Acheno katedra (Achenas) tai yra Šv. Marija, tiksliau jos rūmų koplyčia tai Karolingų architektūros perlas. Stilius, nepalikęs tiek paminklų, kiek, pavyzdžiui, gotikos stilius. Tad kuo didesnė išsaugotos Acheno katedros vertė.
Pradžiai
Romos imperijos žlugimas nėra tik politinio organizmo žlugimas. Tai taip pat didžiulis kultūrinis nuosmukis, palietęs visą Vakarų civilizaciją. Todėl naujasis amžius ir jo žmonės susidūrė su labai sunkia užduotimi - atstatydami didelius savo pirmtakų pasiekimus. Pirmoji šviesa tunelyje ir ženklas, kad „naujas“ netgi gali pranokti „senąjį“ buvo vadinamasis. Karolingų Renesansas. Spartus Vakarų Europos kultūros raidos laikotarpis jis daugiausia buvo susijęs su vyriausybėmis Karolis Didysis. Šis puikus valdovas, frankų karalius ir šv Romos imperatorius savo mėgstamiausiu miestu pasirinko Acheną (Achenas). Ten irgi nusprendė statyti šventykląkuri turi savo klestėjimą jis turėjo užgožti visus esamus pastatus.
Statyba
Kūrėjas pastatai (1930 metais ji įgijo katedros statusą) buvo Odo iš Metzo, armėnų kilmės statybininkas (pirmasis vardu žinomas architektas, gimęs į šiaurę nuo Alpių). Šventojo Vitalio Raveniečio bazilikos pavyzdžiu (popiežius leido iš Italijos išvežti Ravenos kolonas ir mozaikas) suprojektavo karališkąją koplyčią. Pastatą savo darbuose atšventė tuometiniai metraštininkai Einhardas ir Notkeris Balbulus (mikčiojimas). Pastarasis netgi pasakė, kad nors šventykla buvo pastatyta žmogaus rankomis, tai tikrai dieviško įkvėpimo. Nieko keisto, nes pastatas perpildytas Krikščioniška simbolika. Apskritimaskurio plane buvo pastatyta koplyčia simbolizuoja dangų, kol keturkampis kuriuo rėmėsi choras žemiškas gyvenimas. Aštuonkampiskuri sudarė viso bloko pagrindą, buvo laikoma amžinybės simbolis.
Taip vadinamas Vilko vartai valdovo užsakymu ir jo iš Italijos atvežta vilkės figūra. Tai turėjo reikšti žlugusios imperijos meną ir kultūrą. Vėlesni gyventojai Achenas su šiomis figūromis siejo legenda apie velnią ir įkūrėjuskam gauti pinigų už tokią prabangią šventyklą jie davė tamsos princui sielą pirmos būtybės, įėjusios pro vartus. Tada tada kad nepasiųstų nė vieno nekalto į pragarą, į vidų įsileido sugautą vilką. Įsiutęs velnias išplėšė jai širdį. Tada pataikyti toliau stovi šalia vilko statula ir padarė joje skylė. Legenda tikrai išgalvota, bet skylė tikra.
Viešpats ir šeimininkas
Koplyčia taip pat turėjo pabrėžti vaidmenį vienas valdovai kaip tarpininkas tarp savo pavaldinių žemėje ir Dievo danguje. Tai buvo siekių išraiška Karolis Didysis kad krikščionių religija taptų jo imperijos klijais. Tokią politiką įvertino popiežius, per 800 m. Kalėdas valdovui ant galvos uždėjęs imperinę tiarą (o tada pasklido gandas, kad Karolis nustebo karūnavimu ir to visai nenorėjo. Viskas tam, kad nuraminti Bizantijos imperatorius).
Achenas tapo karaliui laidojimo vietanors jo lavonas neturėjo ilgai ilsėtis. Nepraėjus nė dviems šimtams metų po jo mirties, ant kapo Otonas III įsakė pamatyti aukštojo valdovo kūną (jo ūgis buvo 184 centimetrai). Matyt, kapo atidaryme dalyvavo Lenkijos valdovas Boleslovas Narsusis. XII amžiuje šį veiksmą pakartojo Frederikas Barbarossa, priversdamas antipopiežių Velykas III Karolio kanonizacija. Tačiau šis aktas nesulaukė teisėto Šv. Petras – Aleksandras III. Vienas po kito einantys popiežiai niekada nei patvirtino, nei paneigė kanonizaciją žvelgdamas į valdovo kultą (kuris išsivystė tik po šio prieštaringo poelgio) šiek tiek pro pirštus. Iki šiol Charleso statusas kelia abejonių tarp teologų. Nepaisant to, reikia pasakyti, kad viduramžių žmonėms frankų karalius buvo valdovo idealas.
Vėlesni metai ir relikvijos
Daugelis gidų teigia, kad karališkoji koplyčia yra puikios būklės. Tačiau tai nėra visiškai tiesa - viduramžiais choras buvo perstatytas vėlyvosios gotikos stiliumi. Tačiau jau anksčiau vadinamasis westerwerk tai yra vakarinė šventyklos dalis. Vienas po kito einantys valdovai pakeitė ir interjerą. Pastatytas imperatorius Henrikas II papuoštas sakykla (Otonijos stilius), a Frederikas Barbarossa padovanojo dekoratyvinę, pakabinamą žvakidė. Arba sakykla kaip ir žvakidė yra vis dar naudojamas bet tik per didžiausias bažnytines šventes.
