Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Amalfis yra vienas populiariausių Italijos kurortų, o Amalfio pakrantėje žinomas tik Pozitanas. Kasdien miestelio gatves užplūsta minios turistų.

Miestas išsiskiria vaizdinga vieta. Jis buvo pastatytas dauboje, o aplinkinėse kalvose gausu terasinių vynuogynų, citrusinių vaisių ir vilų.

Šiandieninis Amalfis iš esmės yra mažas miestelis, nors taip buvo ne visada. Anksčiau tai buvo svarbus Viduržemio jūros prekybos centras. Iki mūsų laikų išliko tik keli buvusios valdžios pėdsakai, tarp jų ir mieste dominuojantis katedrų kompleksas.

Istorija

Galingos jūrinės respublikos sostinė

Vaikštant po nedidelį istorinį centrą nelengva patikėti, kad toje pačioje vietoje kadaise buvo galingos jūrinės respublikos sostinė, kurioje savo klestėjimo laikais gyveno net 80 000 žmonių.

Amalfis buvo žinomas jau m IV amžiuje, tačiau svarbaus uosto ir prekybos centro statusą įgijo tik po kelių šimtmečių. Vietiniai pirkliai pasinaudojo savo ryšiais su Bizantijos imperija, nutiesdami itin pelningą prekybos kelią. Pirmajame etape jie gabeno europietišką medieną, grūdus, kartais vergus į arabų uostus Afrikos pakrantėje (daugiausia Egipte ir Sirijoje). Su auksu, uždirbtu pardavus, jie išvyko į Bizantiją, kur pirko šilką, prieskonius ir brangakmenius. Tada jie grįžo į Europą, kur šie gaminiai buvo paklausūs nepriklausomai nuo kainos.


Dėl pajamų iš Viduržemio jūros prekybos Amalfis įgijo padėtį, leidžiančią tapti nepriklausoma. IN 839 kartu su kaimynu Atrani pasiskelbė nepriklausoma respublika, o v 958 kunigaikštystė.


NUOTRAUKOS: Valle delle Ferriere gamtos rezervatas – Amalfio sritis.

Neaišku, ar Amalfis buvo pirmoji jūrinė respublika šiandieninėje Italijoje, tačiau jos gyventojai iki XI amžiuje jie sėkmingai varžėsi su kitomis didžiosiomis valstybėmis: Piza, Genuja ir Venecija, nors galiausiai turėjo pripažinti savo pranašumą.

Amalfio galią lėmė ne tik sukaupti turtai, bet ir stiprus laivynas – tiek pirklių, tiek karo. Laivai buvo statomi savo laivų statykloje. Jų skaičius leido efektyviai vykdyti karus net tolimuose vandenyse.


NUOTRAUKOS: Valle dei Mulini – Mills Valley – Amalfis.

Pavyzdys, parodantis Amalfio įtaką Artimuosiuose Rytuose, yra tai, kad dar prieš Pirmąjį kryžiaus žygį jie gavo leidimą steigti Jeruzalėje piligrimų ligoninę. Galbūt jie nebuvo pirmtakai, bet prieš juos tokia privilegija buvo suteikta tik saujelei valdovų, įskaitant patį Karolį Didįjį. Ligoninės kompleksas Šv. Jonas Krikštytojas išsivystė į visame pasaulyje žinomą Maltos ordiną.

Galybės prieblanda

Posūkyje pasiekus galios viršūnę 10/11 a prasidėjo laipsniškas kunigaikštystės svarbos mažėjimas. Juos iš prekybos kelių privertė kitos jūrinės respublikos, ir 1073 jie turėjo pripažinti normanų įkurtą viršenybę Apulijos ir Kalabrijos kunigaikštystės.

Amalfitiečiai bandė atgauti nepriklausomybę, tačiau jų maištai buvo kruvinai numalšinti. Galiausiai į 1131 m iš jų buvo atimtos visos privilegijos, o per metus 1135-1137 įsibrovėliai iš Pizos apiplėšė visą pakrantę, palikdami savo griuvėsius.


