Palanga (Lietuva) – lankytinos vietos, paminklai ir turistų lankomos vietos

Klaipėda yra didžiausias Lietuvos Baltijos jūros miestas, o Palanga – populiariausias kurortas. Kiekvieną vasarą čia ilsisi tūkstančiai lietuvių ir svečių iš kitų šalių. Ar pats miestelis turi ką nors, kas galėtų sudominti turistą iš Lenkijos? Žinoma!

Trumpa miesto istorija

Sunku pasakyti, iš kur jis atsiranda žodis Palanga. Kalbininkų teigimu tai ateina iš senų laikų palas reiškiantis pelkės. Gyventojai tačiau jie primygtinai reikalauja žodžio palangė tai yra palangė, teigdamas, kad per praėjusius potvynius vandens lygis siekė iki namų langų. Tačiau tikrai galime teigti, kad pirmą kartą tokia gyvenvietė minima XII a.

Dėl savo padėties Palanga buvo kryžiuočių antpuolių taikiniu, o sutriuškinusi ordino valdžią tapo vienu svarbiausių Lietuvos uostų prie Baltijos jūros. Miestas gavo daugybę privilegijų ir labai greitai vystėsi iki pat Šiaurės karo, kai uostas buvo sudegęs. Pasak vietinių pasakojimų, jo liekanos šiandien yra jūros dugne. Tačiau devynioliktojo amžiaus šaltiniai byloja, kad prieš du šimtus metų buvo apžiūrėtos uosto liekanos prie Šviettos upės žiočių (šiandien – miesto administracinėse ribose). Palanga pateko į nuosmukį ir atrodė, kad niekas negali jai grąžinti buvusios šlovės. Tačiau netikėtai gyvenvietė pradėjo veikti kaip madingas kurortas, o 1824 m. miestelį įsigijo Tyszkevičių šeima. Jis buvo čia, be kita ko Adomas Mickevičius (poetas atvyko pirmuoju SPA kūrimosi laikotarpiu ir dėl alternatyvų stokos gyveno nuomojamame kotedže). Miesto plėtra pritraukė ir kitus menininkus, vadinosi Palanga „Baltijos Zakopanė“.

Čia jis jautėsi ypač patogiai Vladislovas Reimonaskas laiškuose minėjo, kad tame mieste itin greitai rašė „Chłopów“.. Palanga taip pat įkvėpė Stanislovas Vitkevičiuskad jis net piešė „Transportas pajūryje“ jeigu „Drama Palangos pakrantėje“.

Kaip ir netolimoje Klaipėdoje, čia karaliavo kontrabanda. Tai turėjo būti įprastas reiškinys, nes jie net tai pastebėjo „Lenkijos karalystės ir kitų slavų šalių geografinio žodyno“ autoriai rašymas: „Vietos gyventojai nuolat gabena dideliu mastu prekių kontrabandą“. Čia buvo prekiaujama ir gintaru. Palanga buvo svarbus miestas ir per didžiuosius lenkų sukilimus. Ir 1831 m., ir 1863 m. buvo bandoma gabenti ginklus gilyn į šalį, bet kiekvieną kartą nesėkmingai. Po I pasaulinio karo kurortas tapo Lietuvos valstybės dalimi. Nors lenkai čia nustojo lankytis, juos pakeitė lietuviai. Sovietų okupacijos metais pajūrio gydyklą gausiai lankė socialistų aktyvistai (tarp jų ir Leonidas Brežnevas). Šiandien šiame išpuoselėtame miestelyje gyvena daug Lietuvos, Lenkijos ir kitų kaimyninių šalių gyventojų.

Palangos paminklai

Miestas – tipiškas kurortas, turintis tradicijas, architektūriškai primenantis Latvijos Jūrmalą. Tačiau reikia pripažinti, kad nepaisant kasmetinės turistų invazijos, jis tvarkingas ir švarus. Po sezono Palangoje tampa daug ramiau ir tyliau, o paplūdimiai ištuštėja. Lankantis miestelyje verta pamatyti:

Mediniai buvusios gydyklos pastatai

Reikia pripažinti, kad būdingos XIX amžiaus architektūros nėra daug, bet galime pamatyti pvz. senoji vaistinė (Vytauto 33). Matyt, čia buvo išrasta garsioji lietuviška tinktūra „999“.. Šiame pastate gyvenęs vaistininkas, ieškodamas tobulos tinktūros, turėjo prarasti sveikatą ir turtą. Testamentu žmonai jis paliko ilgą ir… garsaus Lietuvos Trojos arklys receptą.

