Kongo Demokratinės Respublikos sostinė. Tai didžiausias Kongo miestas ir jo administracinis, ryšių ir prekybos centras. Pagrindinės pramonės šakos yra maisto ir gėrimų perdirbimas, rauginimas, statyba, laivų remontas, chemijos, mineralinių alyvų, tekstilės ir cemento gamyba, tačiau 1990-aisiais miesto ekonominis gyvenimas žlugo dėl šalyje kilusios politinės suirutės.
1881 m. anglo-amerikiečių tyrinėtojas Henry M. Stanley savo globėjo Belgijos karaliaus Leopoldo II vardu pakeitė vardą į Kinšasa Leopoldvilis. 1898 m. buvo baigtas geležinkelio susisiekimas su Matadi. Pagrindinė jo raida įvyko po 1945 m.
Klimatas karštas ištisus metus, sausas sezonas nuo gegužės iki rugsėjo ir lietaus sezonas nuo spalio iki gegužės.
Užstatyta Kinšasos teritorija yra padalinta į pramonines, gyvenamąsias ir komercines zonas. Vakariniame miesto centro gale klesti pramoninė zona.
Į rytus yra prie upės esantis gyvenamasis ir administracinis Gombės rajonas, kuriame gyvena dauguma Europos gyventojų ir Kongo elitas. Yra centrinės valdžios pastatai ir ambasadų rajonas. Rytinis sektorius, kurio pagrindinė gatvė yra platus Boulevard du 30-Juin, yra didelė komercinė zona. Prieplauka išilgai Kinšasos šiaurinio kranto yra išklota prieplaukomis ir dideliais sandėliais.
Kinšasa ir Brazavilis sudaro antrą artimiausią sostinių porą.
Inžinierius iš Thérèse Izay miesto sukūrė robotus, kurie galėtų stebėti eismą mieste. Iš pradžių tokie robotai buvo pastatyti dviejose Kinšasos vietose. Iki 2015 metų mieste veikė penki robotai.
Kinšasa yra didžiausias oficialiai prancūzakalbis miestas pasaulyje. Oficiali KDR kalba yra prancūzų. Štai kodėl Kinšasoje plačiai kalbama prancūzų kalba. J.
Prancūzų kalba vartojama spaudoje ir leidiniuose, televizijoje, mokyklose, vyriausybės dokumentuose, plakatuose, informacinėse lentose ir kt.
Kinšasoje yra daug architektūros stilių. Miesto centrą apibūdina daugiaaukščiai daugiabučiai, prabangiai įrengti bankai, parduotuvės ir didžiųjų korporacijų bei valstybinių įstaigų biurai. Kai kurie iš jų yra iš laikotarpio po Antrojo pasaulinio karo, tačiau svarbiausi iš jų buvo sukurti per ekonomikos pakilimą aštuntojo dešimtmečio pradžioje.
Daugiau nei 20 tūkst vaikų vieni klaidžioja Kinšasos gatvėmis. Dauguma jų – našlaičiai, kuriuos giminės ar įtėviai išvarė iš savo namų ir išvedė į gatves. Dar blogiau, daugelis iš šių vaikų buvo apkaltinti raganavimu kenkę kitiems, o paskui palikti patys, kad išgyventų raižytose miesto gatvėse.
Mieste yra ir labai turtingų rajonų, ir didžiulių lūšnynų su labai prastais būstais. Taigi Kinšasa – kontrastų miestas.
Iš pradžių Kinšasos gyventojų skaičius augo lėtai (nuo 5 000 1889 m. iki 23 000 1923 m.), bet sparčiai augo po 1940 m.; po 1950 metų jis padvigubėjo kas penkerius metus, o XXI amžiaus pradžioje buvo arti 5 mlm. Didelę gyventojų skaičiaus augimo dalį lėmė Kongo migracija ir miesto sienų plėtimas. Kinšasoje gyvena jauni gyventojai. Daugiau nei pusė žmonių yra jaunesni nei 22 metų ir tik nedidelė dalis gyventojų yra vyresni nei 50 metų.