10 geriausių įdomybių apie Varšuvos senamiestį

Turinys:

Anonim

Varšuvoje, mūsų sostinėje, pagrindiniame Mazovijos vaivadijos mieste, šiuo metu gyvena apie 2 mln. Tai pagrindinis šalies politinis, mokslo, ekonominis ir kultūrinis centras. Čia įsikūrę svarbiausi centriniai biurai, kitų šalių ambasados ir Lenkijos parlamentas.

Galbūt mūsų sostinė nėra turizmo jėga, tačiau negalima paneigti unikalios atmosferos, modernaus miesto centro charakterio, unikalių paminklų ir daugybės istorijos pažymėtų vietų.

Centre rasite stiklinius ir plieninius dangoraižius, senamiestyje – šimtmečių senumo pastatų liekanas ir miesto pakraščiuose esančius daugiabučius.
Per Antrąjį pasaulinį karą, 1939-1945 metais, buvo sugriauta daug daugiabučių namų, tačiau senamiestis buvo įrašytas į UNESCO paminklų sąrašą, kuris 1940-aisiais dėl karinių operacijų visiškai sugriuvo.

Varšuvos eksponatas neabejotinai yra senamiestis, gražiai atstatytas po daugybės Antrojo pasaulinio karo nuostolių. Jie buvo rekonstruoti pagal senus planus, pastatyti beveik nuo nulio iš karo metu likusių nuolaužų.

Varšuvos senamiestis

Nepainiokime istorinio Varšuvos senamiesčio su Naujamiesčiu. Abi šios Varšuvos dalys priklauso senamiesčiui. Jie skiriasi daugiausia 6 mėnesiais nuo jų atgimimo datos.

Vaikščiodami siauromis gatvelėmis susidaro įspūdis, kad laikas čia sustojo, tačiau reikia prisiminti, kad dauguma spalvingų, gražių daugiabučių namų ir juos puošiančių įvairiausių dekoracijų buvo rekonstruoti daugiau nei prieš pusę amžiaus. Būtent čia galime rasti įdomiausių, charakteringiausių vietų, įamžintų turistams skirtuose atvirukuose, pavyzdžiui, Pilies aikštę su monumentalia pilimi, Senamiesčio aikštę, Senamiesčio undinėlę, Gnojnos kalną, akmeninius laiptus, Barbakaną.

Po karo sunaikinimo nuo nulio atstatyta Karališkoji pilis yra viena iš labiausiai lankomų Varšuvos lankytinų vietų. Jo kamerose galime pamatyti vertingų eksponatų, įskaitant karališkieji sostai. Pilies papėdėje, Vyslos upės pusėje, yra kruopščiai atkurtos arkados – Kubickių arkados – ir dviejų lygių sodai. Visas šias vietas verta pamatyti, bet ir ten, kur dažniausiai mūsų neveda gidai.

Varšuvos senamiestis yra vienintelis urbanistinis planas, visiškai atstatytas po karo ir įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.

Virš Pilies aikštės stūkso monumentali Žygimanto kolona. Jis buvo pastatytas XVII amžiuje ir yra apie 22 metrų aukščio. Tai seniausias ir aukščiausias paminklas sostinėje. Jame įamžintas mūsų valdovas, karalius Žygimantas III Vaza, 1596 metais perkėlusis sostinę iš Krokuvos į Varšuvą. Per Antrąjį pasaulinį karą paminklas sugriuvo – dabartinė jo šerdis iškilo 1949 m. Kolona visada labai populiari tarp žmonių – čia visi norintys susitikti senamiestyje susitaria dėl susitikimo.

Kai kurie istorikai ir šiuolaikiniai architektai mano, kad dabartinis senamiestis yra daug gražesnis nei sugriautas. Minima, kad prieš karą šiose vietovėse daugiausia gyveno miesto vargšai. Ten buvo apgriuvę mediniai ūkiniai pastatai ir purvinos, aptrupėjusios pašiūrės

Ar žinojote, kad Varšuvoje yra ne viena undinėlės statula? Senamiesčio aikštėje yra vienas iš Varšuvos undinėlės – sostinės globėjos ir simbolio – paminklų. Kitas buvo pastatytas prie Świętokrzyski tilto. Kitų pusiau moters ir pusės žuvies atvaizdų galima rasti visame mieste. Pasak vienos iš legendų, Undinėlė gina miestą, dėkodama už išgelbėjimą nuo ją pagrobusio pirklio. Undinėlės figūra į Varšuvos herbą atsidūrė XIV amžiaus pirmoje pusėje.

Varšuvoje populiariausi saldainiai yra wuzetka ir zygmunt kortelės. Saldžiųjų sostinės simbolių galime įsigyti daugelyje cukrainių, tačiau skaniausiai skanūs tie, kurie valgomi jaukiose senamiesčio kavinėse.

Būnant Varšuvos senamiestyje verta nukeliauti į vaizdingą Kozia gatvę. Čia galime rasti būdingą „atodūsių tiltą“, jungiantį daugiabučius iš abiejų gatvės pusių. Taip pat yra vienas įdomiausių muziejų Varšuvoje – karikatūristo Eryko Lipinskio iniciatyva įkurtas Karikatūrų muziejus, pristatantis grafikos kolekcijas. , paveikslai ir satyrinės nuotraukos. Vietą 2015 metais įvertino britų dienraštis „The Guardian“, įtraukdamas ją į unikaliausių Europos muziejų dešimtuką.