Toje pačioje gatvėje (Basanavičiaus ir Vytauto kampe) yra buvęs kurhauzas, t.y. medinis SPA namas. Prieš statant rūmus čia gyveno grafas Tyškevičius, o paskui atidavė juos ligoniams. Taip pat verta pamatyti keletą medinių vilų, kuriose įsikūrę buvę ir šiandieniniai svečių namai pacientams.

Botanikos parkas (Palangos miesto botanikos parkas)

Turiu pripažinti, kad, palyginti su daugeliu parkų ir botanikos sodų, šis tikrai įspūdingas. Dažniausiai todėl palei čia natūraliai augantį pušyną driekiasi daugybė takų. Medžiai buvo nupjauti tik toje vietoje, kur buvo pastatyti Tiškevičių rūmai, likusios pušys auga ir šiandien. Architektas pabaigoje įkurtas parkas Edvardas Andre stengėsi išsaugoti natūralią pakrantės miško išvaizdą ir jis puikiai atliko savo užduotį. Viena žinomiausių vietų miške yra Birutės kalnas (Birutės kalnas). Pasak legendos, čia buvo pagonių šventykla, kurioje gyveno gražuolė Vajdelotka Biruta. Tai patiko Lietuvos kunigaikščiui Kiejstutui, kuris, nepaisydamas nekaltybės įžadų, merginą pagrobė ir privertė vesti. Kaip ir kiekvienoje legendoje, šioje legendoje yra dalelė tiesos – iš tiesų, kunigaikštis Kiejštutas turėjo žmoną tokiu vardu, vėlesnio kunigaikščio Vitoldo motiną.

Šiandien ant kalvos stovi nedidelė koplytėlė, o jos papėdėje – Tyszkiewiczių šeimos pastatyta Lurdo Dievo Motinos grota. Kitas įdomus parko elementas – būdingas priešais rūmus Kristaus figūra išskėstomis rankomis. Teigiama, kad jos autorius buvo Bertelis Thorvaldsenas, tačiau tiesioginių to įrodymų nėra. Deja skulptūrą sunaikino sovietaiir ką galime žiūrėti šiandien tik jos ištikima rekonstrukcija.

Kita įdomi skulptūra yra ši Eglės figūra, žalčių karalienė – lietuvių legendų veikėja, kuri, pasak legendos, ištekėjo ir įsimylėjo milžinišką žaltį, o po tragiškos jos mirties dievų pavertė medžiu.

Tiškevičių rūmai ir Gintaro muziejus (Palangos gintaro muziejus)

Idėja čia statyti rūmus gimė XIX amžiaus pabaigoje. Palangos savininkas grafas Feliksas Tyszkiewiczius tam pakvietė vokiečių architektą Feliksą Schwechteną. Pirmiausia teritorija buvo pertvarkyta – iškasus tvenkinį, buvo pastatyta kalva, ant kurios ji išaugo. neorenesansinis dviejų aukštų pastatas. Nepaisant žalos rezidencija išgyveno Pirmąjį pasaulinį karą. Rūmai liko nacionalizuotas po Antrojo pasaulinio karo. Dešimtajame dešimtmetyje Tyszkevičių šeima jį atgavo, tačiau pastatą nuspręsta perduoti miestui.

Įdomu tai, kad į rūmus pradėjo rinktis rezidencijos įkūrėjas Feliksas Tyszkiewiczius gintaro kolekcija. Šiandien muziejus gali pasigirti viena didžiausių šios gražios dekoratyvinės medžiagos kolekcijų. Nors paroda nėra tokia moderni kaip Gdansko gintaro muziejuje, surinktų inkliuzų skaičius tikrai stulbinantis! Pirmas rūmų aukštas užimtas istorinė paroda, pristatanti Tyszkevičių giminės istoriją. Taip pat verta aplankyti gerai aprūpintą muziejaus parduotuvę. Sezono metu muziejus dirba nuo antradienio iki sekmadienio nuo 10:00 iki 20:00 (sekmadieniais ir švenčių dienomis iki 19:00), o ne sezono metu - nuo 10:00 iki 17:00 (sekmadieniais ir švenčių dienomis iki 16:00). Įėjimo bilietai kainuoja 2,32 € (1,16 € nuolaida, vaikai įleidžiami nemokamai).