Nelengva Lenkijos kariuomenės istorijoje rasti svarbesnę datą nei 1410 metų liepos 15 d. Būtent šią dieną dvi galingos armijos susidūrė viena su kita. Bendra Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė (palaikoma nedidelėmis sąjungininkų pajėgomis) susirėmė su visa Vokiečių ordino galybe, kuri sulaukė iškilių Vakarų Europos riterių paramos.
Mūšis baigėsi pražūtinga lenkų pajėgų pergale. Žuvo per 200 ordino riterių, įskaitant didįjį magistrą Ulrykas fon Jungingenas. Deja, lenkų pajėgoms nepavyko iki galo išnaudoti šios pergalės ir užkariauti Malborko, kuris sėkmingai atmušė tris mėnesius trukusią apgultį. (daugiau apie buvusios ordino sostinės paminklus galite paskaityti čia: Malborkas: lankytinos vietos, paminklai, įdomios vietos).
Šiame straipsnyje mes praleidome detales apie patį Žalgirio mūšį, nes jis buvo aprašytas daugybėje vietų. Vietoj to, mes sutelkėme dėmesį į tai, ką Žalgirio mūšio laukas siūlo jį lankantiems turistams.
Mūšio laukas: vieta
Mūšis vyko banguotame reljefe tarp trijų kaimų: Žalgiris, Stębark ir Łodwigów. Mes, lenkai, garsųjį mūšį siejame su Žalgiriu, bet vokiečiai jį vadina pirmuoju Tanenbergo mūšis (Tannenbergiem yra vokiškas Stębark pavadinimas).
Žalgirio laukai: lankytinos vietos ir paminklai
Kai kuriems turistams apsilankymas Žalgirio laukuose – nusivylimas. Tiesą sakant, čia nėra daug ką pamatyti, išskyrus vaizdingą kraštovaizdį ir muziejų.
Žalgirio mūšio muziejus
Svarbiausia yra Žalgirio mūšio muziejus. Objektas buvo įkurtas proga 550-osios mūšio metinės ir yra palyginti mažas. Turistams – aprašomosios lentos, pavieniai radiniai (įskaitant monetas, šarvus ir ginklus) ir kino salė su įspūdingas maketas, vaizduojantis mūšio lauką.
Kino salėje turime galimybę pamatyti vieną iš trijų paveikslų. Filmas Žalgiris 1410-2010 m prieinamai pristato Didžiojo karo istoriją. Tas pats dokumentas pristatomas Kryžiuočių ordino muziejuje Działdowo (plačiau: Działdowo: pilis, lankytinos vietos, paminklai. Ką aplankyti ir pamatyti?).
Antrasis filmas pasakoja apie paveikslą Janas Matejko „Žalgirio mūšis“ ir modernia forma pateikia jame įamžintas figūras. Dokumentą parengė Nacionalinis muziejus, padedamas Tomaszo Bagińskio.
Trečiasis paveikslas yra tiesiog Aleksandro Fordo režisuoto filmo „The Teuton Knights“ fragmentas.
Muziejus nėra vienas moderniausių. Laimei jau 2022 m. planuojama atidaryti naują muziejaus pastatą, kuris statomas prie pat kelio ir automobilių stovėjimo aikštelės. Apžiūrėti senąjį muziejų užtenka maždaug valandos.
Monumentalus kalnas
Monumentali kalva yra mūšio lauko centras. Savo piko metu Šv. 1960 m (550 mūšio metinių proga) buvo atidengtas Žalgirio pergalės paminklas, kurį sudaro: granitinis obeliskas ir stiebų grupė su metalinėmis lenkiškomis ir lietuviškomis vėliavėlėmis.
Ant kalvos buvo pastatyti dar keli paminklai. Čia savo vietą rado granito smūgiai, kurie buvo išgelbėti iš vokiečių sunaikinto kaimo 1939 metų rugsėjis metų Žalgirio paminklas in Krokuva. Originalus paminklas buvo pastatytas Krak mieste 1910 m didžiosios pergalės 500-ųjų metinių proga. Jo pokario atstatymas buvo baigtas tik m 1976 m.
