Specija yra antras pagal dydį Ligūrijos miestas (gyvena netoli 100 tūkstančių žmonių), kurioje yra viena svarbiausių Italijos karinio jūrų laivyno bazių. Miestas yra rytiniame regiono gale, prie pat sienos su Toskana.
La Spezia gali pasigirti labai vaizdinga vieta. Miestas yra pačiame centre La Spezia įlankakuris dar vadinamas Poetų įlanka (priklauso Golfo dei Poeti), kuri nurodo čia plūstančius menininkus XIX a. Istorinis miesto centras susikūrė plokščioje vietovėje, apsuptoje kalvų ir kalnų. Laikui bėgant ant kaimyninių kalvų buvo statomi ir nauji gyvenamieji kvartalai.
Vaikščiodami po miestą susitiksime su įvairia architektūra. Karo metu sąjungininkai subombardavo karinio jūrų laivyno bazę ir dalį senamiesčio, bet dabar tai sunku pajusti. Istoriniame centre rasite keletą puikiai išsilaikiusių barokinių (ir ne tik) rūmų. Pabaigoje buvusį centrą supančioje teritorijoje XIX ir pradžioje XX a iškilo didingo stiliaus dvarai laisvė, tai yra itališkas Art Nouveau. Keletą šio stiliaus pavyzdžių pamatysime netoli geležinkelio stoties. Jie apima Maggiani rūmai (priklauso Palazzo Maggiani) ir Fumagalli-Federici rūmai (priklauso Palazzo Fumagalli-Federici)kurios yra greta viena kitos gatvės gale Corso Cavour.
Nors La Spezia gali pasigirti keletu muziejų ir kitų lankytinų vietų, gana sunku įsivaizduoti, kad čia praleistume keletą dienų aktyviai. Situacija kitokia, kai La Spezia mums pirmiausia yra Ligūrijos bazė. Priimtinos apgyvendinimo kainos (turistams Italijos Rivjeroje), didelis maitinimo įstaigų pasirinkimas, daugiausia orientuotas į vietinius, ir geras susisiekimas (geležinkeliu, jūra, autobusu) su daugybe vietų daro La Spezia geru pasirinkimu kai kuriems turistams.
Cinque Terre pradžios taškas
Daugelis turistų pirmą kartą sutinka pavadinimą La Spezia ieškodami informacijos apie Cinque Terre nacionalinis parkas. Daugeliui turistų La Spezia bus vartai į šį vaizdingą regioną, nes būtent iš čia jie traukiniu vyks į vieną iš penkių miestų.
Geriausias būdas pamatyti visus Cinque Terre kaimus yra įsigyti kortelę Cinque Terre kortelėkuri garantuoja neribotas keliones regioniniais traukiniais maršrute La Spezia – Cinque Terre miesteliai – Levanto ir leidžia vaikščioti pėsčiųjų takais nacionalinio parko teritorijoje. Cinque Terre kortelę galima įsigyti vienoje iš dviejų pardavimo vietų pagrindinėje La Spezia geležinkelio stotyje. (2022 m.)
Dėmesio! Sezono metu šie taškai yra labai perpildyti. Jau 10:30-11:00 gali susidaryti eilės kelioms ar kelioms dešimtims žmonių. Verta turėti omenyje, kad norėdami nusipirkti kortelę La Spezia stotyje, eilėje galite prarasti šiek tiek laiko. Ryte ir antroje dienos pusėje linijos dažniausiai būna gerokai mažesnės.
Jei nenorite pirkti kortelės ir mokėti tik už vieną kelionę traukiniu į vieną iš Cinque Terre miestų, galite nusipirkti bilietus viename iš kelių automatų stotyje arba bilietų kasoje. Verta prisiminti, kad yra keli automatai: vienas stovi pačioje stotyje, kitas – stoties pasaže, kitas – salėje su bilietų kasa. Jei esame bent dviese ir atsiduriame ilgoje eilėje, verta vienam iš žmonių patikrinti kitus kasos aparatus. Mes ir patys ne kartą susidūrėme su situacija, kai stoties pervažoje prie automato stovėjo kelios dešimtys žmonių, o automatas prie bilietų kasų buvo laisvas.
