Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Kuršių Nerija (Kuršių nerija) tai neabejotinai viena neįprastiausių vietų Lietuvoje. Nedidelis plotas, kuriame šalia laukinės gamtos rasime architektūros paminklų, liaudies architektūros paminklų, modernių muziejų bei žinomų menininkų ir rašytojų suvenyrų. Kelionė į šias vietoves bus nepamirštama patirtis.
Apylinkės istorija
Pasak legendos, neriją pastatė milžinė Neringasiekdamas išgelbėti žvejus nuo jūrų dievo rūstybės. Pavadinimas kilęs nuo šių vietovių Kurovo gyventojųkurie ankstyvaisiais viduramžiais čia kovojo su vikingais (rusiškoje nerijos pusėje buvo rasti skandinavų užpuolikų gyvenvietės liekanos). Vėliau žemės buvo padalintos tarp kryžiuočių ir kalavijuočių riterių. Vėlesniais šimtmečiais šiame žemės lopinėlyje susikūrė daug mažų žvejų gyvenviečių.
Situacija pasikeitė per Septynerių metų karą. Rusai iškirto medžius, o tai kardinaliai pakeitė visos vietovės kraštovaizdį. Išnyko natūrali apsauga nuo vėjo ir smėlio. Žmonės buvo priversti palikti daugybę gyvenviečių, kurios dingo po audrų nupūstu smėliu. Sunku pasakyti, kas sugalvojo nerijos atsodinimo mišku idėja – vieni šaltiniai nurodo Prūsijos valdžią, kiti – Nidos gyventoją Jerzy Dawidą Kuwertą. Planas buvo sėkmingai įgyvendintas ir nuo tada didelė dalis buvusių kopų apaugusios mišku.
Devynioliktojo amžiaus pabaiga ir XX amžiaus pirmoji pusė atnešė turistų ir pacientų susidomėjimas šia sritimi. Į Nidą atvyko pasaulinio garso žmonės menininkaipavyzdžiui, vokiečių ekspresionistai (Karl Schmidt-Rottluff, Max Pechstein) arba rašytojai (Ernstas Wiechertas arba Nobelio premijos laureatas Tomaszas Mannas).
Vokiečių įsikūrimo šiose vietovėse pabaigą atnešė Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija. 1991 metais čia įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. 2000 metais nerija (kartu su rusiška dalimi) buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šiandien tai viena populiariausių turistinių vietovių Lietuvoje. Daug turistų čia atvyksta iš Vakarų Europos, todėl kainos gerokai didesnės nei žemyne. Dalis lietuvių nusprendžia apsistoti Nemuno deltos regioniniame parke (Nemuno deltos regioninis parkas), o iš ten keltu vyksta į Neringą. Tačiau reikia atminti, kad tai įmanoma tik atostogų mėnesiais (vėliau keltai į Neringą plaukia tik iš Klaipėdos).
Kuršių nerija - pažintinė ir praktinė informacija
Smiltynė
Administracine prasme yra Klaipėdos miesto dalisnors jį nuo miesto skiria platus kanalas. Nedidelis dvaras garsėja Delfinariumas (Delfinariumas) ir Jūrų muziejus (Lietuvos jūrų muziejus) – vienas lankomiausių muziejų Lietuvoje. Norint patekti į šį objektą, reikia perplaukti kanalą keltu iš vadinamojo Senasis uostas (Danės g. 1). Tada galime šiek tiek pasivaikščioti asfaltuotu keliu, vedančiu į šiaurę, arba pasinaudoti vienu iš miesto autobusų, kurie stoja prie pat muziejaus. Tačiau pasivaikščiojimas atrodo įdomesnė alternatyva, nes tai matome pakeliui buvusių Baltijos jūra plaukiojančių laivų paroda ir nedidelis medinės konstrukcijos muziejus po atviru dangumi (Žvejo etnografinės sodybos kompleksas). Muziejus ir delfinariumas yra nerijos gale – maždaug pusantro kilometro nuo kelto. Delfinariumas užima šiuolaikišką apvalų pastatą, o muziejus – buvusio forto, kurį čia statė Prūsijos kariuomenė, vietoje.
Bilietų kainos yra tokios:
- Kombinuotas bilietas delfinariumas + jūrų liūtai (ne sezono metu): įprastas bilietas - 7 € / lengvatinis bilietas - 3,50 €
- Kombinuotas bilietas delfinariumas + jūrų liūtai (sezono metu): įprastas bilietas - 10 € / lengvatinis bilietas - 5 €
- Jūrų liūtai: 2 eurai
- Jūros muziejus ir akvariumai: įprastas bilietas - 4 € / sumažintas bilietas - 2 €
DĖMESIO! 2022 metais Akvariumas buvo uždarytas renovacijai!