Šie įvykiai turėjo įtakos gyventojų ekonominei padėčiai, tačiau ateinančius 200 metų jų miestas tebebuvo svarbus ekonomikos (pvz., čia buvo gaminamas popierius) ir kultūros centras. Tai liudija faktas, kad po ketvirtojo kryžiaus žygio (to, kurio nariai, užuot atgavę Šventąją žemę, apiplėšė krikščioniškąjį Konstantinopolį), į čia esančią katedrą atsidūrė apaštalo Andriejaus relikvijos.


NUOTRAUKOS: Maršrutas per Valle delle Ferriere – Amalfis.

Jis viską sustabdė 1343 m. Miestą užtvindė žemės drebėjimo sukeltas cunamis. Nuo žemės paviršiaus dingo visa uosto infrastruktūra, įtvirtinimai ir visi žemutinio miesto pastatai. Tai buvo paskutinis smūgis, po kurio miestas taip ir neatsigavo.


Krašto kelio tiesimas ir masinio turizmo pradžia

Į Amalfio gyvenimą atėjo naujas gyvenimas XIX a statyba valstybinis kelias Nr. 163 (Strada statale 163 Amalfitana)kurie jungė svarbiausius pakrantės miestelius ir palengvino priėjimą prie pakrantės.


Netrukus intelektualai (vadinami Didysis turas) ir menininkai. Pastarieji savo darbuose įamžino kvapą gniaužiančius peizažus – paveiksluose ir knygose, kurios buvo geriausia pajūrio gražuolių reklama.


NUOTRAUKOS: Maršrutas per Valle delle Ferriere – Amalfis.

Praėjusiame amžiuje vystėsi masinis turizmas – ir Amalfis tapo vienu iš išskirtinio kurorto, kuriame lankėsi didžiausios įžymybės, sinonimų.

Kaip aplankyti Amalfį?

SITA autobusu į miestelį atvykstantys turistai išlipa prie uosto esančioje stotelėje, kuri yra tiesiog minutė nuo svarbiausio miesto taško: Katedros aikštė (įskaitant Piazza Duomo).

Pagrindinė miesto arterija išeina iš aikštės Via Lorenzo d'Amalfipalei kurias yra kavinės, restoranai ir parduotuvės (pvz., su keramika ir parduodant gaminius) garsusis limoncello likeris). Jai lygiagrečiai eina šoniniai, vietomis paslėpti praėjimai. Via Lorenzo d'Amalfi eina į kitas gatves, kurios visą laiką veda į šiaurę. Dauguma mūsų aprašytų lankytinų vietų yra palei šį kelią.



NUOTRAUKOS: Cape e Ciucci fontanas – gimimo scenos pavidalo fontanas Piazza della Spirito Amalfyje.

Istorinis Amalfio centras yra toks mažas, kad galime greitai jį pervažiuoti išilgai ir per jį. Ramiai ekskursijai po miestelį su katedros kompleksu ir vienu iš muziejų užtenka daugiausia kelių valandų.



NUOTRAUKOS: gimimo scena, puošianti vieną iš Amalfio pastatų.

Papildomų lankytinų vietų rasime už miesto ribų. Norint juos pasiekti, iš mūsų reikės šiek tiek daugiau pastangų ir ilgesnės kelionės. Jie apima slėnis, užpildytas malūnų ir liejyklų griuvėsiais Valle Delle Ferriere, Gamtos rezervatas Valle delle Ferriere, Miestas Pontone su virš jos iškilusiais bazilikos griuvėsiais ir gynybinio bokšto griuvėsiais Torre dello Ziro. Turėtume suplanuoti apie pusę dienos, kad pamatytume juos visus.

Amalfis: lankytinos vietos, paminklai, įdomios vietos

Flavio Gioia aikštė

Flavio Gioia aikštė buvo įspraustas tarp paplūdimio ir automobilių stovėjimo aikštelės bei autobusų stotelės. Jo centrinėje dalyje, šiek tiek pasislėpusioje už medžių ir krūmų, yra paminklai, vaizduojantys jūreivį vardu Flavio Gioia. Šis jūreivis, tikriausiai gimęs Amalfio pakrantėje, vietinių laikomas kompaso išradėju.