Kitas būdas patekti į Cinque Terre (ir Porto Venere miestelį) vasaros sezono metu yra jūros keliu. Kruizai yra daug brangesni nei kelionės traukiniu. Už galimybę neribotai keliauti maršrutu La Spezia – Porto Venere – Cinque Terre miestas (išskyrus Kornigliją) mokėsime 35€. Kruizai prasideda pietinėje uosto dalyje (koordinatės: 44.102661, 9.825419). (2022 m. gegužės mėn.)
Daugiau: Cinque Terre – prieiga, ekskursijos ir praktinė informacija
Bazė kitiems Ligurijos miestams (ir ne tik)
La Spezia taip pat gali būti maršruto į kitus Italijos Rivjeros miestus pradžios taškas. Vyksime vietiniu autobusu iki Porto Venere, Lerici jeigu La Grazie. Paskutiniame miestelyje yra archeologinė romėniškos vilos (it. Villa romana del Varignano Vecchio) vietovė.
Mes pasieksime Genuja ir visi miesteliai maršrute tarp šių miestų (įsk. Sestri Levante jeigu Rapallo). Norėdami patekti į Portofino, galime važiuoti traukiniu ir miesto autobusu arba traukiniu ir ilgai vaikščioti pakrante.
La Spezia taip pat turi tiesioginį ryšį su kitų Italijos regionų miestais, įskaitant Piza (Toskana) ir Parma (Emilija-Romanija).
Lankymasis La Spezia. Ką pamatyti šiame pakrantės mieste?
Turistinė miesto dalis, t.y. istorinis centras ir uosto teritorija, jis nėra vienas didžiausių ir visur nesunkiai pasiekiame pėsčiomis. Išskyrus maršruto atkarpą nuo traukinių stoties iki istorinio centro ir laiptus, vedančius į kalvą su Šv. George'o (kur galime pakilti liftu ir funikulieriumi), likusi turistų lankomų vietų dalis yra plokščia.
Mieste taip pat veikia miesto dviračių sistema Spezia mušdamas. Jis veikia už prenumeratą ir atskirą mokestį už naudojimą. Mokestis už naudojimą imamas tik tada, kai per vieną važiavimą (t.y. nuo paėmimo iki dviračio grąžinimo) viršijame vieną valandą. Daugiau informacijos (deja, italų kalba ir jūs turite naudoti vertėją) galite rasti oficialioje miesto svetainėje šiuo adresu. (2022 m. gegužės mėn.)
Jei savo vizitą pradedame nuo traukinių stoties, tai išėję iš stoties galime eiti link plačiosios Garibaldi aikštė (priklauso Piazza Giuseppe Garibaldi). Jo centre yra apvalus Dialogo fontanas (ital. Fontana del Dialogo)kuris buvo nustatytas šiuo metu pradžioje XXI amžius. Vandens purškalas buvo pagamintas iš gretimo miestelio marmuro Carrara ir naudoja natūralų vandens šaltinį.
Tiesiogine prasme galime rasti gabalėlį iš aikštės Sniego Dievo Motinos bažnyčia (priklauso Chiesa di Nostra Signora della Neve). Iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, kad šis pastatas iškilo tik per metus 1897-1901. Bažnyčios architektūra reiškia cerkves, pastatytas bizantiško stiliaus puošnumu. Dirbdama su projektu architektė modeliavo sprendimus iš ankstyvųjų krikščionių šventyklų Ravenoje ir Romoje.
Bažnyčiai labai pasisekė per sąjungininkų antskrydžius 1943 m. Nors daugelis aplinkinių konstrukcijų buvo sulygintos su žeme, bažnyčios pastatas net nebuvo subraižytas.
Istorinis ir turistinis miesto centras
Nuo Garibaldi aikštės link uosto daugiau nei du kilometrus driekiasi pagrindinė miesto promenada – gatvė, kurioje gausu parduotuvių ir užeigų. Via del Prionekuri eina per buvusį istorinį miesto centrą. Vietovė gyva ir vakarais, kai staliukai priešais restoranus nukrauti vietinių.
