdamas perdavė atsiskyrėlį kaip dovaną savo žmonai Vilhelminai.
Naujoji šeimininkė nutarė iškilusius rūmus atstatyti ir juos papildyti naujais kambariais. Markgrafas negailėjo resursų, todėl rūmų interjerai nesiskyrė nuo pagrindinės rezidencijos. Per tą laiką buvo sukurti:
- Blizgesio kabinetas - Bayreudo rokoko stiliaus kambarys (vok. Bayreuther Rokoko), kuriame ant sienų netolygiai pakabinti įvairaus dydžio veidrodžiai,
- Japonijos kabinetas - užpildytas skydais, vaizduojančiais gyvenimą rytų dvare,
- Muzikos kabinetas - Vilhelminos akies obuolys, kuriame sienos ir lubos užpildytos tinku, vaizduojančiu auksinius muzikos instrumentus; panašus kambarys yra ir pagrindinėje rezidencijoje istoriniame miesto centre.
Į Senuosius rūmus pateksime tik ekskursijos vokiečių kalba metu.
Baigusi plėsti Vilhelimos rūmus, ji daugiausia dėmesio skyrė patiems sodams. Būtent tada, be kita ko, Dolna Grota (vok. Untere Grotto) arba teatras griuvėsių pavidalu. Per metus 1749 - 1753 buvo pastatyti antrieji rūmai, vadinami Naujieji rūmai (vok. Neues Schloss Ermitage). Naujojo pastato dizainas buvo gana intriguojantis – iš centrinės dalies (vadinamos Saulės šventykla) tęsiasi dvi arkados. Priešais rūmus yra tvenkinys, vadinamasis Aukštutinė grota, su įdomiomis skulptūromis ir fontanais.
Naujieji rūmai labai nukentėjo per Antrojo pasaulinio karo bombardavimus. Iki šių dienų iš pirminės konstrukcijos išliko tik apvalkalas, be vidinių patalpų. Viduje yra kavinė. Per karą pats parkas taip pat buvo sunaikintas, o vėlesniais metais jis buvo palaipsniui atstatytas.
Be dviejų rūmų, verta aplankyti ir pačius sodus. Be oranžerijos, pasivaikščiokite po Didįjį kanalą ir visą parką, ieškodami įvairių šiek tiek paslėptų pastatų.
Lankytinos vietos ir praktinė informacija (atnaujinta 2022 m. liepos mėn.)
Įėjimas į parką nemokamas. Galime laisvai vaikščioti po teritoriją, išskyrus įėjimą į Senuosius rūmus, kuriuos galima aplankyti tik 45 minučių trukmės ekskursijoje vokiečių kalba. Prie įėjimo gausime sutrumpintą medžiagą anglų kalba.
Ekskursijos vyksta kas 45 minutes: nuo balandžio iki rugsėjo nuo 9:00 iki 17:15 (paskutinis įėjimas) ir nuo spalio 1 iki 15 d. nuo 10:00 iki 15:15 (paskutinis įėjimas). Kitomis dienomis ir mėnesiais Senuosiuose rūmuose apsilankyti negalima.
Dienos metu abiejuose urvuose taip pat vyksta vandens pasirodymai. Mažiau įspūdingas pasirodymas Naujuosiuose rūmuose (Górna Grota) prasideda kiekvieną pilną valandą nuo 10:00 iki 17:00 (nuo gegužės iki spalio vidurio) ir trunka tiesiog kelias minutes.
Įdomesnį spektaklį galima rasti Žemutinėje grotoje (Untere Grotto). Jis prasideda po 10 minučių žemiausiame sodo taške ir taip pat trunka tiesiog kelias minutes. Tačiau pats spektaklis įdomesnis, o vanduo trykšta ne tik iš fontanų, bet ir nuo sienų. Abu spektaklius galime nesunkiai pamatyti vieną po kito.
Pačiuose soduose nesunkiai galime valandą ar dvi lėtai pasivaikščioti, neįskaitant įėjimo į Senuosius rūmus.
Dėmesio! Esant ilgalaikiams karštiems orams, vandens projekcijos gali būti sustabdytos.
Prieiga prie Ermitažo (atnaujinta 2022 m. liepos mėn.)
Iš centro beveik iki įėjimo į Ermitažą nuvažiuosite 302 arba 303 autobusu. 302 autobusas stoja iš Bayreuth Opernhaus stotelės, o 303 – iš Bayreuth Luitpoldplatz. Abi linijos turi visiškai skirtingus maršrutus.
Stotelės, kurioje išlipame, pavadinimas Eremitažas (nepamirškite šiek tiek anksčiau paspausti mygtuką Stop). Kelionės laikas priklauso nuo linijos, kelionė iš miesto centro trunka nuo 20 iki 25-27 minučių. Išlipę iš autobuso turime pasukti į šiaurę ir pasukti į dešinę Eremitagestraße.
Grįžimas yra šiek tiek sudėtingesnis, nes autobusas grįžta iš kitos vietos. Išėję iš sodų einame tiesiai Eremitagestraße ir po kelių minučių sukame į kairę į Ochsenhut. Po kiek laiko pamatysime autobusų stotelę.
