Žinomas visame pasaulyje Siksto koplyčia (priklauso Cappella Sistina) yra vienas svarbiausių sakralinio meno meistriškumo pavyzdžių. Popiežiaus privačios koplyčios šonines sienas puošė didžiausi meistrai Nuo XV a Renesansas, kuris Italijoje buvo vadinamas quattrocento. Žodis tiesiog reiškia 400 ir naudojamas darbams, sukurtiems XV amžius (1400–1499 m.). Tarp freskomis dirbančių menininkų tokie vardai kaip Sandro Botticelli jeigu Pietro Peruginoiš kurių jis buvo garsiausias mokinys Rafaelis Santi.
Tačiau tikrasis koplyčios lobis yra didžiulė freska, apimanti visą teptuko skliautą. Mikelandželas ir sienos freska pavadinimu galutinis sprendimas to paties autoriaus.
Šis straipsnis yra dalis mūsų Vatikano vadovo, kurį galite rasti čia: Vatikanas: lankytinos vietos, paminklai ir populiariausios lankytinos vietos.
Siksto koplyčia yra Apaštalų rūmų dalis ir ją galima aplankyti apsilankius Vatikano muziejų komplekse.
Istorija
Siksto koplyčios istorija siekia antrąją pusę XV amžius. Prieš tai toje pačioje vietoje buvo viduramžiškas Cappella Maggiore (lot. Cappella Magna, lenkų didžioji koplyčia)kuri pusė XVI amžiuje ji jau buvo labai prastos formos. Nugriauti senąją ir pastatyti koplyčią nusprendė popiežius Syctus IV in 1475 m.
Naujasis pastatas nuo pat pradžių turėjo tarnauti kaip privati popiežiaus koplyčia, skirta švęsti tik bažnyčios vadovui ir svarbiausiems bažnyčios kunigaikščiams skirtas šventas mišias. Dėl šios priežasties įėjimas buvo planuojamas tik iš vidaus Apaštalų rūmaio pats pastatas turėjo būti griežtos formos, panašesnis į tvirtovę, kad atgrasytų galimus priešus. Nepamirškime to XV amžius Popiežiaus valstybė skyrėsi nuo dabartinio Vatikano miesto – kariavo, taip pat užsiėmė prekyba ir diplomatija.
Už koplyčios projektavimą buvo atsakingas architektas Baccio Pontelli. Statybos darbus prižiūrėjo kilęs iš Florencijos Giovannino de Dolci. Šventyklos statyba buvo baigta apie 1481 mo po dvejų metų koplyčia buvo pašventinta.
Koplyčioje organizuojama konklava, t.y. kardinolų susirinkimas naujam popiežiui išrinkti. Balsavimas yra slaptas ir kartojamas tol, kol kandidatas surinks ne mažiau kaip 2/3 balsų daugumą. Pirmoji konklava koplyčioje buvo surengta m 1492 m, dėl ko buvo išrinktas popiežius Aleksandras VI. Konklavos metu koplyčioje įdedama speciali krosnis, kuria pranešama apie susibūrimo efektą (balti dūmai rodo sėkmę renkant Kristaus vikarą, o juodi – kardinolų nesutarimą).
Vardo etimologija
Siksto koplyčios pavadinimas kilęs tiesiogiai iš popiežiaus Siksto vardo. Verta prisiminti, kad nesuklystumėte. Kartą girdėjome, kaip vienas žinių televizijos žurnalistas garsiąją koplyčią atkakliai vadino Sekstinų koplyčia…
Architektūra
Siksto koplyčia yra maždaug stačiakampio formos 41 metras, plotis apytiksl 13,5 metro o aukštis apytiksliai 21 metras. Kaip minėjome anksčiau, išorinis fasadas pasižymi griežtumu ir puošybos trūkumu. Koplyčia baliustrada padalinta į dvi nelygias dalis.
Iš viršaus patalpą uždaro būdingas statinės skliautas (dar žinomas kaip statinės skliautas) su liunetėmis. Tai įspūdingiausia statinio dalis architektūriniu požiūriu.
Freskos
Svarbiausi koplyčios atributai – sienas ir skliautą dengiančios freskos. IN XV amžius buvo sukurtos įvairių Renesanso meistrų sienų freskos. Tuo pačiu metu skliautas buvo padengtas žvaigždėto dangaus motyvu. Milžiniški piešiniai teptuku Mikelandželas pasirodė kitame amžiuje.
Sienų freskos iš XV a
Įžymūs quattrocento laikotarpio menininkai (Nuo XV a Renesansas) su Toskana ir Umbrija. Tarp pakviestų meistrų buvo: Sandro Botticelli, Domenico Ghirlandaio, Il Perugiano, Il Pinturicchio jeigu Cosimo Rosselli.
Abiejose šoninėse sienose nutapytos šešios scenos. Vienoje pusėje pamatysime scenas iš Naujasis Testamentas vaizduojantis gyvenimą Jėzus Kristuso iš antrosios scenos su Senas testamentas iš laikotarpio Mozė.
