Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

sala Ortygia (įsk. Isola di Ortigia) yra populiariausia Sirakūzų dalis. Vietiniai salą vadina senamiesčiu, o daugumai turistų apsilankymas Sirakūzuose yra vizito į Ortigiją sinonimas. Salos pavadinimas tikriausiai kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio, reiškiančio putpelę.

Ortygia šiandien yra stilių, elementų ir paminklų derinys iš visų laikotarpių per ilgą miesto istoriją. Vaikščiodami siauromis gatvelėmis aptinkame daugybę skirtingų epochų architektūros pavyzdžių, tarp kurių: graikų šventyklų griuvėsiai, baroko ir gotikiniai rūmų fasadai, istorinės bažnyčios, požeminiai tuneliai ir žydų pirtys.

Ortigiją nuo Sicilijos skiria tik siauras praėjimas. Salą su žemynu jungia du tiltai, esantys lygiagrečiai vienas kitam - Ponte Umbertino ir Ponte Santa Lucia. Tarp perėjų buvo pastatytas paminklas garsiajam Sirakūzų gyventojui Archimedo. Saloje šiek tiek daugiau 1,5 kilometro ilgai ir daugiau 600 metrų plotis plačiausioje vietoje.

Į sala, kaip ir į kitus senovinius Sirakūzų paminklus, buvo įtraukta 2005 m UNESCO pasaulio paveldo objektas.

Apsakymas

Mokslininkai ir istorikai mano, kad apgyvendinta salos zona ir jos apylinkės tikriausiai jau buvo XIV amžiuje prieš Kristų Priešistoriniai naujakuriai naudojo natūralius vandens šaltinius (įskaitant Fonte Aretusa) ir aplink juos įkūrė savo gyvenvietes. Natūralūs šaltiniai yra keliose vietose ir buvo naudojami per visą salos istoriją – įsk. kaip vandens šaltinis voniose.

Šiandienos Sirakūzai tikriausiai atsirado XVIII amžiuje prieš Kristųkai graikų korintiečiai saloje Ortygia jie įkūrė savo koloniją. Iš pradžių kolonija kūrėsi tik šioje palyginti nedidelėje saloje, tačiau maždaug po dviejų šimtmečių Sirakūzai pradėjo plėstis ir į sausumą.

Ortygia išliko pagrindiniais Sirakūzų centrais per visą graikų valdymo laikotarpį. Čia verta paminėti, kad Sirakūzai kažkuriuo metu tapo vienu svarbiausių taškų senovės pasaulio žemėlapyje. Saloje buvo svarbiausios šventyklos, uosto dalis ir valdovų rūmai, vadinami tironais.

Salą juosė gynybinės sienos, nusidriekusios toli į Epipolajaus kalvos, kurios viršuje buvo didžiulė gynybinė tvirtovė. Nepaisant pasikartojančių išpuolių, tai buvo tik in 212 m. pr. Kr. Sirakūzus užkariavo romėnai.

Užkariavę miestą, romėnai įsteigė visos Sicilijos valdytoją ir užgrobė rūmus, kuriuos anksčiau naudojo Graikijos valdovai. Miestas toliau vystėsi, nors ir ne taip dinamiškai. Romos politikas Ciceronas tačiau jis pažymėjo, kad Sirakūzai yra „didžiausias ir gražiausias Graikijos miestas“.

Po Vakarų Romos imperijos žlugimo Sirakūzai prarado savo svarbą. Dauguma gyventojų persikėlė į salą, o pats miestas nustojo būti vienu iš svarbių prekybos centrų. Bizantijos laikotarpiu miestas turėjo trumpą vystymosi momentą, kurio metu buvo iš naujo sutvirtintas. Buvusios valdžios istorija baigėsi arabų invazija į Siciliją m XIX akai šis miestas buvo nuniokotas ir vos nesugriuvo.

Po Sicilijos užkariavimo Sirakūzai vėl pradėjo įgyti svarbą, nors vis dar tik dalis Ortygia saloje galėjo būti apibrėžta kaip miestas. Į pradžią XVI amžiuje čia buvo pastatyta daug rūmų ir kitų pastatų, tarp jų Castello Maniace fortas. Ispanijos karalystės iškilimas pakeitė Sicilijos valdovų prioritetus. Karolis V nusprendė salą paversti įtvirtinta tvirtove. Šiuo tikslu, t.y. akmenų ir kitų statybinių medžiagų iš senovės paminklų, esančių žemyninėje Sirakūzų dalyje.