Tiksli išradėjo gimimo vieta nežinoma. Pozitane jie įsitikinę, kad jis gimė jų mieste (jo vardu netgi pavadino aikštę priešais pagrindinę miesto bažnyčią), kaip ir Amalfio, Neapolio ir net Gioia miestelio Apulijoje žmonės.

Šv. Apaštalas Andrius: paminklinio katedros komplekso lankymas

Amalfio centras yra Katedros aikštė (įskaitant Piazza Duomo) su šv. Andriejus, nepastebėtas katedros, tiksliau – katedros komplekso, kuris buvo tylus daugumos miesto istorijos įvykių liudininkas.

Monumentalų kompleksą sudaro keletas tarpusavyje susijusių struktūrų, pastatytų tarp jų IX ir XIII akurie per šimtmečius patyrė daugybę transformacijų. Svarbiausi iš jų pateikti turistams, kuriuos galime aplankyti nusipirkę bilietą.

Pirmasis matomas paminklas yra jis pats katedra (savininkas: Duomo di Amalfi, Cattedrale di Sant'Andrea) su XIX amžiaus fasadas sukurtas pagal arabų-normanų-bizantijos stilių. Pastatas buvo pastatytas 10 amžiuje, bet prarado savo romaninius bruožus barokui per rekonstrukciją XVIII a. pradžioje.. Tyrinėjant jo interjerus verta atkreipti dėmesį į krikštyną, pagamintą iš senovės Egipto porfyro dubens, atvežtą iš netoliese esančio Paestumo.


Brangios bronzinės durys – auksinių respublikos laikų atminimas. Jie buvo įmesti 1057 Konstantinopolyje, o katedrai padovanojo vienas iš vietinių patricijų. Centrinėje jų dalyje iškaltos keturios bizantiško stiliaus figūros: Kristus, Marija ir apaštalai Petras ir Andriejus.


Iš šiaurės prie katedros ribojasi Kryžiaus bazilika. Šis pastatas buvo pastatytas IX amžius, pirmosios katedros vietoje VI amžiuje. Iš pradžių tai buvo trijų navų struktūra. Bazilika ir katedra sudarė Šv. XII amžius vienas organizmas. Šiuo metu vienintelėje išlikusioje navoje yra vyskupijos muziejus. Viduje, be vertingų skulptūrų ir relikvijorių, pamatysime ir šventyklos fragmentus iš VI amžiuje.


Per metus 1266-1268 šiaurinis bazilikos sparnas buvo nugriautas, kad būtų sukurtos vietos aristokratijos kapinės. Jis buvo pavadintas arabiško stiliaus kiemu, apsuptu vienuolynų rojaus vienuolynas (savas. Chiostro del Paradiso). Tai pirmoji vieta, kurią aplankysime lankydamiesi katedros komplekse. Galerijose buvo eksponuojama daugybė sarkofagų ir kitų paminklų, tarp jų – Cosmati stiliaus mozaikomis padengtų sakyklų fragmentai. XII amžius.


Stovėdami šiaurinėje kluonų dalyje galime apžvelgti posūkyje pastatytą varpinę XII-XIII a. Jo viršutinė dalis turi būdingą centrinio bokštelio formą, apsuptą keturių mažesnių, papuoštų spalvingais arabų-normanų stiliaus majolikos raštais.


Paskutinis katedros komplekso objektas – kripta, kurioje palaikai šv. Apaštalas Andrius. Vertingos relikvijos buvo pavogtos Konstantinopolyje per ketvirtąjį kryžiaus žygį ir pateko į Amalfį 1208 m. gegužės 8 d akompanuojant besidžiaugiantiems gyventojams.


