Žemėje yra vietų, kur galite vaikščioti medžių viršūnėmis to net nepastebėdami. Žemaūgiai beržai ir gluosniai šiukšlina tiesiai virš žemės, siekia iki kulkšnių ir daugiausiai iki blauzdos vidurio. Tai aukščiausi tundros medžiai.
Įsivaizduokite, kad pradedate kelionę, kuri prasideda Europos pietuose. Nurodyta kryptis yra šiaurė, o medžiai yra pagrindinis stebėjimo objektas viso žygio metu. Pirmas stebėjimo taškas – palmės, kuo toliau į šiaurę – kiti lapuočių ir spygliuočių medžiai. Staiga pasieki vietą, kur horizonte nėra medžių. Kai atsidursite tokioje vietoje, tai reikš, kad esate tundros pakraštyje.
Tundra – apibrėžimas
Remiantis enciklopedija, tai bemedžių augalų darinys, atsirandantis šiauriniame pusrutulyje labai atšiauriomis cirkumpoliarinio klimato sąlygomis.
Tuo gali viskas ir pasibaigti, nes kas gali būti įdomaus amžinos vėsos zonoje, kur nėra medžių, o keliaudamas kelias dienas, savo kelyje gali ir nesutikti vyro. Galbūt perskaitę šį straipsnį persigalvosite ir smalsiai pratęsite kelionę į vietoves, kuriose medžiai neauga, o ten gyvenantys žmonės gyvena darnoje su gamta.
Padėtis
1,55 laipsnio šiaurės platumos yra tundros pradžia,
2. Tundros regionų riba laikoma 60 laipsnių šiaurės platumos.
3. Zona padalinta į dvi dalis:
– Eurazijos sritis – apima plotą nuo Kolos pusiasalio iki čiukčių
- Eurazijos dalis užima 3 milijonus kvadratinių kilometrų.
– Kanados sritis – apima teritoriją nuo Beringo sąsiaurio iki Labradoro
– Kanados dalis – taip pat apima Grenlandiją ir Arkties archipelagą
– Islandija taip pat priskiriama tundros zonai
Tundros rūšys
Tradiciškai Tundra skirstoma į 4 tipus. Pagrindinis padalijimo veiksnys yra tam tikroje vietovėje esančios augmenijos tipas.
Paeiliui iš pietų:
1. Lasotundra
2. Nykštukinė tundra
3. Samanų-kerpių tundra
4. Arktinė tundra
Remiantis kitais duomenimis, krūmų ir kerpių tundra yra tinkamos tundros dalis, o arktinė tundra yra poliarinė dykuma.
Lasotundra
Medžių atsiradimo riba yra vieta, kur baigiasi Taiga ir prasideda tikroji Tundra. Šiose ribose augmenija prasiskverbia ir palaipsniui pradeda formuoti žemę be medžių.
1. Klimatas ir geografija
- Europinėje ir Šiaurės Amerikos Tundros dalyje vyrauja okeaninis, drėgnas klimatas, palankus medžių, ypač lapuočių, atsiradimui. Kuo toliau Azijos link, ima dominuoti žemyninis klimatas, čia ant medžių vyrauja eglės ir maumedžiai.
- klimato sąlygos miške yra palankios pelkėms ir durpynams formuotis
- aukštesnė nei 0 laipsnių temperatūra lazotundroje palaikoma pusę metų
– 15 laipsnių yra vidutinė vasaros temperatūra
- 1 metras iki tokio gylio vasarą žemė yra neryški
- visame miško plote yra amžinojo įšalo
- poliarinė medžių riba reiškia, kad medžiai šioje vietoje nepasiekia didelio aukščio, siekia 5 metrus, tik upių slėniuose gali siekti 15 metrų aukščio
- tokio klimato medžių augimas neviršija 1-2 centimetrų per metus
2. Augmenija
- medžių arealo riba yra ir daugelio augalų rūšių paplitimo riba
– trumpa, ne per šilta vasara – dar vienas ribotuvas įvairiausios augalijos vystymuisi.
- kerpės atsiranda smėlingose dirvose, užleisdamos vietą samanoms
– žemaūgis beržas pasitaiko „derlingesnėse“ vietose, ypač ten, kur dirva molinga
- pelkės, ši reljefo forma yra palanki durpynų formavimuisi
Nykštukinė tundra
Vietovė su švelnesniu klimatu ir didele okeanine įtaka, drėgna – nuo pietinės tinkamos tundros juostos atskirta sritis.