Kita relikvija yra imperijos sostas. Legenda jis paskelbė auksinį Karolio sostą palaidotas kartu su valdovo kūnu. Kada Otonas III įsakė iškasti kapą karalius jis atidavė sostą Boleslovui Narsiajam. Nors, be Ademaro Chabaniečio kronikos, šio įvykio niekas nemini, reikia prisiminti, kad Achene matomas imperijos sostas kilęs iš Otto I laikų. Tačiau tai itin svarbi „sėdynė“ - Jame karūnuota 30 vokiečių valdovų.
Pagal tradiciją karūnavimo metu Karolis Didysis dovanų gavo keturias relikvijas: Marijos rūbą, skara, į kurią buvo suvyniota Jono Krikštytojo galva, kūdikėlio Jėzaus suvystymus ir Kristaus strėnas (kituose šaltiniuose teigiama, kad šie daiktai buvo atvežti tik XI a.). Jie buvo pavadinti Didžiosios Acheno relikvijos. Kas septynerius metus jie buvo eksponuojami piligrimams. Siekiant patenkinti kitu laikotarpiu į Acheną atvykusiųjų pamaldumą, vadinama Mažosios Acheno relikvijos - Marijos diržas, Kristaus diržas ir rykštės skeveldra, kuria Jėzus buvo sumuštas per kančią. Be to, šventykloje renkamos viduramžių šventųjų ir paties įkūrėjo relikvijos. Šie gražūs auksinis relikvijorius padaryta 1215 metais užsakė Frederickas Barbarossas. Šių paminklų reikšmė krikščioniškam pasauliui buvo tokia didelė, kad šventykla negalėjo sutalpinti visų piligrimų. Buvo nuspręsta taip apie jo išplėtimą. Tada buvo nustatyta gotikinė presbiterija, pastatyta pagal Paryžiaus Šventosios koplyčios pavyzdį. Kitos epochos taip pat turėjo įtakos šventyklos korpusui. Baroko architektai šiek tiek patobulėjo. Jie buvo statomi taip pat daugiau koplytėlių. Sunaikinimą atnešė Antrasis pasaulinis karas nes į miestą taikėsi sąjungininkų bombonešiai. Rekonstrukcija kompleksas gyvavo dešimtmečius, tačiau kai kurių elementų, pavyzdžiui, XIX amžiaus vitražų, išsaugoti nepavyko.
Todėl šiek tiek eklektiška forma gali šiek tiek nuvilti turistus, kurie tikėjosi pamatyti gryną Karolingų stilių, kaip ir XIX amžiaus lenkų keliautoją Wiktorą Kopffą, kuris savo dienoraštyje rašė:
„Šis pastatas yra vienas svarbiausių Vokietijoje ir jame yra jo įkūrėjo Karolio W. (ielki) prisiminimai. Bažnyčia degė du kartus, buvo tik apvalioji dalis ir priekis, kaip buvo Karolio W (ielkio) laikais. Iš išorės pažiūrėjęs į bažnyčią, kurios figūra ne tokia didinga, kiek stulbinanti senove, nuėjau į zakristiją, prašydama parodyti iždą (…) už ką. septyni Lenkijos zlotai moka“.
(Citata iš: Grodziska, Karolina (red.): Wiktor Kopff's description of Briuselis, Achenas (…). In: Lenkijos mokslų akademijos ir Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje mokslinės bibliotekos metraštis R. 45 (2000)).
Reikėtų paminėti, kad tai nebuvo maža suma nes tas pats keliautojas ir Achene gausi vakarienė Su „Devyni lėkštės viena šalia kitos, su puse butelio Reino vyno“ jis tik mokėjo 4 Lenkijos zlotai.
Apsilankymas Akiwzgranie katedroje
Įėjimas į katedrą yra ten Laisvas o pagrindinę šventyklos dalį aplankome savarankiškai.
Jei norime fotografuoti, turėtume įsigyti leidimą už nugaros esančiame informacijos punkte 1,00 euro.
Darbo dienos ir valandos
Katedra atidaryta kiekvieną dieną (sausio – kovo: 7:00–18:00, balandžio–gruodžio 7:00–19:00) tačiau lankytojams: nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 11:00 val, tuo tarpu savaitgaliais nuo 12:30 val. Ypatingų mišių ir renginių metu katedra lankytojams uždaryta. Verta iš anksto pasidomėti, ar mūsų viešnagės metu planuojamas koks nors uždarymas.
Jei norime aplankyti ir aukštesnį aukštą, kuriame jis yra Karolio Didžiojo sostas, turime dalyvauti organizuotoje ekskursijoje - su gidu ir iš anksto susitarti informacijos punkte (priešais įėjimą į iždą). Įėjimo su gidu kaina yra kaina 4,00 euro. Trukmė apie 45 minutes.
Ekskursijos su gidu: pirmadieniais–penktadieniais: 11:00, 12:00, 13:00, 14:30, 15:30 ir 16:30 (vasarą papildomai 17:30), savaitgaliais: 13:00, 2 val. 15.00, 15.00, 16.00 ir 17.00 val
Ekskursijos anglų kalba vyksta kiekvieną dieną 14:00 val.
Verta prisiminti, kad Katedra yra pasaulio nacionalinio paveldo sąraše UNESCO.