Kripta iš pradžių įgavo manierišką išvaizdą XVII a. Rekonstrukcijos pradininkas buvo Ispanijos karalius Pilypas III. Kambario skliautą puošia freskos, vaizduojančios Kristaus kančios scenas.


Centrinę kriptos dalį užima skulptūrinė grupė, kurios centrinė figūra pagaminta iš bronzos statula šv. Andriejus autorystė Mikelandželas Načerinas. Apaštalo figūrą puošia marmurinės šventųjų statulos Pietro Bernini Stefanas ir Lawrence'as, garsusis tėvas Gianas Lorenzo.

Viso komplekso (vienuolynų, vyskupijos muziejaus, kriptos ir katedros) lankymui geriausia planuoti bent 60 minučių.. Aukšti laiptai veda į katedrą.

Respublikos arsenalas: Jūrų muziejus

Viduramžių arsenalas (priklauso Arsenale della Repubblica) tai buvusios jūrinės respublikos galios liudijimas. Tai pailga akmeninė konstrukcija su skliautu, kurios viduje buvo statomi karo laivai, kurių dėka Amalfio laivynas buvo žinomas visoje Viduržemio jūroje.

Šiandien pastatas veikia kaip muziejus (savininkas: Museo dell'Arsenale) rodantis miesto ir jūros santykį. Parodoje pamatysime, be kita ko archeologinių radinių, vietinių menininkų paveikslų ir Amalfyje nukaldintų monetų. Iš parodų daugiau sužinosime apie kompaso istoriją ir pirmąjį žinomą jūrinį kodą Tavole Amalfitanekuris buvo naudojamas dar ilgai po respublikos žlugimo.

Cape e Ciucci fontanas

Pietrytiniame Spirito Santo aikštės (it. Piazza della Spirito Santo) kampe randame gražus fontanas gimimo scenos pavidalu. Kai kurios ant jo pastatytos figūrėlės bėgant metams atsidūrė vandenyje, tačiau laikui bėgant buvo pakeistos naujomis.


Eidami toliau į šiaurę, aptinkame dar vieną gimimo sceną, šį kartą puošiančią vieno pastato sieną.


Popieriaus muziejus

Ryšiai su arabų valstybėmis nesibaigė tik prekyba. Vienas iš apčiuopiamų tarpkultūrinio bendradarbiavimo pranašumų buvo popieriaus gamybos įgūdžių įgijimas. Slėnis, kuris driekėsi tiesiai už miesto, buvo užpildytas malūnais, kuriuose jis buvo gaminamas. Šiandien ši sritis vadinama Valle dei Mulini (pusė. Mlynow slėnis).



Šiaurinėje Amalfio dalyje, in XIII amžiuje malūnas, sukurtas Popieriaus muziejus (priklauso Museo della Carta). Objekte restauruota įranga, kuri buvo naudojama brangių (tuo metu) lakštų gamybai.


NUOTRAUKOS: Pasivaikščiokite Amalfyje.

Amalfio sritis: kaimyniniai miestai ir pėsčiųjų takai

Valle delle Ferriere: vaizdingas pėsčiųjų takas

Arčiau Amalfio yra Malūnų slėnis, o kiek toliau, palei upę – driekiasi Valle delle Ferriere (pusė. Namelių slėnis). Vietovė savo pavadinimą skolinga geležies liejykloms, kurios buvo pastatytos aukštai virš miesto ir naudojo upės srovės energiją.

Palei griuvėsius, pastatytus XIII ir XIV a liejykla ir nedideli kriokliai veda populiariu pėsčiųjų taku, apytiksl 5 km. Jis turi kilpos formą – grįždami einame viršutiniu taku link Pontone miestelio.



Maršrutas prasideda prie Popieriaus muziejaus – ten yra laiptai, kurie nuves mus į maršruto pradžią. Jo pradinė dalis veda asfaltuotu keliuku palei citrusų sodus, o po kurio laiko tampa laukiniu miško keliu. Pakeliui praeisime pro tradicinę kavinę su gardžiais kepiniais iš vietinių produktų.