Šios zonos augmenija susideda iš trijų sluoksnių
- viršutinė - ji sudaryta iš aukštesnių krūmų
- vidurinis - jį sudaro apatiniai krūmai su žaliais augalais
- žemesnis - jis pagamintas iš samanų ir kerpių
Šios tundros augalijos specifika – beržai ir žemaūgiai gluosniai, tarp kurių auga ir kiti krūmai bei žali augalai.
Waliki – aplink plokščius paviršius susidarę nedideli žemės krantai, paviršius tarp cilindrų padengtas samanomis.
Kanados teritorijoje žemaūgis beržas pasitaiko aukštesnių krūmų sluoksnyje.
Grenlandija – čia aukštesnių krūmų sluoksnį sudaro įvairus samanotas beržas, iki 3 metrų aukščio.
Nykštukrūmių tundra
Šiauriausia tikrosios tundros dalis, besitęsianti į arktinę tundrą, besitęsiančią iki vadinamųjų poliarinių dykumų.
Prasta augmenija, daugiausia sudaryta iš samanų, esančių drėgnose vietose, ir kerpių, kurios savo ruožtu vystosi sausose, uolėtose ir smėlėtose vietose.
Arktinė tundra
Šiauriausia vietovė su augalijos likučiais mažuose samanų gumuluose.
Vegetacijos periodas 50-60 dienų, stiprūs vėjai, nelyja ir labai prastas dirvožemis yra pagrindinės augalijos trūkumo priežastys.
Daugiametis amžinojo įšalo sluoksnis prisideda prie augmenijos trūkumo
Arktinė tundra yra keliose šalyse: Norvegijoje, Rusijoje, Kanadoje ir Špicbergeno bei Grenlandijos salose.
Arktinė tundra taip pat žinoma kaip poliarinė arba vėsi dykuma, ji atsiranda tarp ledynų padengtų vietovių ir tikrosios tundros zonos.
Tundra ir jos gyvūnai
Augalijos ypatumai tundros srityje, medžių, krūmų ir aukštos žolės nebuvimas prisideda prie to, kad daugeliui gyvūnų trūksta natūralių slėptuvių. Tokiomis klimato ir augalų sąlygomis gali išgyventi tik kelios gyvūnų ir paukščių rūšys. Papildoma kliūtis yra amžinas žemės įšalas, kuris neleidžia išgyventi, ypač visų rūšių iškasantiems individams.
Nedaug gyvūnų prisitaikė prie šių ekstremalių gyvenimo sąlygų, apsisaugodami nuo nuolatinių migracijų, priklausomai nuo sezono.
Plėšrūnai
1. Baltasis lokys – didžiausias tundroje gyvenantis plėšrus žinduolis, iš esmės tai netipiškas šios rūšies atstovas, dažnai priskiriamas prie jūros žinduolių. Dažniausiai pasitaiko Arktyje, retai išlipa į krantą.
2. Kamčiatkos lokys – rudojo lokio porūšis gyvena šiaurės Sibire daugiausia Kamčiatkos pusiasalyje. Susijęs su Amerikos grizliu ir Kodiak lokiu. Tai vienas didžiausių rūšies atstovų, jo svoris dažnai viršija 650 kilogramų.
3. Grizlis – jo galima rasti Kanados tundros srityse
4. Arktinė lapė - iš šuninių šeimos, keičia spalvą priklausomai nuo sezono, vasarą būna rudai pilkos spalvos, žiemą būna sniego baltumo arba plieno mėlynumo.
5. Vilkai – dėl baltos spalvos jie vadinami poliariniais vilkais.
Plėšrūs žinduolių atstovai turi specifinį pėdų galą, jis platus ir padengtas plaukais, tokios galūnės skirtos palengvinti judėjimą pelkėtoje ar ledinėje bei sniegu padengtoje vietovėje.
Panašūs sprendimai randami ir paukščiams, gyvenantiems tundroje.
Kiti žinduoliai
1. Elniai – jų vardais pavadinti ir tundros elniai, šiauriniai elniai, karibai. Klajojantis stambus elnių šeimos žinduolis. Maisto ieškojęs klajūnas vasarą keliauja į šiaurę, o žiemą ganyklų ieško tundros pietuose. Laukinėje gamtoje jis yra retas, dažniausiai tai yra tundros zonose gyvenančių žmonių veisiamas gyvūnas. Jis randamas tiek Kanados, tiek Eurazijos dalyse.
2. Arktinis muskuso jautis – pasitaiko visoje tundros teritorijoje abiejose vandenyno pusėse. Rūšiai gresia išnykimas, žmonių pastangomis išsaugotos ir sėkmingai sugrįžusios į Arkties regionus.