Prieš einant į parką verta pasidomėti autobusų tvarkaraščiais, deja, jie taip nevažinėja.
Iš miesto
Fantazja rūmai ir sodai (vok. Schloss Fantaisie)
Kiek daugiau nei penki kilometrai į vakarus nuo istorinio senamiesčio, kaimynystėje Dondorfas miestelis Ekersdorfas, yra nedidelis rūmų kompleksas Fantaisie. Rūmus statyti pradėjo markgrafas Frederikas m 1761 m, tačiau iki mirties projekto užbaigti nepavyko.
Po markgrafo mirties teisę į pastatą gavo jo dukra Elžbieta Fryderykakurie, be rūmų išplėtimo, sukūrė ir gražius rezidencijas supančius sodus. Soduose dera skirtingi stiliai, tačiau dominuoja rokoko ir istorizmas, taigi ir skulptūrų įvairovė. Rūmų soduose sutinkame įvairiausių fontanų, grotų, skulptūrų ir kitų tolimoms epochoms būdingų elementų.
Būtent Elžbieta Fryderyka rūmams suteikė Fantaisie pavadinimą, kuris yra tiesiog Fantazija. Rūmai buvo kunigaikštienės pabėgimo ir vasaros poilsio vieta. XIX amžiuje pastatas buvo perstatytas ir iki XX amžiaus pradžios buvo naudojamas kaip rezidencija.
Po karo rūmuose buvo įkurta Amerikos ginkluotųjų pajėgų sanatorija, o 1961 metais kompleksą nupirko Bavarijos valdžia.
Šiandien viduryje, per du aukštus, yra pirmasis Vokietijoje sodininkystės muziejus (Ger. Gartenkunst-Museum). Barokinio interjero entuziastus gali sudominti tinku dekoruota Baltoji pokylių salė ir garsusis Brolių Splinder kabinetas su gausiai dekoruotomis sienų plokštėmis. Verta paminėti, kad tai tik originalaus kambario kopija, nors sukurta naudojant autentišką XVIII a.
Muziejus dirba nuo balandžio iki rugsėjo nuo 9:00 iki 18:00 ir nuo spalio 1 iki 15 d., nuo 10:00 iki 16:00. Pirmadieniais muziejus nedirba. Bilieto kaina 3,50 €. (atnaujinta 2022 m. rugpjūčio mėn.)
Įėjimas į pačius sodus, kurie veikia visus metus, yra nemokamas. Nuo gegužės iki spalio trumpi vandens pasirodymai vyksta kas valandą nuo 9 iki 18 val. (atnaujinta 2022 m. rugpjūčio mėn.)
Į rūmus galime patekti autobusu iš pagrindinės geležinkelio stoties apylinkių 375 maždaug per 15 minučių. Išlipame autobusų stotelėje Donndorf Hotel Fantaisie. (atnaujinta 2022 m. rugpjūčio mėn.)
Autobusas kursuoja retai, o vidury dienos daro pertrauką – pasidomėkime išvykimo ir grįžimo laikus iš anksto. Tvarkaraštį vokiečių kalba galima atsisiųsti iš šio puslapio.
Taip pat galime nueiti pėsčiomis maždaug per pusantros valandos.
Cvernico pilis ir Sanspareil uolų sodai
Mieste galima rasti ir kitų istorinių lankytinų vietų Bayreuth rajone, nors šiuo atveju daugiau nei 20 kilometrų į šiaurės vakarus nuo istorinio senamiesčio Wonsees. Ten iškyla viduramžiai Zvernico pilis ir ją supančios Sanspareil "alpinarius".
Sanspareil sodai yra pripildyti visų rūšių uolų ir pastatų, įskaitant „sugriuvęs“ romėnų teatras, grotos, urvai ar rytietiškas paviljonas. Anksčiau Cvernico pilies apylinkės buvo naudojamos kaip medžioklės plotas, tačiau 1744 m. markgrafai pradėjo dirbti sode, kuris, kaip ir opera, turėjo būti baigtas Frederiko ir Vilhelminos dukters vestuvėms m. 1748 m.
Sodą galime aplankyti ištisus metus. Į rytietišką paviljoną pateksime tik ekskursijos vokiečių kalba metu. Ekskursijos vyksta kas 45 minutes nuo 9:00 iki 17:15 nuo balandžio iki rugsėjo ir trunka 30 minučių. Nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. ekskursijos vyksta nuo 09:00 iki 15:15. Į rytietišką paviljoną kitais mėnesiais patekti negalima. (atnaujinta 2022 m. rugpjūčio mėn.)
Cvernico pilis veikia nuo balandžio iki rugsėjo nuo 9:00 iki 18:00 ir nuo 01:00 iki 15:00 nuo spalio 10:00 iki 16:00. Bilietas kainuoja 3,50 €. (atnaujinta 2022 m. rugpjūčio mėn.)
Pirmadienį abi įstaigos nedirba. (atnaujinta 2022 m. rugpjūčio mėn.)