Visai neseniai (610 mūšio metinių proga) ant kalvos buvo pastatytas paminklas, įamžinantis mūšyje dalyvavusius Lietuvos riterius.
Dar viena iš kalno įdomybių – amfiteatras, prieš kurį prieš pat mūšį buvo įrengtas karių išsidėstymą rodantis maketas.
Koplyčia po mūšio
Apčiuopiami garsiojo susidūrimo pėdsakai mūšio koplyčios griuvėsiai. Pirmoji šventykla šioje vietoje buvo pastatyta netrukus po mūšio pabaigos, siekiant pagerbti joje žuvusius riterius.
Kai kurie tyrinėtojai iškėlė hipotezę, kad statybvietė nebuvo atsitiktinė ir kad koplyčia galėjo stovėti toje vietoje, kur žuvo Ulrichas fon Jungingenas. Pirminės formos pastatas išliko iki kito lenkų-kryžiuočių karo, kurio metu buvo sulygintas su žeme. Vis dar viduje XV amžius šventykla buvo atstatyta. Naujasis pastatas buvo pastatytas iš lauko akmens, paremtas aštuoniais kontraforsais.
Koplyčioje buvo saugomas stebuklais garsėjančios Dievo Motinos paveikslas. Remiantis archeologiniais radiniais, galima daryti prielaidą, kad koplyčia buvo dažnų ne tik kryžiuočių, bet ir Lenkijos piligriminių kelionių vieta.
Po ordino sekuliarizacijos Šv. 1525 m koplyčia ir aplinkinės žemės pateko į kunigaikščio Albrechto Hohencolerno rankas ir pamažu ėmė griūti. Tačiau tai netrukdė nei nuolat į Žalgirį atvykstantiems piligrimams, nei apeiginių atlaidų organizavimui.
Prūsijos valdžia, norėdama kartą visam laikui sustabdyti maldininkų antplūdį, ryžosi 1720 m apie visko, kas liko iš senosios bažnyčios, išmontavimą. Sklypo Stębarke savininkas, Albrechtas fon Brandtasjis paėmė pabaigoje XIX a bandė atstatyti koplyčią, tačiau vietos administracijos sutikimo negavo.
Per metus 1959-1982 koplyčioje buvo atlikta eilė archeologinių tyrimų, kurių dėka pavyko iškelti į dienos šviesą šventyklos apatinių sienų pamatus, kurie puikiai parodo pirminį jos išplanavimą. Archeologai taip pat aptiko du kapus, kuriuose buvo palaidota dvidešimt vyrų su mūšio pėdsakais. Prie koplyčios buvo rasti didžiuliai palaikai.
Jogailos akmuo
Prie pat koplyčios griuvėsių yra didžiulis nepastovus riedulys, vadinamas karališkasis akmuo būti Jagiełłokuri nuo neatmenamų laikų buvo Žalgirio kraštovaizdžio dalis. IN 1901 m Prūsijos valdžia riedulį perkėlė į koplyčios griuvėsius ir pavertė didžiajam meistrui skirtu paminklu. Ant paminklo buvo iškaltas tekstas vokiečių kalba, skelbiantis pasauliui ordino vadas krito didvyriškoje kovoje už vokiečių būvį ir teisę.
Tekstas buvo pašalintas netrukus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Riedulys dabartinėje vietoje buvo pastatytas vykdant archeologinius darbus m 1980 m.
Ulricho von Jungineno mirties vieta
Didysis magistras Ulrichas von Junginenas, jei remsitės Jano Dlugoszo kronikose, tapo lenkų riterio auka Mszczuja iš Skrzynno of the Swan herboarba bent jau turėjo pranešti karaliui apie Kryžiuočių ordino vado mirtį ir padėti surasti jo kūną.
