Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Brandenburgo vartai yra vienas svarbiausių Berlyno simbolių. Pateikiama ant atvirukų, magnetų, paveikslų ir daugybės nuotraukų – tai tapo nuolatiniu miesto kraštovaizdžio elementu. Neįmanoma būti Berlyne ir nepamatyti šio paminklo!
Kalendorius
- apie 1670 m. – dabartinių vartų vietoje įrengtas įtvirtintas praėjimas. Šis faktas susijęs su miesto plėtra ir Dorothenstadt rajono įtraukimu į įtvirtinimų eilę.
- 1734 m. – senieji įtvirtinimai praranda savo svarbą miesto urbanistinei plėtrai. Pakeičiami vadinamaisiais „muitinės siena“ (Berliner Zollmauer), kurioje renkama rinkliava ir registruojami pirkėjai. Vienas iš jo elementų yra Brandenburgo vartai.
- 1788 – nugriautas buvęs ir naujų vartų statyba. Vėlesniais metais sukuriama nemažai dekoracijų, kurios atsiranda ir viršuje quadriga.
- 1806 – Napoleono įsakymu kvadriga buvo nugabenta į Paryžių (1814 m. grįš į buvusią vietą).
- 1913 - 1926 - Pastato renovacija.
- 1933 m. – naciai švenčia savo valdžios užgrobimą žygiuodami su fakelais prie vartų.
- 1945 – per Berlyno mūšį Brandenburgo vartai buvo smarkiai apgadinti. Keturkampis sunaikintas. Remiantis daugybe pranešimų, lenkų kariai viršūnėje pakabina baltą ir raudoną vėliavą.
- 1957 m. – Kvadrigas atkurtas.
Architektūra ir simbolika
Vartai turi virš 20 metrų aukščio (su kvadratu virš 26 metrų) ir 62 metrų pločio. Jis laikomas vienu pirmųjų neoklasikinių pastatų Vokietijoje. Jis buvo įkurtas Frederiko Viljamo II įsakymu, kuris norėjo „atidaryti“ miestą Tiergarten parkams. Taigi vartai turėjo išlaikyti daug skaidrumo.
Pastatas buvo pastatytas pagal Atėnų propilų modelį (konstrukcijos tipas su kolonomis). Tai buvo ir simboliška – Prūsijos karalius matė save antrojo Periklio vaidmenyje, o savo aljansą su Nyderlandais ir Didžiąja Britanija kaip naująją jūrų sąjungą. Tačiau dėl visiškai kitokios vartų funkcijos prireikė kai kurių pakeitimų. Be to, architektas Carlas Gotthardas Langhansas niekada nebuvo matęs Atėnų ir rėmėsi tik jam pateiktais brėžiniais ir aprašymais. Todėl buvo atsisakyta būdingo frontono, o tarp kolonų pridėta kur kas daugiau šviesos. Įdomu tai, kad vidurinis perėjimas buvo skirtas karaliui (vėliau imperatoriui) ir jo šeimai.
Quadriga
Vartų viršuje yra quadriga, tai yra keturių žirgų vežimą su Viktorija vairuojama - romėnų pergalės deivė. Daugelį amžių meno istorikai bandė prilyginti jos charakterį graikų Nikei ar taikos deivei Ejrene, tačiau laikotarpio šaltiniai vienareikšmiškai nurodo Viktoriją. Iškart po to, kai buvo pastatyta kvadriga, buvo padaryti du pakeitimai: deivė buvo aprūpinta romėnišku akviliumi ir apsiaustu, dengiančiu jos apnuogintus kerus.
1806 m. skulptūrą Napoleonas nuvežė į Paryžių kaip pergalės prieš Prūsiją simbolį. Išliko tik metalinė skulptūros atrama, kuri berlyniečiams asocijavosi su ašmenimis, įstrigusiais jų mylimuose vartuose. Napoleonas ketino pastatyti statulą ant naujos triumfo arkos, tačiau savo projekto taip ir neįgyvendino. Po jo pralaimėjimo quadriga buvo atvežta į Berlyną keliose dėžėse, o juos vežančius vežimus Vokietijos miestuose pasitiko džiūgaujančios minios. Taip pat pagamintas nedideli dizaino pakeitimai - svarbiausia buvo išdrožti naują pergalės ženklą (lauro vainikas pakeistas į ąžuolinį ir pridėtas geležinis kryžius). Aquilium yra sukūrė garsus architektas Karlas Friedrichas Schinkelis. Quadriga išgyveno iki 1945 mkai jis buvo sunaikintas per Berlyno mūšį. Išliko tik arklio galva, kuri dabar eksponuojama Brandenburgo muziejuje (Märkisches Museum). Kopija buvo pagaminta 1957 m., tačiau komunistų valdžia įsakė padirbti „prūsų militarizmo simbolius“ – geležinį kryžių ir erelį. Abu elementai buvo restauruoti 2002 m. renovacijos metu.
Reljefai
Pagal klasikinius raštus vartai buvo papuošti daugybe reljefų. Palėpėje yra daugybė alegorijų: Heraklis (simbolizuojantis narsumą) sunaikina nesantaiką ir gauna atlygį iš pergalės. Jie ir toliau ateina Ramybė, džiaugsmas ir gausair jie seka juos žinių ir vaizduojamojo meno alegorijos.
Žemiau galite pamatyti kitą bareljefą: metopai, atskirti triglifais, rodančiais kentaurų ir lapitų kovą. Scenos buvo simbolinės – barbarų kova su civilizacija buvo susijusi su Prūsijos karais.
Bareljefai perėjose sukurti jau pastačius vartus. Po svarstymų leitmotyvu pasirinkta Heraklio figūra, turėjusi simbolizuoti Prūsijos karalių. Be dvylikos šio herojaus kūrinių, taip pat rodoma jo kova su milžinais, Dejaniros išdavystė, mirtis ant laužo ir sudievinimas.
Kitas
Vartų viduje kažkada buvo paveikslai – jie buvo pašalinti 1926 mnes buvo laikoma per maža, kad praeiviai matytų smulkmenas. Kas daugiau apvalūs medalionaikurioje buvo įdėtos polichromijos, neatitiko paties pastato formos. Nišose iš abiejų pusių vartai užstatyti Marso ir Minervos statulos. Deja, tai tik tokie kopijos – XVIII amžiaus pabaigos originalai buvo sunaikinti per kovą dėl Berlyno.