Stirnos yra miško gyvūnai, randami visoje Europoje ir Azijoje. Skiriame dvi rūšis: vakarinius stirnus, daugiausia gyvenančius Europos miškuose, ir Sibiro elnius, šiek tiek didesnius, gyvenančius aukštuose Azijos kalnuose. Čia yra ir kitų įdomybių, susijusių su šiais nedrąsiais ir žaviais gyvūnais.
Stirnos dėl mažo pilvo turi valgyti gana dažnai, dažniausiai apie 8-12 kartų per dieną. Mėgstamiausias jų maistas – žolė, nors jie taip pat nepaniekina lapų ir medžių ūglių ar vaisių, atsirandančių ant kai kurių miške augančių medžių. Taip pat dažnai galite pamatyti, kaip elniai graužia žemės ūkio kultūras, pavyzdžiui, šviežias avižas ir kviečius.
Elnių skleidžiami garsai jiems pavojingos situacijos momentu kiek primena šunų lojimą. Tokiu būdu jie įspėja kitus elnius apie pavojus.
Stirnų spalva dažniausiai būna ruda, nors vasarą ji tampa šiek tiek rausva, o žiemą – pilkesnė. Aplink stirniną yra šviesiai ruda dėmė. Būdinga ir jų konstrukcija: lieknas kūnas ir ilgas bei plonas kaklas. Suaugę stirnos yra 60–90 cm aukščio, taip pat 95–140 cm ilgio. Suaugusio stirnos svoris yra apie 15–35 kg.
Skaičiuojama, kad Lenkijoje stirnų populiacija siekia apie 764 tūkst., o daugiausiai jų yra Žemutinėje Silezijoje ir Vakarų Pomeranijoje.
Stirnų lytinis brendimas trunka iki 2 metų. Būtent tada prasideda elnių garinimas, kuris dažniausiai vyksta vasaros mėnesiais, nuo liepos iki rugpjūčio, bet gali įvykti ir lapkritį bei gruodį. Vasarą apvaisintų stirnų nėštumas trunka apie 10 mėnesių, o rudenį – 4,5 mėnesio. Jaunikliai gimsta nuošaliose vietose gegužės ir birželio mėnesiais ir pirmąsias gyvenimo savaites praleidžia slėptuvėse. Mama su jais pasirodo tik tada, kai jai reikia maitinti. Po antrosios gyvenimo savaitės jie pradeda valgyti augalinį maistą.
Stirnų gyvenimo būdas keičiasi atsižvelgiant į metų laikus. Žiemą gyvena didesnėmis bandomis, iki kelių dešimčių individų. Pavasarį jie pasiskirsto į kelias mažesnes grupes, o atėjus vasarai tampa pavieniais teritoriniais gyvūnais.