Jono arkibazilika Laterane – popiežiaus bazilika Romoje

Pradžioje nedidelė staigmena – būtent ši bažnyčia (o ne Šv. Petro bazilika) yra laikoma svarbiausia katalikų šventykla pasaulyje. Ji turi išdidų titulą Sacrosancta lateranensis ecclesia omnium urbis et orbis ecclesiarum mater et caput, t. y. Švenčiausioji Laterano bažnyčia, Miesto ir pasaulio bažnyčių motina ir galva.

Šiame straipsnyje mes sutelkiame dėmesį į arkibaziliką Šv. Jonas Laterane. Jei norite sužinoti kitas popiežiaus bazilika, peržiūrėkite mūsų straipsnį: popiežiaus bazilikos Romoje.

Istorija ir įdomybės

Jos istorija susijusi su krikščionybės pripažinimu visateise religija. Tada imperatorius Konstantinas popiežiui padovanojo Lateraną. Čia taip pat turėjo būti pastatyta bažnyčia, ir ta pati kalva tapo popiežių buveine ateinantiems tūkstančiams metų. Čia jis sustojo Karolis Didysis kai jis atvyko į Romą 800 m. (galbūt jums taip pat bus įdomi istorija Acheno katedros?), čia vyko penkios ekumeninės tarybos, čia gyveno per 150 popiežių (23 palaidoti bazilikoje).

Legenda pasakoja, kad popiežius Inocentas III miegodamas matė, kaip Laterano bazilika griuvo. Tuo pačiu metu sapne pasirodė žmogus, kuris sustabdė katastrofą. Kokia buvo popiežiaus nuostaba, kai po dienos tas pats vyras pasirodė auditorijoje, prašydamas patvirtinti naują tvarką. Jis buvo Šventasis Pranciškus Asyžietis. Laterano žlugimo laikotarpis buvo popiežiaus Avinjono nelaisvė. Kai Kristaus valdytojai grįžo į Romą, jie savo buveine pasirinko Vatikaną. Lateranas dar kartą išgarsėjo, kai popiežius vietiniuose rūmuose pasirašė susitarimą su Musoliniu. Garsiosiose Laterano sutartyse buvo nurodytas Vatikano ir Bažnyčios statusas Italijoje.

Iš Konstantino bazilikos liko nedaug. Žemės drebėjimai, gaisrai ir rekonstrukcijos sugriovė pirminę bažnyčios išvaizdą. Tai išliko senovės krikštyklakuriame popiežius turėjo pakrikštyti imperatorių. Tačiau pats pastatas vėlesniais amžiais (V–XVII a.) buvo kruopščiai atstatytas. Koplyčioje Šv. Jono evangelisto, galite pamatyti mozaikas iš V a.

legenda bylojakad IV amžiuje Imperatoriaus motina, šventoji Elena, atnešė į Romą laiptus, ant kurių buvo plaktas Kristus. Popiežius Sikstas V jiems vadovavo į Sancta Sanctorum koplyčią (per gatvę), kur jis susirinko svarbiausių krikščionybės relikvijų. Šios relikvijos svoris toks didelis, kad tikintiesiems reikia įkopti 28 laiptelius ant kelių. Keliaudami šiuo atgailos keliu, piligrimai atranda kelią į minėtą koplyčią. Čia, už pirmųjų krikščionybės amžių šventųjų galvų (šv. Agnė ir Prakseda), jis yra įsikūręs acheiropoietos (žodis už antgamtiniu būdu sukurtas kūrinys) tai yra Kristaus paveikslas, kurį turėjo nupiešti šventasis Lukas ir angelai. Ypatingomis progomis šis darbas švenčiamas iškilminga procesija Romos gatvėmis. Viena iš paskutinių tokių procesijų vyko 1863 m., kai meldėsi už "nelaimingą Lenkiją".

Lankytinos vietos

Pati bazilika daro penki praėjimai ir buvo pastatytas lotyniškojo kryžiaus plane. Klasicistinis fasadas (sukūrė Alessandro Galilei) slepia ankstyvosios krikščionybės bazilikoms būdingą narteksą (uždengtą prieškambarį). Pirmame fasado aukšte įrengta galerija, iš kurios popiežius laimina piligrimus per Viešpaties Žengimo į dangų šventę. Piligrimai praeina pro narteksą Konstantino statula. Interjeras daugiausia yra meno kūrinys Francesco Borromini. Matyt, ambicingas architektas ketino nugriauti senąją baziliką ir ant jos griuvėsių pastatyti naują, tačiau popiežius Inocentas X jam to neleido.

Centriniame bažnyčios taške yra altorius, kuriame Mišias gali švęsti tik popiežius (arba popiežiaus paskirtas dvasininkas). Iki Vatikano II Susirinkimo tai buvo vienintelis aukuras pasaulyje be stalviršio kankinių ir šventųjų relikvijos. Juos tenkino „tik“ stalo fragmentai, prie kurių šv. Petras. Ji turėjo paliudyti Laterano bazilikos svarbą.