Tragiškas žemės drebėjimas nuo 1693 m. Kataklizmo metu sugriuvo nemaža dalis pastatų, nors žemės drebėjimas nepadarė tiek žalos kaip šiaurėje esančiuose miestuose. Vėlesniais dešimtmečiais Ortygia buvo atstatyta, tačiau ne taip įspūdingai kaip apylinkės miestai Val di Noto. Kai kuriais atvejais rūmai nebuvo statomi iš naujo, o panaudoti išlikę fragmentai, todėl nereikėtų stebėtis jungtinės gotikos ir baroko architektūros vaizdu.

Vaikščiodami gatvėmis vis dar galime rasti pastatų, kurie nebuvo atstatyti. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo stengiamasi atkurti salą iki jos šlovės ir sukurti magnetą, pritraukiantį turistus iš viso pasaulio.

Ortygos ekskursijos

Ortygia yra tokia maža, kad galime lengvai ją apžiūrėti pėsčiomis. Jei turėsime laiko, galime kiek atitolti nuo pagrindinių magistralinių gatvių ir „pasiklysti“ siaurose gatvelėse – gal užklysime į originalius fasadus, aikštes ar kitas įdomias vietas?

Saloje yra miesto organizuojamas viešasis transportas. Šiuo atveju mus domina mėlyna linija.

Daugiau: Viešasis transportas Sirakūzuose

Porta Urbica ir Apolono šventykla

Jei eisime į salą Šv. Liucija (Ponte Santa Lucia) ir einame tiesiai gatve Per Salvatore Chindemi tada gana greitai pasieksime sankryžą su gatve Rugsėjo XX d. (Via XX Settembre). Ten pamatysime senovinių miesto vartų griuvėsius Porta Urbica. Vartai buvo tais laikais statytų miesto sienų dalis Dionisijus I.kuris driekėsi toli į sausumą.

Važiuodami Via Salvatore Chindemi pasieksime aikštę Largo XXV Luglio kur stovi vienas svarbiausių miesto senovinių paminklų – griuvėsiai Šv. Apolonas. Tai seniausia dorėniška šventykla, pastatyta Sicilijoje (datuojama m VI amžiuje prieš Kristų). Šventykla buvo didžiulė ir buvo apsupta masyvių kolonų (tikriausiai iki aštuonių metrų aukščio). Griuvėsiuose rasti artefaktai šiandien eksponuojami Paolo Orsi archeologijos muziejus.

Nors į griuvėsius patekti neįmanoma, jie aptverti žema tvora ir vaikštant galima labai gerai apžiūrėti. Sutemus archeologinė vietovė švelniai apšviečiama, o tai suteikia vietai malonią atmosferą. Pačios šventyklos išliko nedaug – tik pagrindo ir pamatų fragmentai. Ankstyvosios krikščionybės laikais ji buvo paversta bažnyčia, arabų laikais – mečete, o ispanų laikais – karinėmis kareivinėmis. Tik XX amžiaus viduryje ši vietovė buvo paversta archeologine vietove ir buvo pasirūpinta graikų paveldu.

Archimedo aikštė

Iš Largo XXV Luglio gatve galime eiti į pietus Corso Giacomo Matteotti į Archimedo aikštė (Piazza Archimede)kurią supa būdingi skirtingų laikotarpių rūmai. Aikštės ornamentas yra Dianos fontanas (Fontana di Diana) nuo pradžios XX a. Fontano dizaino autorius yra Giulio Moschetti. Fontanas užsimena apie mitą apie nimfą Aretusą, pabėgusią nuo upės dievo Alaphéos į Sirakūzus. Vienoje iš skulptūrų pavaizduota nimfa, išsiplėšianti iš kankintojo rankų. Deivė Diana, salos gynėja, yra centre ir saugo nimfą.

Į rytus nuo Archimedo aikštės eina gatvė Via della Maestranza. Ši plati gatvė garsėja barokiniais rūmų fasadais, kurie anksčiau priklausė vietinei aristokratijai. Šiandien gatvėje yra daug parduotuvių ir restoranų.

Jei iš aikštės einame gatve į vakarus Via della Amalfitania, o paskui į pietus Via Saverio Landolina tada atvyksime į Katedros aikštę. Vaikščiodami Via Saverio Landolina praeisime pro daugybę barų ir restoranų bei įdomių pastatų.

Katedros aikštė: Katedra ir kiti paminklai

Šiandien yra svarbiausia Ortygos aikštė Katedros aikštė (Piazza Duomo). Aikštę supa šviesūs barokiniai šventyklų ir rūmų fasadai, kurie buvo pastatyti XVII – XVIII amžiuje po tragiško žemės drebėjimo.

