Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Rajonas Santa Kruzas (Ispanų kalba: Barrio de Santa Cruz, Šventojo Kryžiaus aikštė) šiandien yra viena iš labiausiai turistinių Sevilijos vietovių. Jos administracinėse ribose, be kita ko, yra Dievo Motinos katedra, Karališkasis Alkazaras ir Indijos centrinis archyvas.
Minėti paminklai yra vakarinėje rajono dalyje, tačiau tikrą perlą galima rasti rytinėje jo dalyje – tai buv. Juderija (žydų kvartalas). Teritorija eina palei buvusias miesto sienas iki Murillo sodų (Jardin de Murillo) ribos.
Buvusi Juderija išsiskiria siaurų gatvelių labirintu, atmosferinėmis aikštėmis, vietinėmis užeigomis ir tavernomis, pastatais su atvirais arabiško stiliaus vidiniais kiemais ir nedidelėmis amatų dirbtuvėlėmis. Nors dauguma pastatų buvo atstatyti po XVIII ir į XX a teritorija išlaikė unikalų išplanavimą.
Tarp aikščių veda vingiuotos gatvelės ir įvairios dengtos perėjos. Nepaisant palyginti mažo dydžio, čia lengva pasiklysti! Didžioji dalis buvusio žydų kvartalo yra be automobilių.
Santa Cruz taip pat siūlo platų gastronomijos pasirinkimą. Beveik kiekviename žingsnyje rasime taverną ar restoraną, kuriame patiekiami tapas, tačiau didžiausia jų ertmė yra palei gatvę Calle Mateos Gago.
Istorija
Dabartinio Santa Kruzo rajono vietoje pastatai egzistavo jau romėnų miesto laikais Hispalis. Ankstyvosios krikščionybės laikais čia buvo bazilika, maurai čia pastatė savo rūmus ir mečetę.
Po Sevilijos atkariavimo Ferdinandas III vėliau vadinamas šventaisiais, jis nusprendė perduoti žydams (sefardams) esančią vietovę rytinėje dabartinio rajono dalyje. Žydų kvartalai egzistavo ir kituose Ispanijos miestuose ir visur buvo vadinami vienodai. Žydai juose turėjo tam tikrą autonomiją ir galėjo statyti sinagogas bei kitus administracinius pastatus.
Galas XV amžius Ispanijoje tai buvo inkvizicijos, kuri iš pradžių buvo nukreipta į Marranos, t.y. žydų kilmės krikščionis, pradžia. Kartu su inkvizicija prasidėjo pogromai ir žydų gyventojų priespauda. IN 1492 m Ispanijos valdovai nusprendė išvyti iš šalies visus žydus.
Nuo tada, kai buvo išvaryti buvę nuomininkai, buvusio žydų rajono plotas pradėjo nykti. Apleistumo laikotarpis truko iki XIX apradėjus rajoną gaivinti. Buvusios sinagogos buvo paverstos bažnyčiomis, atstatyti požydų namai.
IN 1810 m Seviliją užkariavo Napoleono kariuomenė. Tuo metu buvo sugriauta Santa Kruzo bažnyčia, kurios vietoje buvo sukurta to paties pavadinimo aikštė. Būtent nuo sugriautos bažnyčios pavadinimo ir kilo dabartinis rajono pavadinimas.
XX amžiuje tai vėl žydi Santa Krusas. Pirmoje pusėje XX a architekto globoje buvo atstatytos svarbiausios aikštės Juanas Talavera ir Heredia. Per pastaruosius keliolika metų rajono turistai klestėjo. Buvusiuose daugiabučiuose buvo pastatyti brangūs viešbučiai, užeigos ir turistams pritaikytos parduotuvės. Nepaisant to, kad vietovė yra labai turistų lankoma, vis tiek lengva rasti tuščias gatves be ekskursijų minios.
Paminklai, atrakcionai ir įdomios vietos
Pats pasivaikščiojimas siauromis buvusio žydų rajono gatvelėmis gali būti laikomas savotiška turistų traukos vieta. Nepaisant to, verta pasidairyti ir ieškoti įdomių vietų ir vykti į Santa Kruzą tik plano pradžioje.
