Tuvalu yra nepriklausoma salų valstybė, priklausanti Britanijos Tautų Sandraugai. Iš viso yra 9 mažos salos ir visos jos yra retai apgyvendintos. Jie yra padengti rifais. Jūros teritorijoje yra keletas negyvenamų salelių, kuriose gyvena tik paukščiai. Klimato kaitos ekspertai prognozuoja, kad jei išliks dabartinės tendencijos, Tuvalu gali visiškai panirti po vandeniu per 30–50 metų. Visuotinai sutariama, kad tuvalui ir panašios tautos neegzistuos iki amžiaus pabaigos.
Tuvalu, anksčiau žinoma kaip Eliso salos, yra Polinezijos valstija, esanti Ramiajame vandenyne, esanti Okeanijoje, pusiaukelėje tarp Havajų ir Australijos. Jis yra į rytus-šiaurės rytus nuo Saliamono salų Santa Kruzo salų, į pietryčius nuo Nauru, į pietus nuo Kiribačio, į vakarus nuo Tokelau, į šiaurės vakarus nuo Samoa ir Wallis bei Futūnos ir į šiaurę nuo Fidžio.
Tuvalu susideda iš trijų rifų salų ir šešių tikrų atolų.
Bendras Tuvalu salų plotas yra 26 kvadratiniai kilometrai.
Pirmieji Tuvalu gyventojai buvo polineziečiai.
Tuvalu turi 11 192 gyventojus (2022 m.).
Tuvalu saloje yra aukščiausias aukštis, tik 4,5 metro virš jūros lygio. Ekspertai prognozuoja, kad jei jūros lygis pakiltų vos metrą, daugelis gausiausiai apgyvendintų Tuvalu vietovių patirtų didelę žalą, jei jos nebūtų visiškai sunaikintos.
Tuvaliečiai yra labai įsipareigoję savo artimiesiems. Šeimos santykiai jiems yra labai svarbūs.
Tuvalu yra tvirtos savanorystės tradicijos. Pavyzdžiui, asmenys ir šeimos gali keletą kartų duoti bendruomenei maisto, paslaugų ir pinigų. Tokios progos gali būti vaiko mokslo pasiekimai ar vestuvės.
Funafutis, daugiausiai gyventojų turinti Tuvalu sala, pastaraisiais metais kentėjo nuo didelių sausrų, vandens trūkumo ir užteršto požeminio vandens dėl kylančio jūros lygio.
Gyventojai dažnai užsiima lėšų rinkimu ir įvairia kita telkimo veikla. Nuostabus aspektas yra tai, kad jie dažniausiai atiduoda galutinį tokios veiklos produktą tiems, kuriems to labiausiai reikia. Kartais tai yra kaimyninė sala.
Vaikai ir asmenys, laikomi prastesniais, negali vaikščioti tiesiai priešais prastesnės padėties vaikus. Jiems taip pat neleidžiama stovėti virš jų ar liesti jų galvų.
Dauguma žmonių kalba tuvaluų kalba, polineziečių kalba, išskyrus Nui gyventojus, kurie daugiausia kalba gilbertiečių (mikroneziečių) tarme.
Nors visos Tuvaluan veislės yra suprantamos viena kitai, kiekviena salos bendruomenė turi savo atskirą tarmę.
Tuvalu turi dvi oficialias kalbas: tuvalu ir anglų.
Funafuti yra atolas, kuriame yra Tuvalu salos valstybės sostinė. Tai daugiausiai gyventojų turintis atolas, kuriame gyvena 56% Tuvalu gyventojų. Tuvalu sostinė kartais vadinama Fongafale arba Vaiaku, tačiau visas Funafuti atolas oficialiai yra sostinė.
Didžiausias aukštis yra 4,6 metro virš jūros lygio Niulakitoje, todėl Tuvalu yra antras žemiausias didžiausias aukštis pasaulyje (po Maldyvų).
Šeimoje galima pastebėti, kad brolių ir seserų ir net pusbrolių bendravimas yra ribotas. Dar nuostabiau yra tai, kad šiandien jie netgi turi vengti vienas kito, išskyrus dalykus, kurie, jų nuomone, yra būtiniausi.
Artimiausi kaimynai yra Kiribatis, Nauru, Samoa ir Fidžis.
Mažytė sala – Tuvalu tauta gauna beveik 4 milijonų dolerių metinę išmoką, kurią Tuvalu vyriausybė gauna iš licencijos mokesčių iš šalies .tv domeno vardo
Čia yra vienas draudžiamas pokštų objektas. Giminingų asmenų juokavimas ar kalbėjimas apie kūno dalių funkcijas, nepaisant santykių atstumo, yra laikomas tabu.
Iš viso salų pakrantės ilgis yra 24 kilometrai.
Pietų Ramiojo vandenyno rojus Tuvalu yra mažiausiai lankoma šalis pasaulyje, kurioje per metus apsilanko vos 1000 turistų.
JAV Nacionalinė tyrimų taryba prognozavo, kad iki 2100 m. pasaulinis jūros lygis dėl klimato kaitos pakils 1,40 metro. Jei ši prognozė pasitvirtins, kylantis jūros lygis gali sunaikinti koralų šaknis ir visiškai sunaikinti Tuvalu. 2012 m. pakrančių erozija jau įvyko dėl kylančio jūros lygio, kasinėjimų statybose ir ekstremalių oro sąlygų.
Čia galima rasti gana keistų santykių. Tuvalu tėvai ir vaikai paprastai nepalaiko nuoširdžių santykių. Pagal tradiciją jų santykiai yra tolimi ir nedemonstratyvūs. Tačiau senelių ir anūkų, įtėvių ir įtėvių bei mamos brolio ir vaiko santykiai dažniausiai būna šilti ir meilūs.
Tuvalu klimatas drėgnas ir karštas, vidutinė metinė temperatūra siekia 30 laipsnių Celsijaus, o sezoniniai pokyčiai nedideli.
Tuvalu patiria du skirtingus sezonus: lietaus sezoną nuo lapkričio iki balandžio ir sausąjį sezoną nuo gegužės iki spalio.
Jau penktadalis 12 000 Tuvalu gyventojų paliko savo namus ir persikėlė į didesnes salas, kuriose dirbama žemė vis dar derlinga, arba į kaimyninę Naująją Zelandiją.
Naujosios Zelandijos pabėgėlių teismas 2014 m. paskelbė reikšmingą sprendimą, kuriuo tuvaluiečiui Sigeo Alesanai ir jo šeimai buvo suteikta teisė apsigyventi po to, kai jie paprašė prieglobsčio. Tarp priežasčių, dėl kurių gyvenimas jų gimtojoje saloje tapo „nepakeliamas“, nurodė klimato kaitą ir gyventojų perteklių.
1568 m. ispanų navigatorius Álvaro de Mendaña tapo pirmuoju europiečiu, perplaukusiu salyną, per savo ekspediciją, ieškant Terra Australis, pamatęs Nui salą. Funafuti sala buvo pavadinta Ellice sala 1819 m.
1974 m. gruodį buvo surengtas referendumas, kuriame buvo nuspręsta, ar kiekviena iš Gilberto ir Eliso salų turėtų turėti savo administraciją. Po referendumo 1976 m. sausio 1 d. nustojo egzistuoti Gilberto ir Eliso kolonija, buvo įkurtos atskiros britų kolonijos Kiribatis ir Tuvalu. 1978 m. spalio 1 d. Tuvalu įgijo visišką nepriklausomybę kaip Tautų Sandraugos dalis. 2000 m. rugsėjo 5 d. Tuvalu tapo 189-ąja Jungtinių Tautų nare.