Kraštovaizdis – tai sąvoka, su kuria tenka susidurti kiekvienam iš mūsų, labai dažnai ją vartoja kasdien ir apibrėžia, ką matome ar kas mums patinka.
Tačiau ne visi žinome šio žodžio kilmę ir sąvoką. Šį dviprasmišką terminą vartoja mokslininkai, geografai, biologai ir žmonės, kurių darbas susijęs su geologija ir teritorijų planavimu.
Paprastai tai reiškia natūralių ir antropogeninių savybių, išskiriančių konkrečią sritį, rinkinį. Galima sakyti, kad tai šios srities bruožų visuma. Daugelio žmonių darbas ir šimtai valandų, praleistų tyrimams, lėmė kraštovaizdžių suskirstymą į keletą pagrindinių bruožų.
Žinoma, kiekvienas žemynas ir net šalis yra skirtinga, todėl šio skirstymo negalima suprasti per daug pažodžiui, nes jis apibendrina daugybę bruožų, kurie visame pasaulyje šiek tiek skiriasi.
Taigi kraštovaizdžius skirstome į gamtinius ir kultūrinius. Gamtiniai peizažai yra tie, kurių žmogus netrikdė, yra natūralių rūšių, nepritaikytų žmogaus, ir viskas, ką matome, buvo sukurta tik gamtos.
Kartais jį šiek tiek pataiso žmogus, bet jame nėra jokių erdvinių elementų, kuriuos sukūrė žmogus.
Kultūrinis kraštovaizdis yra visiškai žmogaus sukurtas. Yra augalų, kurie ten natūraliai neatsiranda, reljefas keičiamas ir pritaikomas specifiniams tikslams. Yra keletas pagrindinių kultūrinių kraštovaizdžių tipų.
Pirmoji – žemės ūkio kraštovaizdis, šiuo atveju natūraliai augančius augalus, daugiausia medžius, pakeitė ariami laukai, ganyklos ir sodai. Kitas kraštovaizdis yra pramoninis kraštovaizdis, kuriame vyrauja gamyklos, kasyklos ir augalai.
Paskutinis peizažas – mums gerai žinomas miesto peizažas. Ten randame daugiabučių, dangoraižių, daug kelių, parduotuvių ir prekybos centrų.
Šis kraštovaizdis apima visus didesnius ir mažesnius Lenkijos miestus. Taip pat išskiriame pirminį kraštovaizdį, kuris parodo gebėjimą atsinaujinti, o biologinė pusiausvyra išlaikoma be žmogaus įsikišimo.
Kita vertus, nusiaubtam kraštovaizdžiui būdinga labai stipri urbanizacija, gamtos elementų trūkumas ir labai didelė degradacija. Taip pat yra veikla po kasybos, dar vadinama po eksploatavimo. Jie susiję su kasybos reiškiniais ir procesais bei elementais, kurie yra šios veiklos likučiai.
Tai gali būti, pavyzdžiui, žemių krūvos, krateriai iš atvirų kasyklų, rezervuarai su gavybos metu išpumpuotu vandeniu. Po kurio laiko ir su atitinkamu žmogaus įsikišimu jos gali palaipsniui virsti rekreacinėmis zonomis ir tapti nauju kraštovaizdžio elementu.
Tačiau labai svarbu, kad kiekvienas plotas būtų tinkamai sukultūrintas. Melioracija – tai pažeistų vietovių pirminės formos ar gamtos vertybių atkūrimo procesas.
Yra trys melioracijos tipai: žemės, vandens ar ežerų melioracija. Melioracija – tai procesas, kurio užduotis – atstatyti į žemę naudingąsias ir gamtines vertybes.
Techninis žemės melioravimas – tai tinkamas reljefo formavimas, fizinių savybių gerinimas, šviežiu gruntu užteršto sluoksnio atstatymas jį uždengiant, drenažas.
Kita vertus, biologinė melioracija – tai dirvos grūdinimas ir arimas, tinkamas tręšimas ir augalų, sudarančių storą humuso sluoksnį, įvedimas.
Prie tokio pobūdžio veiklos priskiriamas ir miško įveisimas. Kita vertus, vandens melioracija – tai švaraus vandens pritekėjimo didinimas, upių trasų reguliavimas ir trasų reguliavimas.
Atkuriant pirminę vandenų funkciją, taip pat introdukuojamos žuvų rūšys ir zooplanktonas. Požeminio vandens melioracija – tai pralaidžio sluoksnio valymas, teršalų izoliavimas specialiomis užtvaromis, teršalų emisijos mažinimas ir naudojimo būdo keitimas.
Dar vienas labai svarbus procesas, gerinant eutrofikuotų ežerų vandens kokybę, yra ežerų melioracija.
Metodai, apimantys šį procesą, apima cianobakterijų kolonijų pašalinimą, rezervuare susikaupusių organinių medžiagų pašalinimą, oro tiekimą dugne esančiu sluoksniu, kuris padidina vandens prisotinimą deguonimi ir sumažina fitoplanktono augimą.
Šie procesai taip pat apima biomanipuliaciją ir mangą. Frezavimo metu specialiais prietaisais pašalinamos dugne esančios nuosėdos, o atliekant biomanipuliaciją į vandenį įleidžiamos plėšrios žuvų rūšys, kurios minta planktonu mintančias žuvų populiacijas, o tai neleidžia žydėti ir pagerina deguonies sąlygas ežere.
Kraštovaizdis ir aplinka yra nepakeičiami žmogaus gyvenimo elementai. Augalai yra ne tik graži puošmena, bet ir grandinė ekosistemoje. Prisiminkime apie tai ir rūpinkimės aplinka, kad gamtos balansas būtų išlaikytas. Bet koks nukrypimas taip pat greitai paveikia mūsų gyvenimą ir sveikatą.
Be konkrečių pokyčių mūsų planetos būklė gali greitai pablogėti, taigi ir jos gyventojų sveikata bei gyvenimas. Būtent augalų dėka galime turėti švarų orą, be kurio gyvybė žemėje būtų neįmanoma.
Prisiminkite apie tai, rūšiuokite šiukšles, stenkitės būti ekologiški ir ugdyti kitus, kad jie negadintų aplinkos. Visa tai gali turėti įtakos mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo kokybei ir neabejotinai bus pokytis į gerąją pusę.