Vienas iš svarbiausių istorinio centro paminklų yra Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika (priklauso Basilica di S. Maria Assunta)kuri ilgą laiką tarnavo kaip katedra. Šios šventyklos istorija tikriausiai siekia antrąją pusę XIII amžiuje. Deja, gotikinio pastato galas užgriuvo 1943 metų balandžio 19 d. Tą dieną įvyko vienas pražūtingiausių sąjungininkų antskrydžių, kurių metu šventyklos beveik visiškai sulygintos su žeme.
Bažnyčia buvo atstatyta, tačiau jos naujas interjeras yra labai griežtas ir, deja, neprimena kitų šio laikotarpio ligūrijos bažnyčių. Laimei, vietinio architekto pastangomis Franco Olivy sėkmingai atkurtas juodai baltais dryžiais puoštas fasadas. Žvelgiant į dryžuotą šventyklos priekį, sunku patikėti, kad fasadui nėra nė 100 metų.
Oliva pradžioje išgarsėjo kaip viena svarbiausių miesto statytojų XX a. Pagal jo projektus buvo sukurta daug Art Nouveau ir racionalistinių pastatų, įskaitant miesto rotušėje ar operos teatre.
Turistams, norintiems savo akimis pamatyti gyventojų kasdienybę, rekomenduojame vykti į pagrindinius miestus turgavietė (priklauso Mercato Ortofrutticolo e Ittico)kuris yra adresu Cavour aikštė (įskaitant Piazza Cavour). Vidinis turgus padalintas į dvi dalis – vienoje pusėje dominuoja žuvis ir jūros gėrybės, o kitoje vaisiai, daržovės, sūris ir šaltibarščiai. Žvelgiant į kabančius Parmos kumpius, daugybę sūrių ir alyvuogių rūšių, nesunku pavydėti vietiniams jų kasdieninio pasirinkimo…
Deja, nėra stendų, kuriuose būtų galima nusipirkti ką nors užkąsti vietoje. (2022 m. gegužės mėn.) Tačiau jei turime nakvynę su galimybe naudotis šaldytuvu, galime apsirūpinti vietiniais skanėstais. Turgus dirba daugiausia nuo ryto iki pietų, tada galime rasti tik pavienius stendus.
Kita populiari vieta istoriniame centre yra Šv. Augustinas (priklauso Piazza Sant'Agostino). Nors aikštėje krito ir sąjungininkų bombos, matome intriguojančius baroko fasadus. Čia taip pat yra keletas užeigų, kuriose vietiniai praleidžia iki vėlyvų valandų.
Įdomus modernesnės architektūros pavyzdys – gatvė Via Domenico Chiodopalei kurią jie driekiasi 19-tas amžius arkados.
Judėdami toliau į šiaurės rytus, pasiekiame pailgą ir šiuolaikišką Verdi aikštė (priklauso Piazza Giuseppe Verdi)kuris yra savotiški vartai tarp senojo ir naujojo miesto. Pagrindinis pastatas yra aikštės pasididžiavimas paštas (priklauso Ufficio Postale Poste Italiane)pastatytas likus keleriems metams iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Jis buvo atsakingas už projektą Angiolo Mazzoni. Pastatas turi paslaptį – vidinę bokšto dalį dengia futuristinė Enrico Prampolini ir Luigi Fillio mozaika, kurioje matyti ateities lėktuvai ir laivai. Deja, neturime garantijų, kad galėsime tai pamatyti gyvai, bet visada galime pabandyti paprašyti vieno iš pašto darbuotojų, kad pasižiūrėtų.