Tarp freskų verta atkreipti dėmesį į vaizduojantį paveikslą Raktų įteikimas Šv. Petras teptuku Pietro Perugino, o tiksliau – didžiulė aikštė su pastatais fone. Sunku nesusidaryti įspūdžio, kad centrinė struktūra primena garsųjį Florencijos katedros kupolą. Abiejose aikštės pusėse yra triumfo arkos, populiarios senovės Romoje.
Mikelandželo freska ant lubų
Iš pradžių garsioji koplyčia neturėjo dekoruoto skliauto, kurį dengė žvaigždėto dangaus motyvas, žinomas iš kai kurių Romos bažnyčių (žr. pvz. Santa Maria Sopra Minerva bazilika šalia Panteono, kur yra ir figūrinė skulptūra Jėzus su kryžiumi kaltai Mikelandželas). IN 1504 m tačiau koplyčia prireikė renovacijos, kurios metu buvo nugriautos lubos ir išgręžtos skylės, pro kurias praėjo geležinės grandinės. Sunaikinimo pasekmės buvo popiežiaus sprendimas Julius II apie visiškai naujos skliauto dekoracijos sukūrimą.
Julius II, išrinktas eiti pareigas m 1503 mjis nebuvo popiežius, kaip suprantama šiandien – labiau tiktų žodis karalius ar net imperatorius. Jo valdymo metais popiežiaus valstybės užkariavo naujas teritorijas ir kovėsi mūšiuose bei apgultyse, įskaitant. Bolonijoje. Kilęs iš della Rovere šeimos, popiežius buvo paskutinis iš popiežių, lydėjęs savo kariuomenę ant žirgo. Ir jis buvo sukurtas jo pontifikato metu Šveicarijos gvardijaTuo metu tai buvo rinktinė alebardininkų ir popiežiaus privati gvardija.
Julius II išgarsėjo ir kaip puikus statybininkas. Jo siekis buvo palikti palikimą, prilygstantį senovės Romos imperatorių palikimui. Jam valdant ankstyvoji krikščionių bažnyčia buvo nugriauta Šv. Petras ir pradėtas statyti naujas, paspartinti rūmų komplekso rekonstrukcijos darbai.
Vienas ambicingiausių bažnyčios galvos projektų buvo apgadintą Siksto koplyčios skliautą uždengti didele freska. Popiežiaus akimis, projekto vykdytojas buvo akivaizdus – Mikelandželas. Juk būtent popiežius buvo vienas pagrindinių Renesanso meistro klientų ir globėjų.
Pats menininkas tai matė kiek kitaip. Pirma, Julius jam jau buvo užsakęs vieną projektą – savo trijų lygių antkapinį paminklą, kuris turėjo būti pastatytas Šv. Petras. Nepaisant jauno amžiaus, Mikelandželas jau buvo pripažintas skulptorius ir šį užsakymą traktavo kaip svarbiausią projektą savo gyvenime. Menininkui netgi pavyko išsirinkti tinkamą marmurą ir sukurti detalų papuošto paminklo projektą 47 skulptūros apie dydžius 7 x 11 metrų. Antroji problema buvo Mikelandželas jis nesijautė tapytoju ir niekada netapė jokios didesnės freskos.
Tačiau Juliušas prarado susidomėjimą antkapiu ir vidu 1506 m pavedė Mikelandželui pradėti ruoštis nutapyti freską dydžio skliaute 800 metrų2. Tačiau pastarasis ne tik atsisakė, bet ir atvirai konfliktavo su bažnyčios vadovu bei paliko miestą. Nepaisant neabejotino universalumo, menininkas nemėgo tapybos ir mieliau užsiėmė kitais projektais. Čia verta paminėti, kad antkapis pagaliau buvo pastatytas, tačiau ne tokia ambicinga forma. Tikrai daugelis skaitytojų tai žino – jos vidurinė dalis yra sėdinčio Mozės su ragais skulptūra, o patį paminklą galima rasti Šv. Petras Oki mieste netoli Koliziejaus.
Galiausiai menininkas buvo įtikintas sugrįžti ir pradėti dirbti prie projekto. Darbai tęsėsi nuo vidurio 1508 m iki spalio mėn 1512 m (su maždaug vienerių metų pertrauka 1510–1511 m.). Manoma, kad menininkas praktiškai visą paveikslą sukūrė pats – tai yra kitaip nei Rafaelis Santikurie pasitelkdavo studentus tapydami freskas reprezentacinėse rūmų patalpose (strofose).
Šiandien, stovėdami koplyčios centre ir žiūrėdami į viršų, grožimės aukštai iškilusiomis žmonių figūromis įvairiomis pozomis, ir ne visada stebimės, kaip menininkui pavyko sukurti tokį nuostabų kūrinį. Ir tai nebuvo taip paprasta! Darbų metu buvo pastatyti specialūs pastoliai, ant kurių Mikelandželas didžiąją laiko dalį praleido gulėdamas, o rečiau – stovint ar sėdint kreivu kaklu.
