Viduržemio jūros regionas yra populiariausia turistų vieta pasaulyje, pritraukianti maždaug trečdalį pasaulio tarptautinių turistų. Į vieną vietą surinkome 29 svarbiausią informaciją, faktus ir įdomybes apie Viduržemio jūrą. Mėgaukitės skaitymu!
1. Viduržemio jūra – jūra, sujungta su Atlanto vandenynu, apsupta Viduržemio jūros baseino ir beveik visiškai aptverta sausumos: šiaurėje – Pietų Europa ir Anatolija, pietuose – Šiaurės Afrika, o rytuose – Levantas.
2. Nors jūra kartais laikoma Atlanto vandenyno dalimi, dažniausiai ji identifikuojama kaip atskiras vandens telkinys. Geologiniai įrodymai rodo, kad maždaug prieš 5,9 milijono metų Viduržemio jūra buvo atkirsta nuo Atlanto ir iš dalies arba visiškai išdžiūvo apie 600 000 metų – mesijo druskingumo krizė, prieš ją vėl užliejo Zanclean potvynis maždaug prieš 5,3 milijono metų.
3. Viduržemio jūra užima apie 2,5 milijono km2 plotą, tačiau jos jungtis su Atlantu (Gibraltaro sąsiauris) yra tik 14 km pločio. Gibraltaro sąsiauris – siauras sąsiauris, jungiantis Atlanto vandenyną su Viduržemio jūra ir skiriantis Gibraltarą bei Ispaniją Europoje nuo Maroko Afrikoje.
4. Vidutinis jo gylis yra 1500 m, o giliausias užfiksuotas taškas yra 5267 m kalipsės gelmėse Jonijos jūroje.
5. Jūra buvo svarbus senovės pirklių ir keliautojų kelias, sudaręs regiono tautų prekybą ir kultūrinius mainus. Viduržemio jūros regiono istorija yra labai svarbi norint suprasti daugelio šiuolaikinių visuomenių kilmę ir raidą.
6. Viduržemio jūrą supančios šalys pagal laikrodžio rodyklę yra Ispanija, Prancūzija, Monakas, Italija, Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Albanija, Graikija, Turkija, Sirija, Libanas, Izraelis, Egiptas, Libija, Tunisas, Alžyras ir Marokas.
7. Jūra turi du pagrindinius subregionus – rytinį ir vakarinį.
8. Malta ir Kipras yra jūros salos.
9. Viduržemio jūra yra padalinta į kelis mažesnius vandens telkinius, kurių kiekvienas turi savo pavadinimą (iš vakarų į rytus): Gibralto sąsiauris, Alborano jūra, Balearų jūra, Ligūrijos jūra, Tirėnų jūra, Jonijos jūra, Adrijos jūra ir Egėjo jūra. jūra.
10. Jo vakarų-rytų ilgis nuo Gibraltaro sąsiaurio iki Iskenderuno įlankos pietvakarinėje Turkijos pakrantėje yra apie 4000 km.
11. Įprastos jūros bruožai čia reti. Potvyniai šioje jūroje nėra tokie matomi kaip potvyniai kitur. Šio regiono klimatui įtakos turi neužterštos šio rezervuaro prigimtis. Viduržemio jūros klimatas žinomas kaip Viduržemio jūros klimatas, kuris yra daugiausia drėgno subtropinio klimato su šaltomis žiemomis ir karštomis vasaromis potipis.
12. Viduržemio jūroje gyvena daugybė banginių rūšių, įskaitant banginius, kurie yra antri pagal dydį banginiai pasaulyje.
13. Romėnai iki Romos imperijos pradžios juos vadino „Mare Magnum“ (Didžioji jūra) arba „Mare Internum“ (Vidine jūra). Romos imperija apibūdino ją kaip „Mare Nostrum“ (Mūsų jūra).
14. Pakrantės linija driekiasi 46 000 km.
15. Viduržemio jūra taip pat žinoma dėl savo unikalios ekosistemos ir didelio endemizmo lygio. Čia gyvena daugiau endeminių rūšių nei kaimyninis Atlanto vandenynas. Jei tikėti skaičiavimais, apie 25% Viduržemio jūroje aptinkamų rūšių yra jai būdingos, t. y. niekur kitur, tik šiame vandens telkinyje.
16. Vandens tūris jūroje – 3 750 000 kubinių kilometrų.
17. „Jūra“ arba „Didžioji jūra“ buvo tai, ką vadino senovės graikai. Jie taip pat buvo vadinami „mūsų jūra“ arba „jūra aplink mus“.
18. Jūros pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „mediterraneus“, reiškiančio „vidus“ arba „žemės vidurys“. Žodis gali būti suskirstytas į du žodžius – „medius“, reiškiantis „centras“, ir „terra“, reiškiantis „žemė“.
19. Tipiškas Viduržemio jūros klimatas pasižymi karštomis, drėgnomis ir sausomis vasaromis bei švelniomis, lietingomis žiemomis.
20. Viduržemio jūra yra bene vienas iš labiausiai kultūrinių jūros baseinų blokų pasaulyje, kuriame unikalus malonus klimatas, graži pakrantė, turtinga istorija ir skirtingos kultūros.
21. Regiono augmenija yra specialiai paruošta išgyventi ilgus, labai sausus vasaros mėnesius.
22. Regione auginamos alyvuogės, vynuogės, apelsinai ir mandarinai.
23. Viduržemio jūroje yra daugiau nei 3300 salų ir beveik 60 šalių aplink jūrą.
24. Vėlesniais viduramžiais osmanų valdžia Anatolijoje išaugo ir sugebėjo visiškai sugriauti Bizantijos imperiją 1453 m. su garsiuoju Konstantinopolio užkariavimu. Iki XVI amžiaus Osmanų valdžia užgrobė didžiąją dalį Viduržemio jūros ir turėjo reikšmingas karinio jūrų laivyno bazes Tunise, Alžyre ir pietų Prancūzijoje.
25. Viduržemio jūrą kartaginiečiai kadaise vadino „Sirijos jūra“. Tačiau įdomu tai, kad senovės sirų tekstuose jūra buvo vadinama „Didžiąja jūra“. Tas pats pavadinimas buvo vartojamas net hebrajų Biblijoje ir finikiečių epe.
26. Jo uolėti rifai, jūros žolių pievos ir povandeninis reljefas yra ypač svarbios buveinės, kurios palaiko didelę biologinę įvairovę. Jūros žolių pievos yra svarbios buveinės, ypač daugelio jūrų rūšių, ypač žuvų, vėžiagyvių ir jūros vėžlių, veisimosi, maitinimosi ir poilsio vietos.
27. Šiuolaikinė hebrajų kalba šią jūrą apibrėžia kaip „Viduržemio jūrą“ arba „HaYam HaTikhon“.
28. Pagrindiniai Viduržemio jūros intakai yra: Atlanto vandenynas, Nilas, Marmuro jūra, Po, Chelif, Rona, Ebro.
29. Kai kurie judriausi laivybos keliai pasaulyje yra Viduržemio jūroje. Apskaičiuota, kad per Viduržemio jūrą kasmet praplaukia apie 220 000 prekybinių laivų, kurių talpa didesnė nei 100 tonų – tai yra maždaug trečdalis visos pasaulio prekybinės laivybos.