Aikštė, užpildyta apelsinmedžiais, yra gera vieta pradėti Patio de Banderas. Tai uždaras kiemas prie pat slenksčio Alkazaras ir čia mes išvyksime po apsilankymo karališkajame komplekse. Aikštės šiaurės rytiniame kampe rasime siaurą dengtą perėjimą pastatų viduje, kuris nuves mus į gatvę Juderia (Callejón de la Judería). adresu Judrija 6 pamatysime vieną iš istorinių fontanų - Fuente de la Calle Juderias.
Iš ten galime eiti į gatvę Calle Agua (arba Callejon del Agua)kuri driekiasi palei buvusias miesto sienas. Gatvės pavadinimą galime versti kaip Aleja Woda, nurodantį, kad viršutinėje sienų dalyje tekėjo akvedukas. Vaikščioti gatve yra maloni patirtis. Pakeliui pravažiuosime pavienius namus su vidiniais kiemais, į kuriuos galėsime pažvelgti ir pamatyti gražias atviras gėlėmis užpildytas terasas. Verta ieškoti namo numeris du (Casa no 2).
Eidami į Calle Agua galą, mes pasiekiame Alfaro aikštė (Plaza Alfaro)garsėja nuostabiu balkonu su medinėmis dekoracijomis (Balcone di Rosina). Labai gali būti, kad viena iš ekskursijų po rajoną su gidu stovės po balkonu. Vietos gidai tikina, kad būtent šis balkonas buvo įkvėpimas balkono scenai iš dramos Romeo Ir Džiulieta autorystė Šekspyras. Tačiau neturėtume stebėtis, kad nėra to įrodymų. ;-)
Alfaro aikštė buvo viena iš perėjų, vedančių į Šventojo Kryžiaus aikštė (Plaza de Santa Cruz). Būtent iš šios aikštės, o tiksliau iš esančios šioje vietoje Santa Cruz bažnyčia (Iglesia de Santa Cruz) dabartinis rajono pavadinimas kilęs iš. Ši bažnyčia buvo pastatyta po Reconquest ant sinagogos griuvėsių ir išsiskyrė Mudéjar stiliumi. Bažnyčioje palaidotas vienas svarbiausių Sevilijos menininkų – Bartolome Estebana Murillo. Deja, šventykla buvo nugriauta Napoleono okupacijos metu, rekonstruojant rajoną. Muriljas buvo įamžintas su memorialine lenta, įtaisyta vienoje iš sienų 1858 m.
Pradžioje XX a aikštė buvo atstatyta prižiūrint architektui Juan Talavera y Heredia. Tuo metu buvo statomi nauji pastatai, o aikštės viduryje iškilo charakteringas metalinis Cruz de la Cerrajería kryžius (kurį galime išversti kaip Šaltkalvio kryžius) nuo pabaigos XVII a. Kryžius stovi ant metalinės dėžutės ir yra pilnas įvairių motyvų, įskaitant geometrinius motyvus ar formas, vaizduojančias ir kt. gyvatės.
Kitos aikštės ir įdomios gatvės:
- Plaza de Doña Elvira - neįtikėtinai maloni aikštė, užpildyta: fontanais, barais, parduotuvėmis, azulejo plytelių raštais ir apelsinmedžiais. Dabartinės formos aikštė buvo pastatyta XX amžiaus pradžioje per rekonstrukciją, kurią prižiūrėjo Juanas Talaver y Heredie. Tikriausiai į XVII a aikštėje vyko atviro teatro spektakliai.
- „Plaza De Las Cruces“ (kryžių aikštė) - aikštės viduryje (kuri iš tikrųjų yra pietinis gatvės galas) ant būdingų kolonų pastatyti trys kryžiai. Calle Cruces gatvėje taip pat galime pamatyti du žalius kryžius, įmontuotus į pastato fasadą.
- Plaza de los Refinadores - nedidelė aikštė su ją pristatančiu paminklu Don Chuanas Tenoriokuris tapo vienu iš ispanų literatūros simbolių.
Muziejai ir bažnyčios
Venerables ligoninė
Svarbiausia kultūros įstaiga buvusiame žydų rajone yra Venerables ligoninė, tai yra XVII a senų ir sergančių kunigų prieglauda. Kompleksas išsiskiria baroko stiliaus turtingumu.
Šiandien Hospital de los Venerables yra atvira visuomenei. Jo pagrindinė atrakcija yra Diego Velázquez centras (Velázquez centras)kur buvo eksponuojamas jo garsusis paveikslas Santa Rufina. Viduje galime rasti dar du Velázquezo kūrinius: Nekaltas prasidėjimas ir Imposición de la casulla a san Ildefonso.