Jis taip pat visą laiką buvo pakankamai arti dažų, kad jų lašai lašėjo tiesiai jam ant veido ir pateko į akis. Darbe jį lydėjo daug pagalbininkų, kurių užduotis, be kita ko, buvo maišyti ir atnešti dažus. Pats menininkas dieną tikriausiai retai kada nusileisdavo nuo pastolių.
Didinga freska vaizduoja 9 scenos iš Senojo Testamento Pradžios knygos, įskaitant garsiausią vaizdavimo sceną Adomo kūrybakuris tapo nuolatiniu popkultūros bruožu.
Visos scenos chronologine tvarka:
- Dievas atskiria šviesą nuo tamsos,
- Dievas sukuria saulę ir mėnulį,
- Jūros atskyrimas nuo žemės,
- Adomo sukūrimas,
- Ievos kūryba,
- gimtoji nuodėmė,
- Nojaus auka,
- potvynis,
- Nojaus girtumas.
Žvelgiant iš pagrindinio įėjimo, tvarka yra atvirkštinė, greičiausiai tokia ir buvo tapybos tvarka (menininkas pradėjo nuo kūrinio pavadinimu „Nojaus girtuoklis“).
Žvelgdami į viršų, atkreipkime dėmesį į platesnio fono ar kraštovaizdžio trūkumą. Tai žmonių figūros, kurios yra pirmame plane, o visa kita yra tik paprastas priedas.
Mikelandželo Paskutinis teismas
Antrasis iš didžiųjų Renesanso menininko darbų yra freska ant altoriaus sienos pavadinimu galutinis sprendimas apie dydį 13,70 x 13,20 metro. Šis paveikslas buvo beveik sukurtas 30 metų baigęs darbą ant skliauto, kai menininkas jau buvo už jo 60-asis gimtadienis.
Užsakymą freskai pateikė Šv. 1533 m popiežius Klemensas VII, o po jo mirties po metų įsakymą patvirtino jo įpėdinis Paulius III. Mikelandželas beveik tuo metu ruošėsi sukurti paveikslą 3 metai, o darbas koplyčioje prasidėjo m 1536 m ir baigta po maždaug 5 metai in 1541 m.
Paskutinis teismas savo išraiška skiriasi nuo paveikslo ant skliauto. Abiejuose darbuose pirmame plane – nuogos ar pusnuogės figūros, tačiau naujasis kūrinys kelia daugiau nerimo ir neigiamų minčių. Tačiau nenuostabu, kai atsižvelgsime į tai, kad menininkas matė scenas, privertusias suabejoti žmogaus pasirinkimais ir morale. Mikelandželas buvo Romoje 1527 m per kruviną apgultį ir kariuomenės plėšikavimą Romoje Charlesas Vkuris šiandien vadinamas Sacco di Roma (su Romos pagrobimu). Užpuolikai nesigailėjo elgdamiesi su žmonėmis ar meno kūriniais.
Paveikslo centre menininkas pastatė raumeningą figūrą Jėzus Kristuskurio siluetas turi priminti senovinę skulptūrą, pavadintą Belweder liemuo (pamatysime ją Pio-Clementino muziejus Vatikano muziejų komplekse). Išganytojo kojų dešinėje pamatysime Šv. Baltramiejus, laikantis savo odą, kurio veidas yra Mikelandželo autoportretas.
Pats dizainas, nieko nepasakant apie galutinį rezultatą, sukėlė daug nesklandumų, kuriuos lėmė visiškas veikėjų nuogumas.
popiežius Pijus IV po Tridento susirinkimo jis nusprendė nudažyti privačias dalis, kurias ėmėsi 1565 m Mikelandželo mokinys Daniele da Volterrakuri nuo to laiko buvo labiau žinoma kaip Pantera (Il Braghettonas). Deja, šie pokyčiai buvo padaryti paskutiniais freskos autoriaus gyvenimo mėnesiais. Laimei, pridėtas sluoksnis neseniai buvo pašalintas ir garsioji freska vėl matoma originalioje versijoje.
Siksto koplyčios lankymas
Siksto koplyčia yra Apaštalų rūmuose ir yra Vatikano muziejų komplekso dalis. Deja, tai viena iš labiausiai perpildytų komplekso dalių, kur per dieną gali būti nesuskaičiuojama daugybė žmonių.
Siksto koplyčia yra praktiškai pačiame Vatikano muziejų komplekso gale, o norėdami patekti į ją turime pereiti ilgą galerijų ir koridorių eilę.
Koplyčioje negalima fotografuoti ir naudotis mobiliaisiais telefonais. Taip pat turėtume prisiminti, kad tai religinė vieta – todėl reikalinga tinkama apranga.
Bilietai į Siksto koplyčią
Neįmanoma aplankyti tik pačios koplyčios – visada turime nusipirkti įprastą bilietą į Vatikano muziejus. Plačiau apie bilietus rašėme straipsnyje apie Vatikano muziejus, kurį rasite čia.
Bibliografija:
- Pasaulio muziejai: Vatikano muziejai, Arkadijaus leidykla, 1968 m