Pakeliui kelis kartus pravažiuosime nedidelius fabrikų likučius – kol pasieksime didžiausią griuvėsių kompleksą. Ten maršrutas sukasi atgal ir veda link Pontone miestelio, iš kurio laiptais galime nusileisti atgal į Amalfį.

Turėtume suplanuoti iki 3–4 valandų, kad užbaigtume visą kilpą. Maršrutas nėra itin sunkus – daugiausiai pastangų kainuoja nusileisti laiptais tarp Pontonės ir Amalfio.

Dėmesio! Po stipraus lietaus takas gali būti purvinas ir sunkiai įveikiamas.

patarimas Teoriškai maršrutą galima pradėti ir priešinga kryptimi. Tačiau patys tokio sprendimo nerekomenduojame, nes tarp Amalfio ir Pontonės reikia lipti labai daug laiptelių. Mums atrodo, kad geriau ant jų nusileisti, nei kilti aukštyn.

Valle delle Ferriere gamtos rezervatas

Pasiekę šiaurinį ankstesniame punkte aprašyto tako galą, galime judėti toliau link Valle delle Ferriere gamtos rezervato saugoma teritorija (savininkas: Riserva Statale Valle delle Ferriere), kuri yra viena iš mūsų mėgstamiausių pramogų visoje pakrantėje.


Uždara rezervato teritorija išsiskiria unikaliu mikroklimatu ir kraštovaizdžiu, kuris skiriasi nuo likusios pakrantės dalies. Visur sienomis varvantys vandens srautai, unikalios augalų rūšys, samanomis apaugusios uolos, aukštas kaskadinis krioklys. Tai maža oazė vieno iš labiausiai turistinių pasaulio regionų širdyje.


Į saugomą teritoriją galima patekti tik apytiksliai 30 minučių kelionė su gidu. Jie sezono metu rengiami reguliariai, o jų kaina yra tokia 5€ vienam asmeniui.



Pontone ir griuvėsiai Šv. Eustasas

Pontone – mažas miestelis, kuriame galime pailsėti. Čia randame atskirus restoranus, malonią Šv. Jana ir puikus vaizdas į apylinkes.


Būdami ten neturėtume praleisti šiek tiek aukščiau esančio miestelio griuvėsiai Šv. Eustachija (ital. Basilica Sant'Eustachio). Norint juos pasiekti, reikia žengti daugybę žingsnių, bet kadangi mes taip toli pasiekėme, vėl verta pasistengti.


Bazilika datuojama iki pusės XIII amžiuje. Šventykla buvo pastatyta ant aukšto iškyšulio su vaizdu į du slėnius. Jo įkūrėjas buvo galingas d'Afflitto šeimakuris priklausė Maltos ordino įkūrėjams. Jos nariai save laikė palikuonimis Šventasis Eustasas – jų pastatyta bažnyčia galėtų būti duoklė dideliam protėviui.


Ir nors iš pastato išlikę tik fragmentai – galinės apsidės siena, šoninių sienų fragmentai ir keletas kolonų navoje – iš jo kontūro matyti, kad jis turėjo kelti susižavėjimą. Griuvėsiai yra atviri visuomenei. Šventyklos gale yra sodas su alyvmedžiais, iš kurių atsiveria nuostabus vaizdas į visą teritoriją, įskaitant aukščiau esantį Ravello.


Vaikščiodami po sodą turėsime progą iš arčiau apžiūrėti išorines apsidžių sienas. Jas puošiančios arkados, pavienės kolonos ir kitos architektūrinės detalės išliko ir primena buvusį šios vietos puošnumą.


Torre dello Ziro bokšto griuvėsiai

Ant kalvos, skiriančios Amalfį nuo Atranio, yra gynybinio bokšto griuvėsiai Torre dello Ziro. Visame regione buvo pastatyta keletas tokio tipo konstrukcijų. Jie buvo naudojami gintis nuo saracėnų, kurie reguliariai įsiverždavo į vietos pakrantę.