Viduje taip pat pamatysime, be kita ko, kūrinius Bartolomé Estebanas Murillo (San Pedro penitente de los Venerables) ir Francisco Pacheco (Santa Catalina ir Santa Ines). Visa paroda užima tik vieną didesnį tamsintą kambarį. Vienu metu viduje gali būti ribotas žmonių skaičius (20).
Antra pagal svarbą komplekso dalis – gausiai dekoruota bažnyčia. Viduje – spalvingos plytelės, skulptūros, freskos ir paveikslai. Ypač dėmesio vertos spalvingos scenos ant šoninių sienų ir gėlių motyvais išklotos lubos. Viduje taip pat pamatysime, be kita ko relikvijorius ir zakristija.
Buvusio vienuolyno teritorijoje taip pat pamatysime jaukų kiemą su fontanu, o monumentaliais laiptais pakilsime į pirmą aukštą, kuriame eksponuojami pavieniai šiuolaikinio meno kūriniai.
Deja, įėjimo bilietas brangus ir kainuoja tiek pat 8€. Visą kompleksą galime aplankyti vos per trumpą laiką 30-45 minutes. Nemokamas įėjimas galimas pirmąjį mėnesio ketvirtadienį nuo 10:00 iki 14:00.
Net jei ir neplanuojame eiti į vidų, verta eiti į aikštę Plaza de los Venerables esantis prie įėjimo į kompleksą.
Santa María la Blanca bažnyčia (Iglesia Santa María la Blanca)
Viena įdomiausių bažnyčių visoje Sevilijoje. buvo pastatyta katalikų šventykla 1391 m vietoj XII a sinagogos. Tačiau iš originalios sinagogos liko nedaug XVII a Baroko rekonstrukcija. Įdomu tai, kad archeologiniai tyrimai parodė, kad iki žydų šventyklos sukūrimo šioje vietoje netoliese 10 a ten buvo mečetė. Tai reiškia, kad tai vienintelė vieta Sevilijoje, istoriškai siejanti tris per šimtmečius mieste išplitusias religijas.
Viduje gausu baroko dekoracijų, įskaitant lubų tinką su geometriniais motyvais ir spalvingas kolonas. Viduje galime pamatyti Murillo kūrinius, įskaitant prancūzų pavogtų jo darbų reprodukcijas.
Bažnyčia labai nepastebima. Jo pagrindinis gotikinis fasadas yra vienas iš paskutinių liekanų XIV amžiuje sinagogos pavertimas bažnyčia.
Centro de Interpretacion Juderia de Sevilla
Nedidelis muziejus, skirtas Sefardimai, tai yra Sefardai žydaikurie šimtmečius gyveno Santa Kruzo rajone. Viduje pamatysime paveikslus, atskirus rankraščius ir kitus su judaizmu susijusius eksponatus, taip pat sužinosime daugiau apie žydų gyvenimą Sevilijoje ir Pirėnų pusiasalyje, įskaitant jų tremtį inkvizicijos laikais.
Centras dirba kasdien nuo 11:00 iki 19:00 (atnaujinta 2022 m. balandžio mėn.).
Museo Casa de Murillo
Muziejaus namas, kuriame savo gyvenimo pabaigoje gyveno vietinis menininkas Bartolomé Estebanas Murillo. Deja, čia nepamatysime originalių patalpų, o tik nedidelę menininkui skirtą parodą.
Murillo sodai (Jardin de Murillo)
Šiaurės rytinė Santa Kruzo dalis uždaroma maloniai Murillo sodai (Jardin de Murillo). Dar iki pradžios XX a šie sodai buvo karališkojo Alkazaro dalis. Šiandien jie nėra taip išpuoselėti kaip rūmų komplekso sodai, tačiau vis tiek verta rasti akimirką ir juos aplankyti. Sodo teritorijoje, vienoje iš sienų, matome išsikišusius vamzdžių fragmentus, kuriais vanduo tekėjo Calle Agua.
Parkui būdingi azulejo puošti suolai ir fontanai, didžiuliai ir masyvūs medžiai, o tarp vietinių daug ramybės ir tylos, lyginant su turistiškesne miesto dalimi. Jei esame rajone, galime čia atvykti trumpam pailsėti.
Originali atrakcija yra ispanų dailininkui skirta šlovė José García Ramosas.