Aikštės ornamentas yra Katedra (Duomo di Siracusa)kuris išsiskiria gausiai dekoruotu fasadu su didelėmis skulptūromis Šv. Petro ir Šv. Paulius. Katedra šioje vietoje buvo įkurta m VII amžiuje. Naudojamas kaip bažnyčios pagrindas … egzistuojančios šioje vietoje Atėnės šventyklos V amžiuje prieš Kristų Mes galime lengvai pastebėti būdingas dorėniškas kolonas, įkomponuotas į šventyklos šoninę sieną. Centre taip pat matomos senovinės kolonos. Arabų laikais katedra buvo paversta mečete, tačiau normanai pastatą atstatė po rekonkista. Didžiausi šventyklos išvaizdos pokyčiai buvo padaryti XVIII amžiuje po žemės drebėjimo. Relikvijos Šv. Liusė.

Šventyklos viduje griežta. Kolonos, kurios dabar yra šoninės sienos dalis, aiškiai matomos iš vidaus. Įėjimas į katedrą yra mokamas ir kainuoja 2€. Jis yra greta katedros Arkivyskupo rūmai (Palazzo Arcivescovile).

Antras pagal svarbą aikštės paminklas – abatija Šv. Liusė Chiesa di Santa Lucia alla badia. Šventyklos fasadas atrodo nepastebimai, tačiau viduje slepiasi tikras meno kūrinys – paveikslas "Liucijos laidotuvės" autorystė Caravaggio. Į Siciliją žinomas dailininkas atvyko pabėgęs iš Maltos kalėjimo. Sirakūzuose jam buvo pavesta nutapyti paveikslą, kuris turėjo papuošti Šv. Liusė. Caravaggio prieš pradėdamas darbą nusileido į katakombas, todėl jo įvaizdis yra labai tikroviškas. Dėl prastos bazilikos techninės būklės 2009 metais buvo nuspręsta kūrinį perkelti į Ortigijos salą į Šv. Liucija; todėl šiandien galime susidaryti įspūdį, kad paveikslas nedera prie interjero.

Bažnyčioje taip pat matome būdingą grindų mozaiką, nurodančią ispanišką stilių ir XVIII a. freskas. Įėjimas į šventyklą nemokamas. Bažnyčia uždaroma 16.00 val.

Į vakarus nuo abatijos stovi Borgia rūmai (Palazzo Borgia del Casale)kuri iš kitų Katedros aikštės pastatų išsiskiria savo rausvu fasadu. Priešingai nei aplinkiniai statiniai, pastatas neišsiskiria barokine architektūra. Tai pritaikytas Aragono laikų (XIII a.) pastatas. Šiandien viduje vyksta įvairūs ypatingi renginiai, tačiau galime pabandyti pažvelgti į vidų ir pasižvalgyti po gausiai dekoruotas sales.

Ne visi žino, kad po Katedros aikšte yra ilgi požeminiai tuneliai / hipogėja - Ipogeo Di Piazza Duomo. Tuneliai buvo aptikti tik antroje pusėje XIX a. Antrojo pasaulinio karo metais jie tarnavo gyventojams kaip bombų slėptuvė.

Šiandien galime nusileisti iki gatvės lygio ir vaikščioti ilgais koridoriais. Tačiau patys tuneliai yra gana tušti, pamatysime parodas, skirtas, be kita ko, bombardavimo aukų ir pavienių freskų fragmentų. Tuneliai tęsiasi iki pat jūros. Įėjimas yra Arkivyskupo rūmų soduose.

Kitas iš mažiau žinomų lankytinų vietų rajone yra šiaurinėje katedros pusėje, adresu Minervos aikštė (Piazza Minerva), Joninės Artemidės šventyklos griuvėsiai. Griuvėsiai yra žemiau gatvės lygio, juos galime aplankyti įėję pro specialų pastatą rotušės gale. Įstaigos pavadinimas yra Artemizija. Šventykla tikriausiai buvo pastatyta VI amžiuje prieš Kristų ir ji buvo arti 60 metrų ilgio. Viskas tarsi byloja, kad statybos darbai nutrūko ir buvo nuspręsta statyti visai šalia jos esančią Atėnės šventyklą. Griuvėsius XX amžiaus pradžioje aptiko archeologas Paolo Orsi.