Istorikai bandė rasti atsakymą į klausimą, kur tiksliai ordino vadas galėjo skristi. Vieną iš hipotezių paminėjome aprašydami pomūšio koplyčią. Pakeliui nuo paminklinio kalno link koplyčios galime rasti akmenį ant kurio jis iškaltas „DIDŽIOJO MEISTRO ULRIKO MIRTIES VIETA prieš JUNGINEN“. Tačiau mes galime niekada nežinoti tikrosios didžiojo magistro mirties vietos.
Jogailos piliakalnis
Paskutinė vieta, susijusi su mūšio lauku, yra Jogailos piliakalnis. Ir nors jos pavadinimas tiesiogiai siejasi su Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos vadaviete, tai tik dirbtinė kalva, 1959 m dalyviai buvo pastatyti Iš Lenkijos skautų asociacijos lenkų skautų būrelių nacionalinio sambūrio.
Tačiau neatmetama galimybė, kad būtent iš čia Lenkijos karalius prižiūrėjo mūšio eigą.
Nuo mažo piliakalnio atsiveria gražus vaizdas į apylinkes, bet tai tikrai nėra tos kategorijos atrakcija nepraleiskite to.
Šalia piliakalnio buvo pastatyti du rieduliai, vienas iš kurių nusako jo kilmę.
bažnyčia Švenčiausiosios Trejybės Stębarke
Būdami rajone, galime apžiūrėti bažnyčia Šventoji Trejybė Stębarke. Dabartinis pastatas yra datuojamas pabaigoje XVII a.
Neabejotina, kad šventykla šioje vietoje jau egzistavo Žalgirio mūšio metu, o istorikai mano, kad ten tikriausiai buvo palaidoti kai kurie mūšyje dalyvavę riteriai.
Žalgirio dienos ir Žalgirio mūšio inscenizacija
Liepos viduryje Žalgirio laukuose vyko kelių dienų renginys, vadinamas Žalgirio dienos. Jo metu vykdomas mūšio inscenizavimas, kuriame jis netgi dalyvauja 2000 riterių. Renginys pirmą kartą organizuotas m 1998 m ir nuo tada jis visam laikui įtrauktas į Mozūrų kalendorių (išimtis buvo 2022 m. pandemijos metai).
Renginys į Žalgirį pritraukia dešimtis tūkstančių viduramžių (ir ne tik) gerbėjų, kurie grįžę namo gali susidaryti begalę kamščių.
Visas renginys trunka iki kelių dienų, o mūšio inscenizacija – tik vienas iš jo elementų. Svečių laukia, be kita ko, turnyrai, koncertai, paskaitos ir tradicinis maistas.
Žalgiris – mūšio laukas: ekskursijos ir praktinė informacija
Mokama automobilių stovėjimo aikštelė (7 PLN 2022 m.) yra kelyje tarp Žalgirio ir Stębarko. Įėjimas į Žalgirio laukus nemokamas. Bilietą perkame tik tada, kai norime aplankyti muziejų.
Jei norite aplankyti monumentalią kalvą ir pomūšio koplyčią, verta rezervuoti apytiksl 45 minutes. Be to, yra galimas laikas aplankyti muziejų.
Atstumas nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki Paminklo kalno yra šiek tiek didesnis 500 metrųo iki mūšio koplyčios apie kilometrą.
Jogailos piliakalnis yra toliausiai nuo automobilių stovėjimo aikštelės (daugiau nei 2 kilometrai) ir jei skubame, patogiau iki jo nuvažiuoti automobiliu.
Kelionė su gidu
Įdomi galimybė tyrinėti mūšio lauką yra ekskursija su gidu, kuri prasideda bilietų kasoje šalia automobilių stovėjimo aikštelės. Globėjas pirmiausia aprodo turistus po atvirą erdvę, o galiausiai su jais patenka į muziejų.
Norint dalyvauti ekskursijoje, reikia sumokėti tik nedidelį papildomą mokestį už muziejaus bilietą.