3. Lemmings – labiausiai atpažįstami tundros žinduoliai, žinomi dėl labai didelio pagausėjimo bei savižudiškų šokinėjimų į vandenį nuo stačių krantų.
4. Kiškiai, goferiai ir tetervinai sudaro didelę žolėdžių grupę. Šie maži gyvūnai yra puikus maistas plėšrūnams ir plėšriesiems paukščiams.
Dauguma tundroje gyvenančių gyvūnų keičia spalvą priklausomai nuo sezono. Dėl šio apdorojimo spalvos dažnai susilieja su aplinka, o tai puikiai maskuoja nuo juos medžiojančių plėšrūnų.
Paukščiai
1. Vilnonis vėgėlė – plėšrus paukštis iš vanagų šeimos.
2. Sakalas – didelis, stambus sakalas, pasirodo ir jam neįprastose vietose, nes turi mažai maisto.
3. Snieguolė – stambusis paukštis iš mažųjų pelėdų šeimos, dar vadinamas sniego ereliu.
4, Daugelis paukščių rūšių apsilanko tundroje savo migracijos metu ieškodami lizdų ir maisto, ypač vasarą.
Uodai ir uodai – labiausiai varginantys, žmonėms ir gyvūnams slegiantys sutvėrimai dideliais būriais atsiranda visą vasaros laikotarpį, jie išnyksta tik prasidėjus žiemai.
Dėl tundroje vyraujančių sąlygų roplių ir varliagyvių nėra.
Tundros žmonės
Žmonės taip pat gyvena šioje didžiulėje ir atšiaurioje dykvietėje. Pagrindiniai tundros gyventojai yra nedaug medžiotojų, čia taip pat yra vietinių gyventojų.
1. Šiaurės Amerikos inuitai – didžiausia jų koncentracija yra Grenlandijoje, be to, jų galima rasti arktinėse ir subarktinėse Kanados, Aliaskos ir Sibiro srityse. Anksčiau šie žmonės vertėsi jūrų žinduolių medžiokle ir žvejyba.
2. Samiai – dar vadinami Łoparowie, Samiai, gyvena Šiaurės Europos regionuose, daugiausia Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Samių kalba yra jų natūrali kalba, jie taip pat vartoja oficialias kalbas gyvenamose vietovėse. Tai klajoklių tauta, daugiausia užsiimanti medžiokle ir šiaurės elnių auginimu.
3. Karelijos – Suomijos ir Rusijos pasienyje gyvenantys žmonės, Rusijoje jų gyventojų apie 100 tūkst. Karelijoje yra keletas etninių grupių, kurios skiriasi tarmėmis ir kai kuriais papročiais.
Karelijos daugiausia užsiima žemdirbyste, kurioje dar visai neseniai karaliavo „trilaukiai“, taip pat augina gyvulius. Medžioklė jų kraujyje.
4. Jakutai – Vidurio Sibiro regionuose gyvenanti tauta, pagrindinis užsiėmimas buvo ir tebėra arklių ir galvijų auginimas.
5. Evenkai – anksčiau žinomi kaip Tungusai, gyvena pietų-centro Sibiro regionuose. Įdomūs faktai apima ir požiūrį į žmoną, vyras su ja niekaip nekalba, kalba tik tada, kai reikia.
6. Giesmės – anksčiau vadintos Ostiakami, Vakarų Sibire gyvenantys žmonės. Žvejyba ir medžioklė yra tradicinė veikla. Jie yra šiaurinių elnių augintojai. Žiemą jie praleidžia nuolatinėse žiemos gyvenvietėse, o atėjus pavasariui keliauja į ganyklas ir žvejybas. Šiandien jie prisitaikė prie labiau civilizuoto gyvenimo.
7. Dolganai – tauta, gyvenanti Taimyro pusiasalyje šiaurinėse Sibiro srityse. Jie veda pusiau klajoklišką gyvenimo būdą, augina šiaurės elnius ir žvejoja.
8. Nganasanos – vietinė etninė grupė, gyvenanti šiaurės rytų Sibire.
9. Jukagiriai – tauta, gyvenanti Kolymos ir Lenos žemupyje šiaurės rytų Sibiro srityse
10 Čiukčiai – jie gyvena Čiukčių pusiasalyje, Kolymos regione Sibiro šiaurėje.
Eurazijos tundra yra tankiausiai apgyvendinta šios žemės pasaulio dalis. Buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose, įskaitant Sibirą, yra daug čiabuvių, kilusių iš genčių, šimtmečius susijusių su šiomis vietovėmis. Atšiaurus klimatas ir vietovės dydis įtakojo ten gyvenančių žmonių klajoklišką gyvenimo būdą. Atšiaurios žiemos ir šiek tiek švelnesnės vasaros sukelia didelę laikiną migraciją, kurią sukelia ganytojų veikla ir būtinybė aprūpinti gyvūnus tinkamu maistu.