Jei einame ir į katedrą, galime nusipirkti kombinuotą bilietą, kurio dėka įėjimas į šventyklos griuvėsius mums kainuos tik 1 €. Taip pat nereikėtų tikėtis įspūdingos konstrukcijos viduje, tai gana nedideli pamatų ir pagrindo griuvėsiai.

Prie įėjimo pamatysime miesto pasididžiavimą – istorinį barokinį XVIII amžiaus vidurio karietą (La Carrozza del Senato di Siracusa). Karieta buvo vežama svarbioms asmenybėms, dalyvavo procesijoje per šv. Liusė. Jis ilgą laiką buvo netinkamas naudoti, bet vis dar turi sentimentalią vertę savo gyventojams.

Foro Vittorio Emanuele II ir Aretusos fontanas

Vakarinėje salos pusėje 400 metrų yra ilga promenada Foro Vittorio Emanuele IIkurį vietiniai vadina Foro Italico. Tai ideali vieta trumpam pasivaikščiojimui ir poilsiui, ypač saulėtu oru. Promenadoje yra suoliukų ir vietinių užeigų bei restoranų, taip pat galime pasislėpti nuo saulės po medžių viršūnėmis.

Foro Vittorio Emanuele II driekiasi nuo viduramžių miesto vartų Porta Marina iki natūralaus Aretusos fontano. Porta Marina buvo pastatyta Ispanijos laikais ir vis dar galime pamatyti jos liekanas XV a arabiško stiliaus dekoracijos.

Artėjant prie Arethusa fontano, pravažiuosime nedidelį XVI amžiaus vergų fontanas (Fontana degli Schiavi) su turtingų vietos šeimų herbais. Pavadinimas tikriausiai susijęs su tuo, kad šiuo fontanu naudojosi už miesto sienų laukę vergai.

Arethusa fontanas yra nedideliame parke į pietus nuo Foro Italico. Fontanas iš tikrųjų yra natūralus šaltinis, kur vanduo pro uolas patenka tiesiai iš jūros. Ši vieta žinoma nuo antikos laikų. Pasak mitologijos, nimfa Aretusa, bėgdama nuo upės dievo Alaphéos, pabėgo į Sirakūzus, o ten deivė Diana ją pavertė vandens šaltiniu, kuris egzistuoja ir šiandien.

Parkas yra gana įdomi vieta. Tai viena iš nedaugelio vietų Europoje, kur papirusas auga lauke. Be papiruso, galime pamatyti ir kitų originalių augalų. Šiaurinėje parko pusėje yra nedidelis Papiruso muziejus (Museo Dei Papiro) ir nedidelis akvariumas.

Jei iš čia eisime į pietus, pateksime į pilį Castello Maniace. Įspūdinga citadelė buvo pastatyta pirmoje pusėje XII amžius valdymo metu Frederyka II. Tvirtovė salos gale yra geros būklės ir yra vienas būdingiausių Ortigijos pastatų.

2022 metais didelė dalis pilies buvo renovuojama, bet vis tiek už nedidelį mokestį buvo galima patekti į citadelę ir pasivaikščioti sienomis, nuo kurių atsiveria įdomus vaizdas į apylinkes. Deja, tvirtovė atidaryta tik pirmoje dienos pusėje.

Giudecca, buvęs žydų rajonas

Viduramžių Sirakūzuose, kaip ir kituose dabartinės Pietų Italijos miestuose, egzistavo nepriklausoma žydų visuomenė. Žydai gyveno savo autonominiuose rajonuose, vadinamuose Giudecca. Žydai Sirakūzuose tikriausiai gyveno nuo romėnų laikų, o jų rajonas buvo įkurtas rytinėje Ortigijos dalyje. Istorikų teigimu, tai buvo vienas didžiausių tokio tipo rajonų iš visų Sicilijos miestų.

Sinagogos ir kitos viešosios vietos, tokios kaip ritualinės vonios, buvo pastatytos Guidecca'i vietovėje mikveh. Saloje tokie įrenginiai buvo po žeme ir naudojo natūralius vandens šaltinius.

Tokios formos rajonas egzistavo iki pat pabaigos XV amžiustai yra iki Ispanijos inkvizicijos, kuri uždraudė religijos laisvę ir daugiausia buvo nukreipta į žydų bendruomenes. IN 1493 m Žydai iš Sicilijos buvo išvaryti praktiškai per naktį. Religiniai pastatai Guidecca'i vietovėje buvo konfiskuoti ir paversti bažnyčiomis bei rūmais. Rajono pastatai nukentėjo tik per žemės drebėjimą 1693 m., kai buvo sugriauta didelė dalis pirminių pastatų.