Neringa (Neringos)
Tai miestas, užimantis didelę nerijos dalį. Tai gana neįprasta, nes susideda iš keturių miško juosta atskirtų kaimų: Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos.. Pavadinimas kilęs iš prūsų kalbos ir reiškia šuolis. Lietuviškai šis terminas yra tiesiog nerija. Norėdami patekti į vieną iš senųjų žvejų kaimelių, važiuokite autobusu, esančiu prie perkėlos Smiltynėje. Autobusai yra sujungti su keltais ir jei nežinome, kur yra stotelė, tiesiog sekite daugumą žmonių, kurie išlips iš kelto. Jei į Kuršių neriją atvažiuojame vasarą, verta keltis anksčiau ir spėti į pirmąjį autobusą. Tada išvengsime turistų minios.
Juodkrantė
Buvęs žvejų kaimelis, šimtmečius garsėjęs gintaru. XIX amžiuje pradėtas gintaro kasimas pramoniniu mastu. Prie progos rasta daug neolito ir bronzos amžiaus gintaro papuošalų. Ilgą laiką Juodkrantė neturėjo tiesioginio jungtys su Klaipėda, tačiau pastačius prieplauką čia taip pat kursuoja keltai (tik sezono metu!). Gyvenvietė garsėja Raganų kalnas (Raganų Kalnas) - medinės skulptūros, vaizduojančios lietuvių pasakų, pasakų ir legendų veikėjus. Be keleto senų trobelių, čia taip pat galime pamatyti istorines Kurovo kapines (Miško g. 22).
Raganų kalno apylinkės formuoti vadinamąjį parabolinės kopos. Prieš kelis šimtus metų pučiant stipriam vėjui vietos kopos įgavo panašią į arklio balną formą.
Pervalka (Pervelk)
Buvusiame nedideliame žvejų kaime yra išlikę keletas senų žvejų namelių. Žinoma, kad jis yra netoliese švyturys.
Preila (Preil)
Dar vienas iš Neringos dvarų jį lanko turistai dėl buvimo ten miškingos kopos. Taip yra dėl gyventojų, kurie, kovodami su pavojingu smėliu, sodino kalninę pušį, veikla. Taip pat buvo bandoma juos aptverti tvoromis arba apsodinti žolėmis. Viena iš čia esančių kopų yra aukščiausia visame pusiasalyje - Vecekrugas (reiškia seną užeigą), turi virš 67 metrų aukščio.
Nida (Nidden)
Priklauso seniausiems Kuršių nerijos kaimams ir turiu pripažinti žaviausią. Jis buvo žinomas jau kryžiuočių laikais, tačiau XVII amžiuje maras pražudė visus gyventojus, o pastatus užklojo slenkančių kopų smėlis. Tačiau kaimas atgijo. Jo populiarumas prasidėjo XIX amžiuje, kai jį atrado vokiečių menininkai. Viename iš namų buvo jų kolonija, šiandien galime pamatyti nedidelį muziejų (Hermanno-Blode muziejus, dirba nuo 08:00 iki 20:00). Jis čia atvyko XX a Tomaszas Mannas ir, apsidžiaugęs aplinka, nusipirko nedidelį namą. Deja, besiformuojantis nacizmas privertė rašytoją palikti Nidą. Mannas į neriją nebegrįžo. Šiandien savo senuose namuose galime pamatyti parodą, skirtą Nobelio premijos laureatui (Thomo Manno Memorialinis Muziejus, bilietų kaina: įprasta - 2,50 € / sumažinta - 1,00 €).
Kaimas taip pat vertas dėmesio istorinis muziejus (Neringos Istorijos Muziejus, dirba nuo antradienio iki šeštadienio, 10:00-17:00, bilietas 1,00 €) ir istorinė evangelikų bažnyčia (Pamario g. 37). Jis pasižymi išskirtiniu grožiu istorines Kurovo kapines su gerai išlikusiais būdingais kryžiais.
Tačiau dauguma turistų daugiausiai vyksta į pasienį su Rusija, kur galima pasigrožėti besislenkančiomis kopomis. Turiu pripažinti, kad jie daro tikrai didelį įspūdį. Jei nesame pasiekę savo jėgų arba oras neverčia vaikščioti draustinį matome iš apžvalgos taškošalia saulės laikrodžio (Wanderdünen). Kitu atveju nelieka nieko kito, kaip tik leistis į žygius po smėlio kalvas. Einame tik tam skirtais takais, bet tenka pripažinti, kad jų čia labai daug. Verta apvažiuoti visą teritoriją, priartėjus prie pačios sienos. Mes ten matome keli mediniai kryžiai. Tai prancūzų karo belaisvių, čia atsiųstų po Prancūzijos ir Prūsijos karo, kapų. Jei mobiliajame telefone turime automatinį tinklo pasirinkimą, šiuo metu turėtume jį išjungti, nes labai tikėtina, kad mūsų mobilusis prisijungs prie Rusijos tiekėjo (tada skambučių kaina bus daug didesnė).