Šiandien civilizacijos pažanga pasiekė tolimiausias tundros vietas, iš dalies pakeisdama ten gyvenančių tautų gyvenimo būdą.
Sibiro tundra – tai daugybės gamtos išteklių zona, kurių intensyvus eksploatavimas keičia amžinojo šalčio krašto veidą. Pamažu nyksta tundros charakteris, o kartu ir unikalios joje gyvenančių genčių tradicijos bei papročiai.
Grenlandija
Didžioji salos dalis Šiaurės Atlante yra be ledo, tik nedidelė dalis be ledo. Teritorija be ledo pasižymi tundros požymiais. Dėl savo specifikos gyvūnų ir augalų pasaulis yra panašus į tai, ką galima rasti kitose tundros vietose.
Islandija
Sala šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, vyraujantis klimatas panašus į daugelio tundros regionų, skurdi augmenija, mažai medžių ir ledynų, todėl sala patenka į tundros zonas.
Poliarinė naktis
Reiškinys pasireiškia platumos, viršijančios 67 laipsnius ir 23 minutes abiejuose pusrutuliuose, srityse. Tai susideda iš to, kad nėra prieblandos ir naktis trunka 24 valandas.
Yra trys poliarinės nakties tipai
- civilinė poliarinė naktis
- navigacinė poliarinė naktis
- astronominė poliarinė naktis
Poliarinės nakties skirtumai yra susiję su skirtingų platumų sritimis.
Šiaurės pašvaistė
Šviesos reiškinys, pastebėtas viršutiniuose atmosferos sluoksniuose netoli Žemės magnetinių polių. Šis reiškinys susijęs su srovės tekėjimu jonosferoje maždaug 100 metrų aukštyje virš Žemės paviršiaus.
Auroros spalva priklauso nuo dujų rūšies ir aukščio, kuriame reiškinys atsiranda
- deguonis yra raudonos ir žalios spalvos
- azotas šviečia tamsiai raudona ir violetine spalva
- azoto ir deguonies mišinys šviečia geltonai
- vandenilis ir helis šviečia mėlyna ir violetine spalva
Tundros pėdsakai Lenkijoje
Daugybė Alpių floroje aptiktų relikvijų yra gamtos palikti pėdsakai, primenantys, kad tundra tolimais laikais buvo ir kitur, nei šiandien.
Tundra šiek tiek kitokia
Tundra- pavadinimas kilęs iš suomių kalbos ir reiškia pliką kalną
Eskimai – šis terminas įžeidžiantis Grenlandijos ir Kanados gyventojus, nes kilęs iš frazės „žaliavinės mėsos valgytojai“
Jurta – odomis aptraukta palapinė, kurią naudojo tundros teritorijose gyvenančios tautos
Sirmilik nacionalinis parkas – jauniausias Kanados nacionalinis parkas, įkurtas Kanados tundroje
Urho Kekkonenos nacionalinis parkas – yra Suomijos šiaurėje, įskaitant Suomijos tundrą
Kujwa – pasak legendos, Kolos pusiasalyje gyvenantis milžinas
Baidarių išradėjai – inuitai laikomi baidarių, greitų, judrių iš odinių, aukštos keliamosios galios valčių išradėjais, dėl savo konstrukcijos, turėdami siaurą korpusą, leidžia laisvai judėti vandenyse tarp išsikišusių ledo gabalų.
Tundros mineralų turtas
Labiausiai iš mineralų išnaudojama tundros sritis yra Sibiras. Jos teritorijoje yra tokių išteklių kaip žalia nafta, gamtinės dujos, brangakmeniai, auksas, uranas, geležies rūda, varis ir nikelis.
Aliaskoje kasama žalia nafta.
Mineraliniai turtai, esantys tundros srityse, yra jo baisumas. Negailestingas išnaudojimas iškreipia šių vietovių vaizdą, padarydamas negrįžtamą žalą gamtai. Ypač Sibiro plėšikavimas tampa indėliu prie lėto naikinimo to, kuo gamta mus apdovanojo.
Gulagai – priverstinio darbo vietos Sovietų Rusijoje, dažnai esančios Sibire, buvo naudojamos nusikaltėliams ir valdžios priešininkams deportuoti.
Belieka tikėtis, kad tundra dėl savo sunkumo apsigins nuo destruktyvių žmogaus veiksmų ir dar ilgus metus išliks mažiausiai pakitusioje formoje.