Buvęs žydų rajonas tikriausiai užėmė plotą tarp šiandieninių gatvių (pagal laikrodžio rodyklę): Via della Maestranza, Per Nizza, Lungomare d'Ortigia ir rytinėje pusėje: Via Galilei ir Via della Giudecca.

Šiandien tai viena išskirtiniausių ir įvairiausių salos vietovių. Čia savo vietą rado vietos menininkai. Verta rasti laiko ir pasivaikščioti siauromis vietinėmis gatvelėmis.

Paminklai, kuriuos verta pamatyti:

  • Šv. Apaštalas Pilypas (Chiesa di San Filippo Apostolo, adresas: Piazza San Filippo) - nekrenta į akis barokinė bažnyčia, kuri po nelemto žemės drebėjimo buvo visiškai atstatyta. Anksčiau šioje vietoje buvo sinagoga. Tikrasis paslėptas lobis yra galimybė nusileisti į lygų požemį, kur, be kita ko, galime pamatyti: katakombas, tunelius, naudojamus kaip pastogę, ar žydų pirčių fragmentus. Trumpos ekskursijos po žeme vyksta reguliariai dienos metu ir jas organizuoja savanoriai. Ekskursija nemokama, nors siūloma aukoti. Bažnyčia vidury dienos uždaroma dviem valandoms.

  • Šv. Jonas Krikštytojas (Chiesa di San Giovannello, adresas: Piazza del Precursore) - viena būdingiausių krikščioniškų bažnyčių Italijoje. Kuo jis išsiskiria? Jis visiškai be stogo! Šiandien čia vis dar laikomos mišios.

  • Vonios po Alla Giudecca viešbučiu (adresas: Via Giovanni Battista Alagona, 52) - dar viena iš Ortygia požeminių lankytinų vietų. Prieš kiek daugiau nei 25 metus, atnaujinant prabangų viešbutį, seniausios Europoje žydų ritualinės pirtys (mikveh (Bagno ebraico)). Pirtys yra beveik 20 metrų žemiau gatvės lygio. Šį istorinį paveldą šiandien galima pamatyti trumpoje ekskursijoje su gidu, kuri kainuoja pinigus 5€. Ekskursijos vyksta reguliariai kiekvieną dieną nuo 9:00 iki 19:00.

Kiti lankytini objektai, muziejai ir paminklai

Turėdami daugiau laiko galime aplankyti ir kitas salos lankytinas vietas. Kai kurie iš jų yra:

  • Muziejus Pellomo rūmuose (Museo di Palazzo Bellomo) - muziejuje pamatysime daugiausia religinio meno – tapybos ir skulptūros – nuo viduramžių iki šių dienų. Taip pat, be kita ko, eksponuojami sarkofagai, įvairūs sidabro ir keramikos dirbiniai. Jei norime aplankyti ir archeologijos muziejų sausumos dalyje, galime nusipirkti pigesnį kombinuotą bilietą. Rūmai buvo pastatyti XIII amžiuje, tačiau nuo to laiko buvo daug kartų perstatyti. Kai kuriuos istorinius elementus galime pamatyti vidiniame kieme.
  • Turgus - Kaip ir visoje Sicilijoje, taip pat Sirakūzuose, populiari maisto prekių apsipirkimo vieta yra atviras turgus. Sirakūzuose yra dvi tokios vietos ir viena iš jų yra Ortigos saloje. Mes juos rasime gatvėje Via Emmanuele de Benedictis šiaurinėje salos pusėje. Be maisto pusfabrikačių, dar nusipirksime ką nors greitai pavalgyti.
  • Marionečių muziejus (Museo Aretuseo dei Pupi, adresas: Piazza San Giuseppe) – pirmasis muziejus, skirtas Sicilijos lėlėms. Muziejus nėra didelis, bet tikrai originalus ir leidžia iš arti pamatyti šį įdomų vietos paveldą.
  • Chiesa San Pietro Apostolo (adresas: Via San Pietro) – Šv. Apaštalo Petro (taip pat žinoma kaip Šv. Petro bažnyčia sienų viduje) yra seniausia krikščionių šventykla Ortygia saloje. Pirmasis pastatas šioje vietoje buvo pastatytas m IV amžiuje Bizantijos stiliumi. Nors šventykla daug kartų buvo perstatyta, vis dar galite pamatyti originalius fragmentus. Šventyklą ne visada pavyksta aplankyti, bet jei esame, verta aplankyti ir apžiūrėti.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Europa