Bokštas tikriausiai buvo pastatytas XII amžiustačiau per vėlesnius šimtmečius jis buvo daug kartų perstatytas. Anksčiau ją supo gynybinės sienos žiedas.

Pasak vietinės legendos, Šv. XVI a jos sienose buvo nužudyta Amalfio kunigaikštienė Joana iš Aragono ir jos vaikai. Netrukus po vyro mirties moteris buvo apkaltinta amoraliu elgesiu ir brolio sprendimu įkalinta bokšte, iš kurio taip ir neišėjo. Vietiniai mano, kad šioje vietoje nuolat persekioja moteriškas fantomas.

Bokšto apylinkės yra geras stebėjimo taškas, nors norint jį pasiekti, reikia šiek tiek pasistengti. Kelias, vedantis į Torre dello Ziro, prasideda pagrindinėje Pontone aikštėje – turime eiti po arkada ir eiti į pietus. Kelionė į vieną pusę mums turėtų trukti iki 30 minučių.

Atrani: ramus miestelis garsaus kaimyno šešėlyje

Mažasis Atranis visada buvo savo didesnio kaimyno šešėlyje. Amalfio kunigaikštystės laikais abu miestai buvo glaudžiai susiję – atrani buvo turtingiausių miestiečių vilos, o vietinėje San Salvatore de Birecto bažnyčia vyko kunigaikščių karūnacijos.

Šiuolaikinis Atranis, palyginti su sausakimša rytine kaimyne, atrodo kiek mieguistas. Ir čia slypi jo žavesys – vietines aludes, paplūdimį ir gatves aplankyti kur kas maloniau nei turistų perpildytame Amalfyje.

Į Atrani galime patekti keliais būdais. Pasivaikščiojimas tuneliu kainuoja mažiausiai pastangų – nors paskutinę dalį tenka eiti pagrindiniu keliu.


Geresnis pasirinkimas būtų eiti virš kelio esančiu taku – jis yra apie kilometro ilgio ir įveiktumėte greičiau nei per 20 minučių. Maršrutas prasideda nuo gatvės Per Roberto Il Guiscardo ir nuveskite mus tiesiai į pagrindinę Atrani aikštę.

Į Atrani galime nusileisti laiptais nuo Pontone, pvz., aplankius bokšto griuvėsius Torre dello Ziro.

Kaip patekti į Amalfį?

Sita autobusas iš Sorento arba Salerno

(2022 m. sausio mėn.)

Pigiausias būdas patekti į Amalfį yra SITA valdomu autobusu. Amalfis yra paskutinė stotelė dviem populiariais maršrutais: Sorentas – Pozitanas – Amalfis ir Salernas – Amalfis.

Jei mūsų pradžios taškas yra Neapolis, galime nuvažiuoti traukiniu į Sorentą Circumvesuviana. Daugiau apie maršrutą Neapolis – Sorentas galite perskaityti mūsų straipsnio pabaigoje: Sorentas: lankytinos vietos, paplūdimiai, paminklai. Ką verta aplankyti ir pamatyti?. SITA stotelė yra prie pat Sorento geležinkelio stoties.


SITA autobuso bilietus galime įsigyti kioskuose, o sezono metu ir mobiliajame taške priešais Sorento stotį. Dėmesio! Vairuotojai neparduoda bilietų laive!


NUOTRAUKOS: Valle delle Ferriere gamtos rezervatas – Amalfio sritis.

Sezono metu SITA autobusai gali būti perpildyti. Po pietų grįžtant iš Amalfio, turime atsižvelgti į ilgas eiles ir galimybę, kad kai kuriems žmonėms gali neužtekti vietos ir teks laukti kito kurso.


Kruizai iš Sorento arba Salerno

(2022 m. sausio mėn.)

Nuo kovo iki spalio į Amalfį pateksime ir jūra.

Kruizas iš Salerno, priklausomai nuo maršruto, prasideda nuo Nuo 35 iki 70 minučių. Bilieto kaina yra 9€.

Kruizas iš Sorento trunka apytiksliai 70 minučių. Bilieto kaina yra 18€.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Europa