Žodžiu, keli žingsniai nuo Verdi aikštės randame Europos aikštė (įskaitant Piazza Europa), kuri išsiskiria pirmoje pusėje iškilusia visuomeninės paskirties pastatų grupe XX a fašistų partijos valdymo laikais klestėjusio itališko modernizmo (dar žinomo kaip racionalizmas) stiliumi. Itališkas modernizmas ženkliai skyrėsi nuo, pavyzdžiui, ispaniškojo, o neapdorota forma ir forma patiks ne kiekvienam. Aplink aikštę, be kita ko, Kristaus Karaliaus katedra (ital. Cattedrale di Cristo Re) ir miesto rotušė.
Šv. George'as (itališkai Castello San Giorgio)
Kelis šimtmečius jis dominavo istoriniame senamiestyje Šv. George'as (ital. Castello di San Giorgio), kurį neabejotinai galima laikyti įspūdingiausiu senosios miesto istorijos pėdsaku. Tačiau tai buvo ne vietinių valdovų rezidencija, o įtvirtinta tvirtovė, apsauganti priėjimą nuo sausumos ir jūros. Pilis pradėta statyti m XIV arba viduje XV amžius vietoje esamo apžvalgos bokšto.
Už projektą buvo atsakingi Genujos inžinieriai. Kol tvirtovė pradžioje įgavo galutinę formą XVII a buvo ne kartą stiprinamas ir plečiamas. Genujos Respublikos valdovai, baimindamiesi galimo bandymo užkariauti Ligūrijos pakrantę, vis labiau stengėsi tinkamai apsaugoti svarbiausius uostus.
Šiuo metu ji veikia pilies viduje archeologijos muziejus (priklauso Museo Del Castello). Kolekcija padalinta į dvi dalis (kiekviena iš jų turi savo aukštą) ir apima 10 kambarių.
Pirmajame aukšte eksponuojamos priešistorinės kolekcijos, kurios antroje pusėje XIX a susirinko iškilus italų paleontologas Giovanni Capellini. Šioje muziejaus dalyje, be kita ko, pamatysime antkapio radinių ar dirbinių iš vieno iš Palmarijos salos urvų.
Viršutiniame aukšte pamatysime senovės Romos laikų ir ankstyvųjų viduramžių radinius, kilusius nuo įkūrimo m. 177 m. pr. Kr. romėnų kolonija Švytėjimas. Yra, be kita ko, skulptūrų ir įrankių, kuriuos gyventojai naudojo kasdieniame gyvenime, fragmentai.
Be muziejaus, pilyje yra ir apžvalgos aikštelė. Tiesą sakant, yra dviejų tipų pilies bilietai: kombinuotas bilietas (muziejus ir terasa) už nugaros 5,50€ ir bilietas į pačias terasas 3,50€. (2022 m. gegužės mėn.)
Net jei neplanuojame patekti į pilies teritoriją, galime nueiti prie jos sienų, kad pamatytume įtvirtintą įtvirtinimą iš arti ir pažvelgtume į miestą bei apylinkes iš viršaus. Jei norite patekti į pilį, galite leistis į ilgą ir varginantį (ypač saulėje) pasivaikščiojimą arba nemokamai pakilti į kalną liftu ir funikulieriumi. (2022 m. gegužės mėn.)
Liftą rasite istoriniame centre, gatvėje Via Indipendenza. Pasiekę viršūnę tiesiog pereikite gatvę Per XX Settembre, kur randame funikulieriaus stotį. Pakilę aukštyn atsidursite prie pat įėjimo į pilį. Liftas ir funikulieriai yra savitarnos paslaugos. Kopimas į viršų užtruks tiesiog kelias minutes.
Arsenalas ir jūrų technikos muziejus
La Spezia dėl savo strateginės padėties gilios įlankos viduryje jau viduramžiais buvo svarbus uostas visoms Ligūrijos jūroje dominuojančioms valstybėms.
Tačiau reali miesto, kaip karinio jūrų laivyno bazės, plėtra sumažėjo antroje pusėje XIX akai buvo pradėtas statyti platus jūrinis arsenalas. Idėjos statyti tokio tipo kompleksą atsirado dar prieš Italijos susivienijimą (pvz., Napoleono laikais). IN 1849 m Sardinijos karalystės valdovai netgi priėmė įsaką pradėti statybas, tačiau pirmasis kastuvas buvo kalamas tik sukūrus naują jungtinę karalystę. Sienos arsenalo statybos darbai truko metus 1862-1869 ir pritraukė į miestą daug ekonominių imigrantų.
