Pastaraisiais metais daug kalbama apie ekologiją ir aplinkos apsaugą. Taip pat kasdien su tuo užsiima vis daugiau ekologinių fondų ir organizacijų. Viena iš problemų, susijusių su nuolatiniu gamtinės aplinkos niokojimu, yra ozono skylės didėjimas, taigi ir visuotinis atšilimas.
Kas tiksliai yra paslaptingai skambanti ozono skylė? Norint suprasti, kas tai yra, reikia žinoti pagrindinę Žemės atmosferos struktūrą. Mūsų planetą supa dujinis apvalkalas, kurį traukia Žemės gravitacija. Ši danga yra padalinta į kelis sluoksnius, kurių kiekvienas yra atsakingas už skirtingą užduotį.
Kalbant apie ozono skylę, svarbu susipažinti su atmosferos dalimi, vadinama stratosfera. Tai antrasis dujų sluoksnis, skaičiuojant nuo Žemės paviršiaus, atsakingas už temperatūros inversiją, t.y. šilumos perdavimą. Jį daugiausia sudaro ozono sluoksnis. Ozonas labai gerai sugeria ultravioletinę spinduliuotę, pasiekiančią mūsų planetą iš saulės.
Tokiu būdu ji apsaugo Žemę nuo perkaitimo ir žalingo didelių elektromagnetinės spinduliuotės dozių poveikio. Ozonas daugiausia susidaro žemose ir vidutinėse platumose. Prie stulpų jo yra labai mažai, vadinasi, būtent ten yra vadinamasis ozono skylės.
Papildomas nepalankus veiksnys, skatinantis ozono skylių didėjimą, yra kenksmingų medžiagų buvimas ore, kurios labai ilgam patenka į stratosferą. Ozono sluoksnio trūkumai, be kitų, yra: vulkaniniai pelenai, raketų garai ir ypač pavojingi freonai.
Žmogaus veikla ir ozono skylė
Didžiausias ir žalingiausias ozono sluoksnį ardantis veiksnys buvo didelė freonų emisija į atmosferą. Freonai yra speciali chloro ir fluoro angliavandenilių grupė, kurie buvo naudojami kaip darbiniai skysčiai šaldytuvuose, kaip nešančiosios dujos aerozoliuose ir putų polimerų gamybai.
Dar aštuntajame dešimtmetyje buvo atlikti tyrimai, įrodantys, kad CFC sunaikina svarbią stratosferos dalį. Deja, tik 90-aisiais, kai smarkiai išsiplėtė ozono skylė, freonų kenksmingumas pasaulyje buvo pripažintas ir pamažu pašalintas iš rinkos, o gamyba nutrūko.
Per kelis dešimtmečius jie pridarė daug žalos, tačiau mokslininkų teigimu, ozono sluoksnis gali atsinaujinti net iki 2060 m. Žinoma, tai optimistinė prognozė, kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija gerokai mažesnė nei šiandien.
Visuotinis atšilimas – kas mums kelia grėsmę?
Dėl sustojusios freonų emisijos ir preliminarių mūsų stratosferos būklės gerėjimo prognozių tikimasi, kad ozono sluoksnis iš tikrųjų atsistatys. Priešingu atveju Žemei iškiltų didelis pavojus. Ozonas sugeria didžiulius kiekius žalingos saulės ultravioletinės spinduliuotės.
Dalis šios spinduliuotės yra labai pavojinga gyviems organizmams, ypač dideliais kiekiais. Per didelis elektromagnetinės spinduliuotės poveikis gali sukelti stiprius nudegimus, taip pat pavojingas genetines mutacijas – žmonėms ir gyvūnams tai gali sukelti vėžį.
Globalinio atšilimo samprata taip pat glaudžiai susijusi su ozono skylės išsiplėtimu. Tai vidutinės Žemės atmosferos temperatūros padidėjimas arti Žemės paviršiaus. Pasaulinis atšilimas jau šiandien aiškiai matomas, o pasaulinės organizacijos skambina pavojaus varpais. Daug kur tvyro sausra, kuri sukelia daug ekonominių problemų.
Jei ozono skylė ir toliau didės, pasekmės gali būti katastrofiškos. Su kuo mes susiduriame? Tiksliai nuspėti neįmanoma, tačiau Žemės gyventojams gali grėsti didžiuliai potvyniai, susiję su ledynų tirpimu, baisios sausros, o dėl to ir badas.
Taip pat gali būti itin pavojingų oro reiškinių, kurių neįmanoma lengvai nuspėti. Kol kas yra tik nedideli visuotinio atšilimo požymiai, tačiau jie turėtų kelti nerimą. Priešingai nei atrodo, ozono skylė yra daug rimtesnė problema, nei galėtume manyti.
Kaip išvengti ozono skylės padidėjimo?
Žemės atmosferos temperatūra pakyla ne tik dėl freonų emisijos. Prie šio proceso labai prisideda ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ypač didžiuliai išmetamo anglies dioksido kiekiai. Dėl didėjančio nepriklausomų motorinių transporto priemonių skaičiaus ir didžiulės pramoninių dujų emisijos Žemės atmosferos temperatūra toliau kyla.
Ką paprastas pilietis gali padaryti aplinkos labui? Na, nelabai, bet stengtis visada verta. Esant galimybei kartais vietoj automobilio galima rinktis dviratį ar miesto transportą. Taip pat galite rūšiuoti šiukšles, kad daugiau jų būtų perdirbama, taip gamyklos gamins bent šiek tiek mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Taip pat verta įtikinti tai padaryti savo artimuosius, draugus, kad ir jie bent tokiu būdu pasistengtų padėti mūsų planetai. Tačiau šioje situacijoje svarbiausia, kad, be piliečių, žingsnių šia kryptimi imasi ir daugumos šalių vyriausybės. Visų pirma, didelių, labai išsivysčiusių šalių valdžia turėtų pradėti rimtai žiūrėti į globalinio atšilimo problemą ir teisiškai reguliuoti išmetamų dujų kiekį, kad būtų išvengta tragiško klimato atšilimo.