Šalia altoriaus palaidotas popiežius Martynas V. Prie choro ilsisi čia palaidotas kitas popiežių Leonas XIII. Kartą per metus (gruodžio 13 d.) ji švenčiama Laterane Mišios už Prancūziją. Ši tradicija siekia XVII amžių ir yra padėka karaliui Henrikui V, kuris padovanojo Clairac abatiją Lateranui.
Apaštalų statulos – gal šiandien sunku įsivaizduoti, bet daugelį metų po bažnyčios iškilimo didžiulės pagrindinės navos nišos stovėjo tuščios. Tik 1702 m. popiežius Klemensas XI paskelbė apie savo ketinimą gaminti monumentalias skulptūras. Konkurse dalyvavo septyni puikūs skulptoriai, tačiau pagal popiežiaus rekomendacijas jie turėjo atlikti dailininko Carlo Maratta parengtus projektus. Menininkai sutiko su sąlygomis, ir vienintelis, kuris maištavo, buvo Pierre'as Legrosas. Jo darbai buvo sukurti pagal jo paties dizainą. Įdomu tai, kad Judas ir Motiejus nebuvo įtraukti (suprantama) tarp apaštalų. Pastarąjį pakeitė šventasis Paulius. Statulas sukūrė: Pierre-Étienne Monnot ("Piotr" ir "Paweł"), Francesco Moratti ("Simonas"), Lorenzo Ottoni ("Juda Tadeusz"), Giuseppe Mazzuoli ("Philip"), Angelo De Rossi (" Jokūbas Mažasis" ), Camillo Rusconi ("Andrzejus", "Jonas Evangelistas", "Mateuszas" ir "Jokūbas Didysis") ir jau minėtas Pierre'as Legrosas.
Baldakimas – bene vertingiausias šventyklos paminklas – gotikinis stogas, pagamintas XIV a. Kaip minėta aukščiau, po juo yra altorius su stalo, prie kurio šventasis Petras turėjo švęsti mišias, liekanomis. legenda bylojakad tai atsitiko Romos senatoriaus Kornelijaus Pudenso name (ant jo vilos pamatų buvo pastatyta Šv. Pudenziana bazilika). Baldakimas jis buvo padengtas Barna da Siena freskomis (paveiksluose – Nukryžiavimas, Apreiškimas, Marijos ir Kristaus Gerojo Ganytojo karūnavimas bei daug šventųjų). Jame slepiasi viena iš svarbiausių katalikų relikvijų: šventųjų Petro ir Povilo galvos!
Apsidė - nepasiekiamas tikintiesiems, bet matomas iš baldakimo apylinkių. Čia patalpinta mozaika buvo sukurta XIII amžiuje, tačiau legendos pasakoja, kad Jėzaus atvaizdas yra dar senesnis ir stebuklingu būdu atsirado pastačius baziliką. XIX amžiuje paminklas buvo tokios baisios būklės, kad jį reikėjo restauruoti. Kai kurių meno istorikų teigimu, daugelis originalių mozaikos elementų buvo panaikinti šiame procese. Visuma susideda iš trijų horizontalių dalių: viršutinė – dangus ir Kristus, apsuptas angelų, apačioje matome Mariją ir aplink kryžių susirinkusius šventuosius (maža klūpanti figūrėlė tiaroje – popiežius Nikolajus IV). Žemiausia eilutė (atskirta langais) yra apaštalų figūros. Jei atidžiai pažiūrėsime, pamatysime tarp jų du klūpantys vienuoliai. Šitie yra kūrėjas viduramžių mozaika Jacopo Torriti ir Jacopo da Camerino.
Kiti - verta atkreipti dėmesį į tokius įrangos elementus kaip:
- Grindys – tai turbūt vienas iš nedaugelio senosios bazilikos elementų. Iš dalies rekonstruotas XIX amžiuje (apsidėje), daugiausia iš viduramžių laikotarpio, perstatytas ir padarė Cosmati būrelio menininkai. Įdomus elementas yra marmuriniai balandžiai su alyvmedžio šakele snapekurią matome tarp navos ir praėjimų. Priešingai nei atrodo, tai ne taikos simboliai, o Pamfili šeimos herbasjis atvyko iš Popiežius Inocentas X - bazilikos rekonstrukcijos iniciatorius.
- Paminklas imperatoriui Konstantinui - prieangyje (narthex) pastatytoje statuloje pavaizduotas imperatorius su senatoriaus kostiumu. Jo buvimas neturėtų stebinti, juk būtent Konstantinas nutraukė krikščionių persekiojimą. Meno istorikų teigimu, skulptūros kilmė kiek kitokia. Viduramžiais Laterane buvo surinkta nemažai romėnų paminklų (įskaitant garsųjį Kapitolijaus vilką ar Marko Aurelijaus statulą). Tai buvo popiežiaus politikos elementas, Romos vyskupai save laikė vieninteliais Romos imperijos paveldėtojais (skirtingai nuo Vokietijos imperatorių, kuriuos laikė pavaldžiais valdovais). Pagal kitą aiškinimą, statula reprezentuoja ne Konstantiną Didįjį, o jo sūnų Konstantiną II.
- Durys – nuostabūs centriniai vartai į baziliką senovės meno kūrinys. Iš pradžių jie buvo pastate, pavadintame Curia Iulia (senato būstinė prie Romos forumo), tačiau čia juos perkėlė popiežius Aleksandras VII. Šalia jų matome vadinamąjį Porta Santa (vartai su kryžiaus, Marijos ir Jono Pauliaus II herbu atvaizdu), t.y. durys atsidaro tik jubiliejiniais metais.

Praktinė informacija

Pilnas vardas Šv. Jonas Laterane (įsk. n, angl. Popiežiaus arkibazilika Šv. Jonas Laterane) tai Popiežiškasis Šventojo Išganytojo arkivyskupas šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jonas evangelistas Laterane, visų miesto ir pasaulio bažnyčių Motina ir galva (įsk. Arcibasilica Papale del SS.mo Salvatore e dei Santi Giovanni Battista ir Evangelista al Laterano, Madre e Capo di tutte le Chiese della Città e del Mondo, angl. Šv. Jono Laterano arkibazilika, Šv. Jono Laterano bazilika, Šv. Jonas Lateranas).

Adresas: Piazza di S. Giovanni in Laterano, 4, 00184 Roma, Italija