Nesunku nustebti sąjungininkų kariais, kurie m 1943-1945 jie beveik visiškai sunaikino karinę miesto infrastruktūrą. Po karo arsenalas buvo atstatytas išsaugant 19-tas amžius išdėstymas ir iki šiol yra viena iš svarbiausių Italijos laivyno bazių.
Deja, arsenalas yra visiškai apsuptas aukšta siena ir yra neprieinamas turistams. Iki istorinių įėjimo vartų galime eiti tik su įėjimu į Jūrų technikos muziejus (priklauso Museo Tecnico Navale). Pats muziejus iš pradžių gali pasirodyti nevertas. Prieškambaris ir bilietų kasa atrodo kaip iš kitos eros, o 1,55 euro kaina (2022 m. gegužės mėn.) Italijai atrodo įtartinai maža.
Tačiau šiuo atveju išvaizda yra apgaulinga. Viduje sukaupta tūkstančiai eksponatų, parodančių amžių sandūros technologijų raidą ir pastarųjų dviejų šimtmečių technologijų pasiekimus.Pats objektas gali pasigirti turėdamas didžiausią kolekciją tarp visų Italijos jūrų muziejų. Mums sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar tai tiesa. Nors Jūrų muziejus Genujoje yra didesnio dydžio (užima kelis aukštus), tačiau čia derlius yra labiau kaupiamas.
Muziejuje, be kita ko, pamatysime:
- daugiau nei šimtas laivų modelių: iš istorinių Egipto, Romos ar Graikijos laivų, per viduramžių laivus (įskaitant vikingų valčių modelį ar laivą Santa María, kuris dalyvavo ekspedicijoje Kristupas Kolumbas in 1492 m), po XIX ir 20 amžiaus didingi vienetai,
- arsenalo maketai – viename pavaizduota bazės išvaizda po sąjungininkų sprogdinimų, kitame toks kompleksas, koks jis yra šiandien,
- paroda, skirta darbui pirmoje mobiliojoje radijo stotyje, už kurią jis buvo atsakingas Guglielmo Marconi,
- įranga, naudojama dirbant po vandeniu arba povandeniniuose laivuose,
- patrankos, patrankos, torpedos ir ginklai,
- medaliais ir kitais atminimo ženklais už nuopelnus Italijos laivyno plėtros srityje.
Tačiau, mūsų nuomone, didžiausias muziejaus turtas yra antrame aukšte ir nedėmesingesni turistai jo gali net nepastebėti. Viename iš kambarių, paskambino „Sala delle Polene“ („Sala delle Polene“), išduotas 28 skulptūros, buvusios puošusios laivų frontus. Kai kurie iš jų vaizduoja mitologinius personažus ar žmones – jie apima Heraklis sukurta pagal senovės Heraklio Farneso skulptūrą, Minewra Su 18-ojo amžiaus, pirmasis suvienytos Italijos karalius Viktoras Emmanuelis II arba Didžiosios Britanijos karalienė Viktorija.
Antroji (mažesnė) skulptūrų grupė orientuota į būtybes ir simbolius. Tarp jų matysime, be kita ko drakonas, liūtas ar salamandra. Seniausios skulptūros yra iš XVII air naujausia iš praėjusio amžiaus.
Galime pakilti liftu arba laiptais į viršų. Be Galion salės, pirmame aukšte rasite dar vieną kambarį su nuotraukų paroda.
Žiūrint iš itališkai nekalbančio turisto perspektyvos, didžiausias muziejaus trūkumas – tik dalis aprašymų išversti į anglų kalbą. (2022 m. gegužės mėn.) Tačiau, atsižvelgiant į įėjimo kainą, tai neturėtų mūsų atgrasyti – laivų modeliams ar didžiulėms skulptūroms, kurios anksčiau puošė laivų priekius, nereikia daug vertimo žodžių.
