Estija yra viena iš Šiaurės Europos šalių, oficialiai žinoma kaip Estijos Respublika. Jį supa didžiulis vandens kiekis ir susideda iš daugybės salų bei žemyno. Estija yra žemumų šalis, besiribojanti su Baltijos jūra, Latvija ir Rusija. Visoje šalyje yra daug ežerų, upių ir miškų.
Senovės estai Baltijos jūros pakrantėse gyveno tūkstančius metų. Jie yra viena iš ilgiausiai gyvenančių tautų Europos žemyne. Jie išliko nepriklausomi iki 1200 m., kai juos užkariavo daugybė skirtingų imperijų, įskaitant Daniją, Vokietiją, Švediją ir Rusiją.
Šiais laikais Estija buvo priversta įstoti į Sovietų Sąjungą 1940 m. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai, Estija įgijo laisvę ir nepriklausomybę. Estija yra Europos Sąjungos narė nuo 2004 m.
Įdomūs faktai apie Estiją
Bendras dydis: 45 226 km2
Geografinės koordinatės: 59 00 Š, 26 00 E.
Pasaulio regionas arba žemynas: Europa
Bendras plotas: pelkėta, žemuma. Šiaurėje plokščia, pietuose kalvota
Žemas geografinis taškas: Baltijos jūra 0 m
Aukščiausia vieta: Suur Munamagi 318 metrų
Klimatas: jūrinis, drėgnas, vidutinės žiemos, vėsios vasaros
Didieji miestai: TALINAS (sostinė) 399 000 (2009 m.), Tartu
Valdžios tipas: parlamentinė respublika
Kalbamos kalbos: estų (oficialioji) 67,3%, rusų 29,7%, kitos 2,3%, nežinomos 0,7% (2000 m. surašymas)
Religijos: evangelikai liuteronai 13,6%, stačiatikiai 12,8%, kiti krikščionys (įskaitant metodistus, septintosios dienos adventistus, Romos katalikus, sekmininkus) 1,4%, nesusijusios 34,1%, kitos ir neapibrėžtos 32%, nėra 6, 1% (2000 m. surašymas).
Tautiška giesmė arba tautinė daina: Mu isamaa, mu onn ja room
Estų kalba yra glaudžiai susijusi su suomių kalba, tačiau neprimena kitų Baltijos respublikų, Latvijos ir Lietuvos kalbų ar rusų kalbos.
Maždaug ketvirtadalis gyventojų yra rusakalbiai.
Sostinė Talinas yra vienas geriausiai išsilaikiusių viduramžių miestų Europoje, turizmas sudaro 15% Estijos BVP. Ekonomiką skatina inžinerija, maisto produktai, metalai, chemikalai ir medienos gaminiai.
Per visą istoriją daug kitų šį regioną valdžiusių tautų – danai, vokiečiai, švedai, lenkai ir rusai – darė įtaką estų virtuvei. Tradiciniai patiekalai – marinuotas ungurys ir rauginti kopūstai su kiauliena.
Estija, šiauriausia iš Baltijos šalių, nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavo 1991 m. Tai daugiausia plokščia šalis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje su daugybe ežerų ir salų. Didžioji dalis žemės yra dirbama arba apželdinta mišku.
Žymūs estai
- Carl Robert Jakobson – rašytojas, vienas iš tautinio atgimimo Estijoje pradininkų
- Friedrichas Reinholdas Kreutzwaldas- estas Mickevičius, estų nacionalinės epo „Kalevipoeg“ kūrėjas:
- Lennart Meri – rašytojas, režisierius, diplomatas ir politikas
- Johanas Voldemaras Jannsenas – Estijos himno kūrėjas
- Jaan Kross – rašytojas, kurio kūryba išversta mažiausiai į 20 kalbų
- Jakob Hurt – Estijos liuteronų pastorius,
- Carmen Kass – Estijos modelis